{"id":4790,"date":"2026-09-03T00:13:14","date_gmt":"2026-09-02T21:13:14","guid":{"rendered":"https:\/\/pdr.lt\/?p=4790"},"modified":"2026-09-03T00:34:58","modified_gmt":"2026-09-02T21:34:58","slug":"pietu-afrikos-poetas-charl-pierre-naude-poezija-pasas-leidziantis-patekti-i-negyvenamas-teritorijas-copy","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pdr.lt\/en\/pietu-afrikos-poetas-charl-pierre-naude-poezija-pasas-leidziantis-patekti-i-negyvenamas-teritorijas-copy\/","title":{"rendered":"Piet\u0173 Afrikos poetas Charl-Pierre Naud\u00e9: \u201ePoezija \u2013 pasas, leid\u017eiantis patekti \u012f negyvenamas teritorijas\u201c"},"content":{"rendered":"

Charl-Pierre Naud\u00e9 <\/em>\u2013 Piet\u0173 Afrikos poetas, ra\u0161antis afrikan\u0173 bei angl\u0173 kalbomis. Jis \u2013 laukiamas \u0161i\u0173 met\u0173 tarptautinio literat\u016bros festivalio \u201ePoetinis Druskinink\u0173 ruduo\u201c sve\u010dias. Gim\u0119s 1958 m. Kokstade (Kvazulu Natalio provincijoje), autorius u\u017eaugo Durbane ir Ist Londone (Ryt\u0173 Ky\u0161ulio provincija). Stelenboso universitete studijavo filosofij\u0105 ir literat\u016br\u0105, v\u0117liau Johanesburge dirbo \u017eurnalistu.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Charl-Pierre Naud\u00e9 yra trij\u0173 poezijos rinkini\u0173 autorius: Die nomadiese oomblik<\/em> (Klajoklio akimirka<\/em>, 1995), pelniusios Ingrid Jonker premij\u0105, In die geheim van die dag<\/em> (Dienos paslapty<\/em>, 2004), apdovanotos \u201eM-Net-prys\u201c\u00a0 poezijos premija, ir Al die lieflike dade <\/em>(Visi mieli poelgiai<\/em>, 2014). Para\u0161\u0117 filosofijos knyg\u0105, taip pat roman\u0105 afrikan\u0173 kalba Die ongelooflike onskuld van Dirkie Verwey<\/em>, kur\u012f pats i\u0161vert\u0117 \u012f angl\u0173 kalb\u0105 (The Equality of Shadows<\/em>, 2024). Jo poezijos vertim\u0173 knyga i\u0161leista vokie\u010di\u0173 kalba.<\/p>\n\n\n\n

