![\"\"](\"https:\/\/pdr.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/Lutfi-Ozgunaydin-nuotr-1024x684.jpg\")
<\/figure>\n\n\n\nNuotr. aut. L\u00fctfi \u00d6zg\u00fcnayd\u0131n<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
\u012e literat\u016bros gyvenim\u0105 \u012fsitrauk\u0117te visai jaunas. Dar studijuodamas Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 technikos universitete savo eil\u0117ra\u0161\u010dius publikavote literat\u016bros \u017eurnaluose, o devintajame de\u0161imtmetyje susipa\u017einote su poetu Ece Ayhanu. K\u0105 jaunam poetui tuo metu rei\u0161k\u0117 tapti literat\u016bros pasaulio dalimi, o ne vien skaityti apie j\u012f knygose?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kai pradedi ra\u0161yti, anks\u010diau ar v\u0117liau tuo, k\u0105 para\u0161ei, norisi pasidalinti su kitais. Tik da\u017eniausiai \u0161alia neb\u016bna \u017emogaus, kuriam i\u0161 tikr\u0173j\u0173 b\u016bt\u0173 \u012fdomu tavo tekstus skaityti. Bent jau mano aplinkoje tuo metu buvo labai ma\u017eai \u017emoni\u0173, kuriems r\u016bp\u0117jo literat\u016bra ar kuriems apskritai patiko skaityti knygas. Taigi po kurio laiko atradau literat\u016bros \u017eurnalus. Maniau, kad jei juose b\u016bt\u0173 i\u0161spausdinti mano eil\u0117ra\u0161\u010diai, juos perskaityt\u0173 kur kas daugiau \u017emoni\u0173. Publikacijos literat\u016bros \u017eurnaluose taip pat rei\u0161k\u0117 ir tam tikr\u0105 pripa\u017einim\u0105. Kai pirm\u0105 kart\u0105 buvo i\u0161spausdintas mano eil\u0117ra\u0161tis, jau\u010diausi taip, tarsi b\u016b\u010diau gav\u0119s jauno poeto diplom\u0105.<\/p>\n\n\n\n Viename tekste vaizdingai apra\u0161\u0117te devintojo de\u0161imtme\u010dio Stambulo literat\u016brin\u0119 aplink\u0105: kavines, smukles, \u017eurnal\u0173 ir leidykl\u0173 redakcijas, kur buvo kalbamasi apie poezij\u0105, filosofij\u0105, politik\u0105, sport\u0105. Tose erdv\u0117se, \u017einoma, netr\u016bko ir apkalb\u0173. Ar \u0161iandien literat\u016brai dar reikia toki\u0173 susitikimo viet\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Gyvos susitikim\u0173 vietos literat\u016brai yra b\u016btinos. Tose kavin\u0117se ir redakcijose i\u0161mokome nepaprastai daug. Deja, po m\u016bs\u0173 at\u0117jusioms kartoms prog\u0173 patirti tok\u012f literat\u016brin\u012f gyvenim\u0105 buvo gerokai ma\u017eiau. Jei u\u017esukdavau \u012f Stambulo kavines, kuriose rinkdavosi poetai ir ra\u0161ytojai, beveik visada sutikdavau k\u0105 nors i\u0161 vyresn\u0117s kartos. Gal\u0117davome pasisveikinti, persimesti keliais \u017eod\u017eiais ar tiesiog pris\u0117sti prie j\u0173 staliuko ir pasiklausyti pokalbio. Vien tiek pakakdavo, kad daug ko i\u0161mok\u010diau. Ne ma\u017eiau svarbu buvo ir tai, kad tokiose vietose susitikdavome su savo kartos ra\u0161ytojais. Skaitydavome vieni kit\u0173 k\u016bryb\u0105, atvirai j\u0105 kritikuodavome ir kartu tobul\u0117davome. Nuo toki\u0173 pokalbi\u0173 prasid\u0117jo daugyb\u0117 literat\u016bros \u017eurnal\u0173.