2019 birželio 03

30-asis PDR

Kornelijus Platelis

„PDR, PDR! Geriau nerasi, nes geriau tai niekur nėr!“ – Artūro Valionio žodžius dainuoja Liana Ruokytė humoristiniame PDR himne.

PDR30Sunkiai įsivaizduočiau rimtai su patosu giedamą poezijos festivalio himną, nors rimtumo šiame renginyje visada buvo tiek, kiek pačioje poezijoje. Tekstus kuria ne festivaliai, o į juos atvykstantys poetai. Stengėmės kviesti geriausius, pastebėti ir pateikti lietuvių poezijos naujienas, o užsienio autorius almanache pristatome tik po vieną kartą, nes poetų pasaulyje tiek, kad negalėtume leisti sau prabangos gilintis į atskirų autorių kūrybą. Atrinkdami autorius keliame aukštus reikalavimus, nesistengėme būti per daug demokratiški, tačiau kartais atsižvelgiame į lietuvių poezijos sklaidos galimybes.

Apie Poetinio Druskininkų rudens ištakas esu ne kartą rašęs ir kalbėjęs. Jį iš dalies įkvėpė neformalūs poetų skaitymai ir diskusijos mano namuose Ratnyčioje, iš dalies – laisva ir kūrybinga „Jaunos muzikos“, nuo 1986 metų vykusios Druskininkuose, dvasia (pirmosios jos diskusijos taip pat vykdavo mano namuose), iš dalies – noras pasiūlyti alternatyvą tada išsisėmusiam oficioziniam Poezijos pavasariui. (Džiugu, jog dabar PDR ir PP niekaip nekonkuruoja, juos rengiant dalyvauja tie patys žmonės.) Pirmasis festivalis įvyko 1990 metais. Tų pačių metų pavasarį išrinko mane į Druskininkų tarybą, paskyrė atsakingu už kultūrą, tad galėjau laisviau disponuoti dar neprivatizuotomis miesto erdvėmis. Pirmieji festivaliai vykdavo be jokio finansavimo. Oficialus jo rengėjas nuo 1991 metų tapo Lietuvių PEN centras, kurio pirmininkas tada buvau. Nuo 1997 metų mus priglaudė Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo bei reabilitacijos centras „Dainava“, 1999 metais išleidome pirmajam PDR dešimtmečiui skirtą almanachą, kurį sudarė Laurynas Katkus, ir ėmėme leisti kasmet. Tiesa, idėja leisti almanachą kilo jau paties pirmojo festivalio metu. Net redakcinę tarybą sudarėme ir pavadinimą sugalvojome – „Poesis electa“, tačiau tada stokojant lėšų jos įgyvendinti nepavyko. Tik šiuo pavadinimu paskelbėme publikaciją Antano Gailiaus redaguotame žurnale „Proskyna“ (1991, Nr. 9). 2001-2010 metais almanachą sudarinėjau aš pats, 2011-2014 – Marius Burokas, 2015 ir 2018 jam talkino Vytas Dekšnys, 2016-2017 sudarytojai buvo Vytas Dekšnys ir Vytautas Stankus, 2018 – vėl Vytas Dekšnys ir Marius Burokas.

Jotvingių premiją įsteigė Sigitas Geda 1985 metais kaip atsvarą už kiek kitokius nuopelnus teikiamoms valdiškoms premijoms. Jos dydis buvo 10 rublių, bet garbė ją gauti – rubliais nepamatuojama. 1990 metais teisę ją teikti Sigitas perleido „Poetiniam Druskininkų rudeniui“. 1998 metais įsteigėme PDR premiją už poetinį debiutą, o 2006-siais ją pervadinome į Jaunojo jotvingio premiją. Dabar šias premijas skiria komitetas, kurį sudaro 4 jotvingiai ir 2 jaunieji jotvingiai, o finansuoja Kultūros ministerija ir Druskininkų savivaldybė. Vieno anoniminio eilėraščio konkursus rengiame nuo 1993 metų.

2001 metais įsteigėme atskirą visuomeninę organizaciją „Poetinis Druskininkų ruduo“, kurios adresas toks pat kaip „Širdelės“, ir sukūrėme daug nuostabių akimirkų.

Festivaliai neišvengiamai keičiasi. Nuo 2012 metų PDR labai profesionaliai rengia direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, padedama kasmet šiek tiek kintančios tarybos. Jos narių niekas nerenka. Kviečiame visus, kurie turi idėjų ir nori prisidėti jas įgyvendinant. Istorija tęsiasi – festivalį mėgsta poetai, pelnome tarptautinius įvertinimus. Tačiau kartos keičiasi. Kai viską sugalvodavau pats ir padedamas kolegų įgyvendindavau, būdavo vienaip, dabar, kai daugiau iniciatyvos turi kiti, yra kitaip. Nesu nusišalinęs, bet kartos juk turi keistis – toks gamtos dėsnis. Tiesa, mano „palikimas“, festivalio programos „tinklelis“, dar tebeveikia. Jį galima keisti, bet būtinybė kiekvienam poetui, kurio eilės skelbiamos almanache, skirti bent po 10 min. laiko pristatyti savo kūrybą lieka, nes pirmiausia dėmesys pačiai poezijai, mano nuomone, daro mūsų festivalį geru. Tiesa, mus riboja laikas ir dalyvių energijos resursai. Tačiau festivalis gali organizuoti renginius ištisus metus visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Matau daug erdvės įvairioms iniciatyvoms. Svarbu, kad idėjų autoriai patys imtųsi jas įgyvendinti, o ne vien tik jas išsakytų organizatoriams it kokiame pageidavimų koncerte. Šis festivalis nuo pat pradžių vyko „pasidaryk pats“ principu. Tai poetų bendruomenės festivalis, į kurį maloniai kviečiama publika. Anuo metu ši bendruomenė susibūrė. Kai ji išsisklaidys, festivalis išsikvėps.

 

PDR trisdešimtmečio ženklas ©Linas Spurga

 

MŪSŲ PARTNERIAI

 

Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos kutūros ministerija
EU: Creative Europe
Versopolis
Dainava