Laukdami \u201ePoetinio Druskinink\u0173 rudens\u201c, rugs\u0117jo 23\u201327 dienomis vyksian\u010dio Druskininkuose ir Vilniuje, kvie\u010diame skaityti interviu su Charl-Pierre Naud\u00e9 apie kalbos ribas, niekada iki galo neperprantam\u0105 tikrov\u0119, mit\u0105, slypint\u012f u\u017e fakt\u0173, ir poeto kasdienyb\u0119: va\u017eiavim\u0105 automobiliu, v\u0117j\u0105 ir kitus poetinius ritualus.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Nuotr. aut. Alet Pretorius<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Esate Piet\u0173 Afrikos poetas, ra\u0161antis afrikan\u0173 ir angl\u0173 kalbomis. Kaip j\u016bs\u0173 poetin\u012f pasaul\u012f formuoja Piet\u0173 Afrikos istorija, kult\u016bra ir daugiakalb\u0117 aplinka? Ar jau\u010diate pareig\u0105 savo k\u016bryboje atspind\u0117ti \u0161alies patirtis?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Mano k\u016bryb\u0105 i\u0161ties formuoja visi j\u016bs\u0173 i\u0161vardinti veiksniai. Piet\u0173 Afrika \u2013 tikrov\u0117, kurioje gimiau. Jos nesirinkau, ta\u010diau nuoskaudos nejau\u010diu. Mano k\u016brybos afrikan\u0173 kalba yra gerokai daugiau nei angl\u0173: mokiausi afrikan\u0173 kalba, bet mano mama i\u0161 esm\u0117s buvo anglakalb\u0117, tad dvikalbyst\u0117 tam tikra prasme \u012f mano siel\u0105 \u012fra\u0161yta kaip paveldas. Skirtingos Piet\u0173 Afrikos kalbos tik i\u0161 dalies susijusios su vien joms b\u016bdingomis geografin\u0117mis teritorijomis ir, nors kasdien susilieja, kalbin\u0117s sferos vis dar funkcionuoja kaip demografin\u0117s ir kult\u016brin\u0117s visumos \u2013 bent jau afrikan\u0173 kalbos atveju. Ta\u010diau Piet\u0173 Afrika tik formaliai pripa\u017eino daugiakalb\u0117s valstyb\u0117s tikrov\u0119 ir nepakankamai nei\u0161sprend\u0117 klausimo, kaip skirtingos kalbos gal\u0117t\u0173 \u201esutarti\u201c. Tod\u0117l jos pa\u017eeid\u017eiamos pasaulinio angl\u0173 kalbos lingvistinio imperializmo, b\u016bdingo \u0161iam pasaulio istorijos laikotarpiui. Vis d\u0117lto \u0161iam rei\u0161kiniui, kur\u012f lemia patogumas ir b\u016btinyb\u0117, esu d\u0117kingas u\u017e bendros pasaulin\u0117s kalbos dovan\u0105: dabar ji leid\u017eia man su jumis kalb\u0117tis. Ta\u010diau, kadangi lingvistinis imperializmas da\u017eniausiai yra nes\u0105moningas, jo problemi\u0161koji pus\u0117 didesn\u0117, nei manome.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Kadangi taip pat ra\u0161au proz\u0105, mane patrauk\u0117 Piet\u0173 Afrikos angl\u0173 kalba: tai kalba, kuri lengvai prisitaiko, kad gal\u0117t\u0173 sutalpinti ir i\u0161reik\u0161ti tai, kas n\u0117ra \u201eangli\u0161ka\u201d. Vien\u0105 savo roman\u0105 (The Equality of Shadows)<\/em> i\u0161 afrikan\u0173 kalbos i\u0161ver\u010diau \u012f angl\u0173 kalb\u0105 ir, nors jame pasakojama apie lokalias, u\u017edaras kaimo afrikan\u0173 bendruomenes, buvo \u012fdomu patirti, kad veik\u0117jus, nemokan\u010dius n\u0117 \u017eod\u017eio angli\u0161kai, j\u0173 kalb\u0105 lanks\u010diai keisdamas, galiu prakalbinti angli\u0161kai. Kaip ten beb\u016bt\u0173 \u2013 pirmiausia esu poetas, tad tiek viena, tiek kita kalba ra\u0161ydamas daugiausia d\u0117mesio skiriu kalbos tekst\u016brai. \u017dvelgdamas \u012f savo k\u016brybos temas, tokias kaip aib\u0117 pasauli\u0173 ar galimi pasauliai, suprantu, kad mano \u0161alies tikrov\u0117 i\u0161ties suformavo ir tam tikr\u0105 mano po\u017ei\u016br\u012f \u012f dvasin\u012f gyvenim\u0105.

Mane ne itin domina politin\u0117s ar socialin\u0117s temos j\u0173 realistiniu pavidalu. \u012edomiau tai, kaip tikrov\u0117 veikia \u017emogaus vaizduot\u0119 apskritai. I\u0161 esm\u0117s esu ne-realistin\u0117s literat\u016bros k\u016br\u0117jas, nors tas ne-realizmas gimsta i\u0161 realizmo ir galiausiai tarnauja realiam pasauliui. Ta\u010diau visos tikrov\u0117s t\u0117ra bendro subjektyvumo formos. Per realizm\u0105 ne\u012fmanoma pasiekti galutin\u0117s tiesos.