<\/p>\n\n\n\n Vis d\u0117lto j\u016bs\u0173 kartai buvo priekai\u0161taujama d\u0117l artimo ry\u0161io su vyresn\u0117s kartos poetais: Ece Ayhanu, Hilmi Yavuzu ir \u0130smetu \u00d6zelu. Ta\u010diau j\u016bs juos pa\u017einojote ne tik kaip autoritetus: leidote j\u0173 knygas, kalb\u0117jot\u0117s apie literat\u016br\u0105, buvote j\u0173 aplinkoje. J\u016bs\u0173 karta \u012f poezij\u0105 \u017evelg\u0117 kitaip \u2013 daugiau d\u0117mesio skyr\u0117 estetikai ir asmeninei patir\u010diai, o ne ideologijai. Nuo tada pra\u0117jo keli de\u0161imtme\u010diai. K\u0105 \u0161iandien laikytum\u0117te svarbiausia pamoka, kuri\u0105 i\u0161mokote i\u0161 vyresn\u0117s kartos poet\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n I\u0161 did\u017ei\u0173j\u0173 poet\u0173 ir ra\u0161ytoj\u0173, k\u016brusi\u0173 prie\u0161 mus, i\u0161mokau, kad literat\u016brai reikia nepaprasto atsidavimo. Reikia daug dirbti, nuolat mokytis ir niekada nepasiduoti. J\u0173 gyvenimai buvo kupini kovos, o tokiose \u0161alyse kaip m\u016bs\u0173 ta kova niekada neapsiribojo vien literat\u016bra. I\u0161 ra\u0161ytoj\u0173 taip pat tikimasi, kad jie u\u017eims politin\u0119 pozicij\u0105. \u017dinoma, ne viskas, k\u0105 sako pripa\u017einti ra\u0161ytojai, i\u0161lieka am\u017eina tiesa. Kai kurios j\u0173 mintys nei\u0161vengiamai pasensta. I\u0161mintingiausia \u2013 atid\u017eiai klausytis, priimti tai, kas tau i\u0161 ties\u0173 naudinga, ir galiausiai atrasti savo bals\u0105. Br\u0119sdamas kaip ra\u0161ytojas, pama\u017eu i\u0161 mokinio pats tampi mokytoju ir savo patirt\u012f gali perduoti jaunesniems. Deja, bet tenka pasteb\u0117ti, kad \u0161iandien kart\u0173 dialogas gerokai susilpn\u0117j\u0119s.<\/p>\n\n\n\n Kritikai, pvz. Terry Eagletonas, j\u016bs\u0173 poezij\u0105 priskiria 1980-\u0173j\u0173 \u201e\u012fvaizd\u017eio\u201c poezijai ir pabr\u0117\u017eia estetikos bei kalbos formos svarb\u0105. Tuo pat metu j\u016bs\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010diuose egzistuoja konkret\u016bs istorijos ir visuomen\u0117s \u012fvykiai: karas, kankinimo kameros, pasikeit\u0119 miestai ir tapatyb\u0117s. Ar tikite, kad galima b\u016bti neideologiniu poetu ir vis tiek ra\u0161yti poezij\u0105 apie politik\u0105 ir visuomen\u0119?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Sutinku su Terry Eagletonu. Ne\u012fmanoma visi\u0161kai atsiriboti nuo ideologijos. Kai gyn\u0117me poezijos estetik\u0105, niekada neteig\u0117me, kad literat\u016bra turi b\u016bti be ideologijos. Kritikavome ankstesn\u0117s kartos polink\u012f poezij\u0105 pirmiausia matyti kaip politin\u012f \u012frank\u012f. Jie tik\u0117jo, kad poezija gali pasitarnauti politiniam tikslui \u2013 socializmui. O mes man\u0117me, kad poezija pirmiausia turi b\u016bti tiesiog poezija. Tik tapusi meni\u0161kai savaranki\u0161ka ir vientisa, ji gali pasitarnauti ir kitiems tikslams. Kitaip tariant, pirmiausia turi b\u016bti menas, o tik paskui \u2013 jo paskirtis.<\/p>\n\n\n\n J\u016bs\u0173 biografijoje \u012fdomiai susipina skirtingos sritys: prad\u0117jote studijuoti naftos in\u017einerij\u0105, v\u0117liau \u2013 \u017eurnalistik\u0105, o galiausiai j\u016bs\u0173 gyvenimas tapo beveik visi\u0161kai literat\u016brinis. Kaip ankstesnis techninis i\u0161silavinimas iki \u0161iol atsispindi j\u016bs\u0173 m\u0105styme ir poezijoje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Gamtos mokslai ir matematika mane pirmiausia i\u0161mok\u0117 m\u0105styti analiti\u0161kai. Drauge tai pakeit\u0117 ir po\u017ei\u016br\u012f \u012f pasaul\u012f. \u012evykius, rei\u0161kinius ir daiktus prad\u0117jau matyti i\u0161 toki\u0173 kamp\u0173, kuri\u0173 \u017emogus, studijav\u0119s vien socialinius mokslus, galb\u016bt nepasteb\u0117t\u0173. Toks \u017evilgsnis neabejotinai suformavo mane ir kaip poet\u0105.<\/p>\n\n\n\n Ra\u0161ote ne tik poezij\u0105, bet ir literat\u016bros kritik\u0105, ne vien\u0105 de\u0161imtmet\u012f leid\u017eiate \u017eurnalus, dirbate leidyklose. Esate min\u0117j\u0119s, kad \u017eurnal\u0173 leidyba yra tarsi \u201enepagydoma liga\u201c: net po nes\u0117kmi\u0173 norisi pam\u0117ginti dar kart\u0105. Kas vis sugr\u0105\u017eina prie \u017eurnal\u0173 leidybos ir literat\u016bros bendruomen\u0117s k\u016brimo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Poezija gali atrodyti kaip labai vieni\u0161as menas, ta\u010diau jos vert\u0117s iki galo nesuprasi nebendraudamas su kitais, ypa\u010d savo kartos, ra\u0161ytojais. M\u016bs\u0173 leisti \u017eurnalai mums patiems buvo tarsi mokykla. Redakcijos susitikimuose gal\u0117jome skaityti, aptarti ir vertinti vieni kit\u0173 k\u016bryb\u0105, o kartu savo eil\u0117ra\u0161\u010dius ir literat\u016brines id\u0117jas ginti straipsniais bei kritika. Ties\u0105 sakant, \u017eurnalus prad\u0117jome leisti tod\u0117l, kad svarbiausi to meto literat\u016bros leidiniai nenor\u0117jo spausdinti m\u016bs\u0173 min\u010di\u0173. Tad \u0117m\u0117m\u0117s leisti savus, kuriuose savo po\u017ei\u016br\u012f gal\u0117jome reik\u0161ti laisvai. Leisti \u017eurnalus n\u0117ra lengva, bet kartu tai ir labai prasmingas darbas. Galiausiai sukuri ka\u017ek\u0105 ap\u010diuopiamo, kuo gali pasidalinti su visa literat\u016bros bendruomene. B\u016btent tai \u017eurnal\u0173 leidyboje man visada labiausiai ir patiko.<\/p>\n\n\n\n Taip pat \u012fk\u016br\u0117te \u0161iuolaikin\u0117s turk\u0173 literat\u016bros portal\u0105 turksir.com. Kaip pasikeit\u0117 literat\u016bra, kai \u017eurnalai pama\u017eu prad\u0117jo \u201ekraustytis\u201c i\u0161 popieriaus \u012f internet\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Poezija Turkijoje visada buvo labai skaitoma. Net ir \u0161iandien poet\u0173, kuriuos jau gal\u0117tume vadinti \u0161iuolaikin\u0117s klasikos autoriais, knygos sulaukia daugyb\u0117s skaitytoj\u0173. Tikrasis i\u0161\u0161\u016bkis tenka jaunesniems poetams ir tiems, kurie savo eil\u0117ra\u0161\u010dius tik pradeda publikuoti. Internetas pama\u017eu i\u0161st\u016bm\u0117 literat\u016bros \u017eurnalus, tod\u0117l jaunajai kartai daug sunkiau pasiekti skaitytojus. Ta\u010diau, nors poezija internete ir skaitoma, nauj\u0173 poet\u0173 k\u016brybai retai skiriama tiek pat d\u0117mesio. Kadangi literat\u016bros \u017eurnal\u0173 beveik neliko, knygos i\u0161leidimas tapo kone vienintele galimybe b\u016bti pasteb\u0117tam. Ta\u010diau suprantama, kad skaitytojai nelabai nori pirkti poet\u0173, apie kuriuos nieko n\u0117ra gird\u0117j\u0119, knyg\u0173. Taip \u012fsisuka keistas ir gana apmaudus ratas.