Ar jau\u010diu atsakomyb\u0119 atspind\u0117ti savo \u0161alies tikrov\u0119 ir istorij\u0105? Ir taip, ir ne. Su am\u017eiumi suprantu, kad svarbiausia atsakomyb\u0117 yra atsakomyb\u0117 vaizduotei. Gyvename pasaulyje, kuriame socialiniai ir tikslieji mokslai, taip pat poreikis didesnei politinei etikai, ra\u0161ytojams ir poetams vis m\u0117gina diktuoti, apie k\u0105 jie privalo ra\u0161yti. Norima, kad patvirtintume egizistuojan\u010di\u0105 tikrov\u0119 ir jau susiformavusi\u0105 moral\u0119, o ne \u017evelgtume toliau \u2013 \u012f dar neatrastas teritorijas. Etika ir moral\u0117 i\u0161lieka labai svarbios, ta\u010diau literat\u016bros u\u017eduotis n\u0117ra tarnauti moralei. Jos u\u017eduotis \u2013 apra\u0161yti patirtis, kurios gal\u0117t\u0173 maitinti galimas ateities moral\u0117s at\u0161akas, abejoti tuo, kas duota. Literat\u016bra n\u0117ra a priori<\/em> skolinga mokslui, istorijai, politikai ar net filosofijai. Prie\u0161ingai \u2013 tai visos kitos sritys tur\u0117t\u0173 d\u0117koti vaizduotei, o kartu ir jos \u201epirmajam balsui\u201c, tai yra literat\u016brai \u2013 u\u017e tai, kad ji apdovanojo \u017emogi\u0161kosios patirties s\u0105vokomis.

Kaip filosofas esu fenomenologas. Tikrov\u0117 yra tikra, ta\u010diau jeigu vien\u0105 dien\u0105 kaip r\u016b\u0161is i\u0161nyktume (tikiuosi, taip niekada nenutiks), m\u016bs\u0173 tikrov\u0117s sampratos i\u0161nykt\u0173 kartu su mumis. I\u0161 to, k\u0105 sakau, turb\u016bt supratote: esu kar\u0161tas nykstan\u010di\u0173 ar ma\u017eesni\u0173 kalb\u0173 i\u0161likimo \u0161alininkas. Kiekviena kalba yra pasakojimas apie pasaul\u012f, kuris egzistuoja tik vien\u0105 kart\u0105. Ir, apsaugodami kalbas dabar, v\u0117liau galb\u016bt \u012fmintume pa\u010dias netik\u0117\u010diausias paslaptis.<\/p>\n\n\n\n

Ar ra\u0161ydamas skirtingomis kalbomis tampate \u201ekitu poetu\u201d? Ar kei\u010diasi ne tik kalba, bet ir pasaulio suvokimas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tam tikru po\u017ei\u016briu, i\u0161 vienos kalbos pereinant \u012f kit\u0105, mano pasaulio matymas gali pasikeisti savo tonu ar i\u0161ore. Ta\u010diau i\u0161 esm\u0117s lieku tas pats poetas. Daugel\u012f savo eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 i\u0161ver\u010diau \u012f angl\u0173 kalb\u0105, ir jie \u0161iek tiek keit\u0117si priklausomai nuo kalbos pob\u016bd\u017eio. Ta\u010diau \u201eprasminis vaizdas\u201c i\u0161liko tas pats. Afrikan\u0173 ir angl\u0173 kalb\u0173 skambesys, muzika skiriasi. Tai rei\u0161kia, kad ta pati patirtis kitoje kalboje gali b\u016bti i\u0161d\u0117styta kitokia seka. Be to, kartais, norint pasiekti pana\u0161\u0173 skaitymo patirties \u201eritm\u0105\u201c, tenka pasirinkti ir kit\u0105 prasm\u0119.

Taip pat skiriasi kalb\u0173 istorin\u0117 ir socialin\u0117 \u201eatmintis\u201c, tod\u0117l vienas \u017eodis vienoje kalboje gali tur\u0117ti prasmini\u0173 atspalvi\u0173, kuri\u0173 atitikmen\u0173 kitoje kalboje gali n\u0117 neb\u016bti. Tokiais atvejais tam, kad i\u0161saugotum prasm\u0119, tenka ie\u0161koti visai kito \u017eod\u017eio. Ta\u010diau \u017eod\u017ei\u0173 reik\u0161m\u0117s n\u0117ra u\u017erakintos pa\u010diuose \u017eod\u017eiuose \u2013 tai lemia platesni j\u0173 kontekstiniai atspind\u017eiai. Man artima Jacques Derrida kalbos samprata, kuri \u0161\u012f aspekt\u0105 kaip tik ir i\u0161rei\u0161kia.