<\/p>\n\n\n\n Pirm\u0105j\u0105 poezijos knyg\u0105 \u201eAd\u0131m \u00d6l\u00fcm\u201c (\u201eMirtis mano vardas\u201c) i\u0161leidote 1986-aisiais, o 2025-aisiais pasirod\u0117 naujausia j\u016bs\u0173 poezijos knyga \u201eBu Son Olsun\u201c (\u201e\u0160is bus paskutinis\u201c). Knygas skiria beveik keturi de\u0161imtme\u010diai. Ar \u0161iandien, prisimindamas savo ankstyv\u0105j\u0105 poezij\u0105, save joje dar atpa\u017e\u012fstate?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kaip tik neseniai buvau pakviestas \u012f vien\u0105 mokykl\u0105, kur mano eil\u0117ra\u0161tis moksleiviams buvo pateiktas kaip egzamino u\u017eduotis. Du \u0161imtai vienuoliktok\u0173 tur\u0117jo j\u012f interpretuoti, o man\u0119s papra\u0161\u0117 paai\u0161kinti, k\u0105 ra\u0161ydamas nor\u0117jau tuo eil\u0117ra\u0161\u010diu pasakyti. Dar kart\u0105 j\u012f perskait\u0119s po daugelio met\u0173 supratau, kad \u012f t\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f \u017evelgiu nebe kaip jo autorius, o kaip paprastas poezijos skaitytojas. Ilgainiui nuo savo k\u016brybos nutolsti. Kita vertus, joje vis dar galiu atpa\u017einti anuometin\u012f save \u2013 savo prisiminimus, savo m\u0105stym\u0105. Tik dabar juos atrandu jau kaip skaitytojas ir literat\u016bros kritikas. Kiekvienas geras eil\u0117ra\u0161tis, kaip ir kiekvienas geras poetas, turi geb\u0117ti nustebinti skaitytoj\u0105. Be geb\u0117jimo nustebinti tikra poezija ne\u012fmanoma. Pastaraisiais metais Turkijos poezija pasikeit\u0117 kartu su besikei\u010dian\u010diu pasauliu. M\u016bs\u0173 poetai dabar ra\u0161o daug pasauliui atviresn\u0119 poezij\u0105, kuri gerokai skiriasi nuo to, kas buvo anks\u010diau. Su dideliu smalsumu seku, k\u0105 kuria jaunesn\u0117 karta, ir bandau suprasti, k\u0105 naujoji poezija pasakoja apie m\u016bs\u0173 laik\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u016bs\u0173 poezijoje neretai veikia \u017emon\u0117s, gyvenantys tarp to, k\u0105 galima pasakyti, ir to, apie k\u0105 reikia tyl\u0117ti. Eil\u0117ra\u0161tyje \u201eMus sieja gyvenimas\u201c ra\u0161ote: \u201eklausiami tur\u0117davom tyl\u0117ti \/ nevalia buvo kalb\u0117ti apie gyvenim\u0105, kurio negyvenom\u201c (vert\u0117 Donatas Petro\u0161ius ir Skaist\u0117 Ker\u0161yt\u0117). Ar gyvendamas ir kurdamas Turkijoje pats patyr\u0117te laikotarpi\u0173, kai tyla buvo ne pasirinkimas, o tam tikra i\u0161gyvenimo strategija?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Turkija visada i\u0161gyveno sunkius politinius laikotarpius, ir jie t\u0119siasi iki \u0161iol. Per savo gyvenim\u0105 susid\u016briau su keturiais kariniais perversmais. Ypa\u010d skaud\u016bs buvo po j\u0173 sek\u0119 metai. Poetai, ra\u0161ytojai, menininkai, mokslininkai ir akademikai stipriai nukent\u0117jo. \u017dmon\u0117s neteko darb\u0173, buvo kalinami arba priversti emigruoti. Deja, ir \u0161iandien pad\u0117tis n\u0117ra pasikeitusi taip, kaip nor\u0117tume.<\/p>\n\n\n\n Eil\u0117ra\u0161\u010dio \u201eK\u016bno kalba\u201c lyrinis subjektas klausia: \u201eAr b\u016btinai \u017eaizdos kraujuoja, liudijant \u017eod\u017eiais?\u201c Ar poezija gali liudyti apie traum\u0105, smurt\u0105 ar praradim\u0105 net tada, kai apie juos tiesiogiai nekalba?