Ta\u010diau kad ir kokios skirtingos b\u016bt\u0173 kalbos, beveik visos jos egzistuoja persipynusios. Rilk\u0117 daugel\u012f savo eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 para\u0161\u0117 pranc\u016bz\u0173 kalba, vadinasi, bent kartais pirmosios jo mintys tur\u0117jo b\u016bti \u201epranc\u016bzi\u0161kos\u201c, nors patys eil\u0117ra\u0161\u010diai galiausiai buvo u\u017era\u0161yti voki\u0161kai. Goeth\u0117 mok\u0117si lotyn\u0173 kalba, o ne voki\u0161kai. Celanas taip pat ra\u0161\u0117 rumun\u0173 kalba. Dant\u0117 ra\u0161\u0117\u00a0 florentieti\u0161ka \/ toskan\u0173 kalba \u2013 greta tuomet\u0117s imperin\u0117s, lotyn\u0173, kalbos. T\u0105 pat\u012f galima pasakyti ir apie daugel\u012f Afrikos ra\u0161ytoj\u0173, pavyzd\u017eiui, Kenijos ra\u0161ytoj\u0105 Ng\u0169g\u0129 wa Thiong\u2019o, kuris ra\u0161\u0117 kikuj\u0173, savo gimt\u0105ja, ir angl\u0173, jungiam\u0105ja, kalbomis.<\/p>\n\n\n\n

Kaip j\u016bs\u0173 k\u016bryb\u0105 vertina kit\u0173 \u0161ali\u0173 ar net \u017eemyn\u0173 skaitytojai? Kas eil\u0117ra\u0161\u010diui leid\u017eia per\u017eengti geografines ribas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Atsakysiu galvodamas apie tai, kas mane pat\u012f ver\u010dia skaityti kitakalbi\u0173 poet\u0173 ir ra\u0161ytoj\u0173 tekstus. Jei pajuntu, kad u\u017esienio autorius subjektyvi\u0105 patirt\u012f (kuo subjektyvesn\u0119, tuo geriau) sutalpina \u012f form\u0105, turin\u010di\u0105 universali\u0173 reik\u0161mi\u0173, man \u012fdomu. Tai autenti\u0161kas tiltas, jungiantis subjektyvum\u0105 su tuo, kas universalu (sakydamas \u201euniversalu\u201c, turiu omenyje tai, kas kinta, bet yra bendra visiems). Tod\u0117l vikiuosi, kad mano eil\u0117ra\u0161\u010diai gali taip pat pasiekti ir u\u017esienio skaitytojus. Kit\u0173 \u0161ali\u0173 skaitytojai iki \u0161iol mano k\u016bryb\u0105 vertino palankiai, nors, manau, kad j\u0105 ne visada lengva suprasti. Yra viena pernelyg pla\u010diai paplitusi mintis \u2013 es\u0105 poezija yra \u201evien apie \u017eod\u017eius\u201c, o ne apie m\u0105stym\u0105. Man tai skamba absurdi\u0161kai.

Deja, susidom\u0117jimas ma\u017eosiomis literat\u016bromis, kuris buvo b\u016bdingas ankstesniems Europos de\u0161imtme\u010diams, gerokai pribl\u0117so. Ta\u010diau kaip tik \u0161\u012f m\u0117nes\u012f paai\u0161k\u0117jo, kad viena i\u0161 Homero ep\u0173 poem\u0173 buvo i\u0161versta \u012f Piet\u0173 Afrikos zul\u0173 kalb\u0105. Ar galite \u012fsivaizduoti, koks tai \u012fvykis? Kiekvienas vertimas tam tikra prasme yra ir istorijos bei tikrov\u0117s atk\u016brimas. Koks tampa Homeras zul\u0173 kalboje?<\/p>\n\n\n\n