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Poezija liudija visa, k\u0105 i\u0161gyvename. Taip ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti. Poetas niekada negali visi\u0161kai atsiriboti nuo pasaulio, kuriame gyvena. Net kai atrodo, kad ra\u0161ome apie kit\u0105 pasaul\u012f, nei\u0161vengiamai liekame \u012fsi\u0161aknij\u0119 \u0161iame. Ta\u010diau svarbiausia, kad tai, k\u0105 para\u0161ome, pirmiausia b\u016bt\u0173 gera poezija. D\u0117l noro paliudyti netur\u0117tume aukoti menin\u0117s eil\u0117ra\u0161\u010dio tiesos.<\/p>\n\n\n\n \u201ePas k\u0105 liko Benjamino krep\u0161ys?\u201c \u2013 jau pats eil\u0117ra\u0161\u010dio pavadinimas kelia asociacij\u0105 su Walteriu Benjaminu, jo santykiu su istorija, atmintimi, praradimu. Tame pa\u010diame eil\u0117ra\u0161tyje ra\u0161ote: \u201eanuomet visur buvo kalbama turki\u0161kai\u201c, o v\u0117liau \u2013 \u201enebebuvo kam atpa\u017einti m\u016bs\u0173 i\u0161 veido\u201c. Kaip stipriai \u017emogaus tapatyb\u0119 lemia kalba ir laikas, kuriuo jis gyvena?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Walterio Benjamino likimas ir jo patirtas persekiojimas primena daugelio Turkijos intelektual\u0173, meninink\u0173, poet\u0173 ir ra\u0161ytoj\u0173 patirtis. Po 1980-\u0173j\u0173 karinio perversmo t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173 buvo priversti nelegaliai pasitraukti i\u0161 Turkijos. Ir man pa\u010diam teko kelet\u0105 met\u0173 gyventi u\u017esienyje. Tik tada supratau, kokia svarbi yra kalba. Netek\u0119s savo kalbos, tarsi nustoji egzistuoti. Savoje \u0161alyje gali b\u016bti svarbus \u017emogus, bet \u0161alyje, kurioje esi priverstas visk\u0105 prad\u0117ti i\u0161 naujo, esi niekas.<\/p>\n\n\n\n Eil\u0117ra\u0161\u010dio \u201eTrisde\u0161imties\u201c subjektas klausia: \u201ek\u0105 rei\u0161kia perm\u0105styti miest\u0105?\u201c K\u0105 jums pa\u010diam rei\u0161kia perm\u0105styti miest\u0105: i\u0161 naujo pa\u017evelgti \u012f jo istorij\u0105, pakeisti savo santyk\u012f su juo, o gal kitaip i\u0161vysti jame gyvenusius \u017emones?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u0160is eil\u0117ra\u0161tis yra tarsi duokl\u0117 Ingeborg Bachmann apsakymui tuo pa\u010diu pavadinimu. Manau, kad sulauk\u0119s trisde\u0161imties \u017emogus i\u0161 esm\u0117s pradeda kitaip \u017evelgti tiek \u012f pasaul\u012f, tiek \u012f save, ypa\u010d jei tuo metu yra priverstas palikti savo miest\u0105 ar \u0161al\u012f ir gyventi kitur. Kai ra\u0161iau \u0161\u012f eil\u0117ra\u0161t\u012f, \u201eperm\u0105styti miest\u0105\u201c man rei\u0161k\u0117 prisiminti j\u012f iki menkiausi\u0173 smulkmen\u0173. Dauguma t\u0173 prisiminim\u0173 buvo itin asmeni\u0161ki.<\/p>\n\n\n\n Esate Stambulo tarptautinio poezijos festivalio koordinatorius, tod\u0117l gerai \u017einote, kaip poezija gali sujungti skirtingas kalbas, kult\u016bras ir \u0161alis. Netrukus dalyvausite \u201ePoetiniame Druskinink\u0173 rudenyje\u201c, viename seniausi\u0173 Lietuvos poezijos festivali\u0173. K\u0105 atrandate Lietuvos poezijoje? Kas apskritai labiau domina kitos \u0161alies literat\u016broje: tai, kas joje atpa\u017e\u012fstama ir universalu, ar tai, ko galb\u016bt tr\u016bksta j\u016bs\u0173 literat\u016broje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n