Nors j\u016bs\u0173 poezijoje gausu konkre\u010di\u0173 viet\u0173 ir istorini\u0173 nuorod\u0173, tokios eilut\u0117s kaip \u201egyvenimas t\u0119siasi \u0161e\u0161\u0117li\u0173 valdoj\u201c (eil. \u201eVampyrai\u201c, vert\u0117 Antanas A. Jonynas) skamba i\u0161ties universaliai. Ra\u0161ydamas galvojate apie skaitytoj\u0105 u\u017e savo \u0161alies rib\u0173?\u00a0<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Be abejon\u0117s! Poezija kyla i\u0161 gilaus tro\u0161kimo u\u017emegzti ry\u0161\u012f su kitais \u017emon\u0117mis ir kitais pasauliais. Tas pats dalykas, kuris priver\u010dia pauk\u0161t\u012f giedoti saulei leid\u017eiantis ar tekant, ver\u010dia mane ra\u0161yti poezij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iemet esate laukiamas tarptautinio literat\u016bros festivalio \u201ePoetinis Druskinink\u0173 ruduo\u201c sve\u010dias. Atvykstate \u012f Baltijos region\u0105, \u012f Lietuv\u0105 \u2013 \u0161al\u012f, kurios istorij\u0105 taip pat pa\u017eenklino okupacijos ir sud\u0117tingi tapatyb\u0117s klausimai. Koki\u0173 s\u0105saj\u0173 \u012f\u017evelgiate tarp Piet\u0173 Afrikos ir m\u016bs\u0173 regiono?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taip, paraleles pastebiu. Abu regionai i\u0161gyveno autoritarin\u012f laikotarp\u012f, abiej\u0173 istorijoje b\u016bta okupacij\u0173 ir kolonializmo. Ta\u010diau yra ir \u012fdomi\u0173 skirtum\u0173. Kiek \u017einau, lietuvi\u0173 kalba \u2013 labai sena Europos kalba, gyvuojanti t\u016bkstan\u010dius met\u0173. O afrikan\u0173 kalba \u2013 darinys, i\u0161 esm\u0117s i\u0161aug\u0119s i\u0161 german\u0173 kalb\u0173 med\u017eio (turintis ir arabi\u0161k\u0173 bei vietini\u0173 khoisan\u0173 kalb\u0173 bruo\u017e\u0173), yra gana naujas. Nuo kalbos formavimosi prad\u017eios iki \u0161i\u0173 dien\u0173 pra\u0117jo vos apie 150 met\u0173. Ta\u010diau savo gilesne istorija ji siekia indoeuropie\u010di\u0173 kalbas.<\/p>\n\n\n\n

Piet\u0173 Afrika pasaulyje neretai matoma i\u0161 politin\u0117s istorijos, apartheido ar socialini\u0173 konflikt\u0173 perspektyv\u0173. J\u016bs\u0173 poezijoje greta \u0161ios tikrov\u0117s atsiveria ir mitinis, dvasinis, filosofinis jos matmuo. Ar s\u0105moningai siekiate prapl\u0117sti skaitytoj\u0173 \u012fsivaizdavim\u0105 apie savo \u0161al\u012f?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taip. Labai d\u017eiaugiuosi, kad \u012f\u017evelgiate \u0161iuos gilesnius klodus. Man \u0161ie matmenys yra svarbesni u\u017e akivaizd\u017eias eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 temas. Akivaizd\u017eios temos t\u0117ra kastuvai, kuriais kasu. Svarbiausia yra tai, k\u0105 poezija atveria savo archeologijoje.<\/p>\n\n\n\n