B\u016bsiu atviras: apie lietuvi\u0173 poezij\u0105 \u017einau nedaug. Mano \u017einios daugiausia apsiriboja tais lietuvi\u0173 poetais, kurie yra lank\u0119si Turkijoje ir m\u016bs\u0173 festivalyje, taip pat tais, su kuriais teko susitikti kituose tarptautiniuose festivaliuose. B\u016btent tod\u0117l taip vertinu poezijos festivalius. Dalyvaudamas \u201ePoetiniame Druskinink\u0173 rudenyje\u201c tikiuosi ne tik geriau susipa\u017einti su j\u016bs\u0173 poezija, bet ir sutikti poet\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173, labiau suprasti j\u0173 literat\u016bras ir kult\u016bras. Turk\u0173 poezija tradici\u0161kai buvo gana u\u017edara ir ma\u017eai bendravo su platesniu pasauliu. Tod\u0117l kartais atrodo, kad ji gyvuoja visai kitame pasaulyje nei didel\u0117 dalis \u0161iuolaikin\u0117s Europos poezijos. Poezijos festivaliai padeda \u0161iuos skirtumus geriau suprasti ir leid\u017eia klausti, kod\u0117l jie susiformavo.<\/p>\n\n\n\n \u0160i\u0173 met\u0173 festivalio tema \u2013 \u201ePoezijos ritualai\u201c. Kaip j\u016bs suprantate poetin\u012f ritual\u0105? Kaip asmeni\u0161ka poeto patirtis tampa tuo, k\u0105 gali i\u0161gyventi ir kitas \u017emogus, skaitytojas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u0160i tema apie poezij\u0105 mane privert\u0117 pagalvoti ne tik kaip apie popieriuje u\u017era\u0161ytus \u017eod\u017eius, bet ir kaip apie prasming\u0173, beveik magi\u0161k\u0173 veiksm\u0173 sek\u0105, kuria suteikiame form\u0105 gyvenimui. Kai poezija \u201ei\u0161eina i\u0161 kambario\u201c ar knygos puslapio ir patenka vie\u0161umon: yra skaitoma gatv\u0117je, scenoje arba festivalyje, \u017ei\u016brovai taip pat tampa \u0161io ritualo dalimi. Tikiuosi, kad festivalyje b\u016btent tai ir patirsiu \u2013 t\u0105 ypating\u0105 akimirk\u0105, kai poezija virsta bendra m\u016bs\u0173 vis\u0173 patirtimi.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Interviu pareng\u0117 Lina Simutyt\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n Tarptautin\u012f literat\u016bros festival\u012f \u201ePoetinis Druskinink\u0173 ruduo<\/strong> 2026\u201c finansuoja<\/strong><\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Tarptautin\u012f literat\u016bros festival\u012f \u201ePoetinis Druskinink\u0173 ruduo 2026\u201c finansuoja<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":4797,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[58,78],"tags":[],"class_list":["post-4784","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-interviu"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4784","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4784"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4784\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4793,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4784\/revisions\/4793"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4797"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4784"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4784"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4784"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/pdr.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/image-1024x400.png\")
<\/figure>\n\n\n\n