J\u016bs\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010diuose tikrov\u0117 netik\u0117tai sukeistinama. Pavyzd\u017eiui, \u017einut\u0117 laikra\u0161tyje tampa mitu, o kasdienis \u012fvykis \u012fgyja kone metafizin\u012f pavidal\u0105. Eil\u0117ra\u0161tyje \u201eSuvokimo prigimtis\u201c ra\u0161ote: \u201e\u010cia, matyt, bus suvokimo klausimas.\u201c Ar poezija jums yra b\u016bdas geriau suprasti pasaul\u012f, ar veikiau b\u016bdas parodyti, kad m\u016bs\u0173 santykis su tikrove visada yra nei\u0161baigtas, neatsiejamas nuo interpretacijos?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tikrov\u0117 visada lieka iki galo nesuprasta, o poezija yra b\u016bdas geriau suvokti pasaul\u012f. Kita vertus, mes gerbiame \u017emoni\u0173 privatum\u0105, j\u0173 asmenin\u0119 erdv\u0119, tad kod\u0117l reikalaujame, kad tikrov\u0117 i\u0161 karto apie save mums visk\u0105 i\u0161klot\u0173? O pasaulio niekada ne\u012fmanoma suprasti atsiribojus nuo skirting\u0173, tarpusavyje besivar\u017ean\u010di\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173. Tod\u0117l vienu metu ir gyvename tokioje pasauli\u0173 galyb\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

Kai kuriuose j\u016bs\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010diuose konkret\u016bs Piet\u0173 Afrikos tikrov\u0117s epizodai (smurto atvejai, laikra\u0161\u010di\u0173 straipsniai, kasdieniai \u012fvykiai) \u012fgyja mitin\u0119 form\u0105. Tai man kiek primin\u0117 Cormaco McCarthy roman\u0105 \u201eKraujo meridianas\u201c, kuriame istorinis smurtas taip pat perauga \u012f platesn\u012f pasakojim\u0105 apie \u017emogaus prigimt\u012f ir pasaulio suvokim\u0105. Ar jus domina \u0161i riba, kur faktas pradeda virsti mitu, o istorinis \u012fvykis \u2013 egzistenciniu klausimu?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Koks vertingas j\u016bs\u0173 pateiktas pavyzdys! Mane domina b\u016btent \u0161i riba. Literat\u016brai svarbu ne McCarthy tema \u201elaukiniai Vakarai\u201c, o tai, k\u0105 jis su ja daro. Jis leid\u017eiasi \u012f \u201enesusiformavusi\u0105\u201c teritorij\u0105, kurioje ima svyruoti tai, d\u0117l ko buvome tikri, ir aptinka mitinius gyvenimo pamatus.

Svarbi yra ta riba, ties kuria eil\u0117ra\u0161tis nuveda skaitytoj\u0105 \u012f srit\u012f, i\u0161 kurios pirmiausia ir atsirado \u201efaktai\u201c. O pastarieji neatsiranda i\u0161 niekur. Juos sukuria prielaidos ir \u012fsitikinimai, tas mitinis audinys, kybantis mums u\u017e nugaros. Kaip teatre, kur u\u017e aktori\u0173 atsiveria dekoracijos. \u0160is \u201eteatrinis\u201c fonas realiame gyvenime da\u017enai lieka nematomas, kol poezija jo neatskleid\u017eia. Tuomet tikrov\u0117 v\u0117l i\u0161nyra savo mitiniame fone. Atpa\u017ein\u0119 \u0161\u012f mitin\u012f sluoksn\u012f, da\u017enai lemtingai formuojant\u012f m\u016bs\u0173 m\u0105stym\u0105 veiksmus, \u012fgyjame galios j\u012f pakeisti.\u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Eil\u0117ra\u0161tis \u201eVakardiena ir rytojus, su \u017euvimis\u201c prasideda \u017eod\u017eiais: \u201eLaikas \u2013 \/ tai vardas, duotas \/ tam, kuris nu\u017eeng\u0117 kadais per dr\u0117gn\u0105 \/ cement\u0105 \/ ir lieka \/ su mumis \/ iki \u0161iol.\u201c (vert\u0117 Dominykas Nork\u016bnas). Laikas j\u016bs\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010diuose n\u0117ra linijinis \u2013 jis tarytum sluoksniuojasi, gr\u012f\u017eta, i\u0161siple\u010dia. I\u0161 kur kyla toks laiko suvokimas? Ar tam \u012ftakos tur\u0117jo filosofijos studijos?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taip, mano laiko samprata n\u0117ra linijin\u0117. Toks po\u017ei\u016bris gal\u0117jo susiformuoti d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. \u012etakos tur\u0117jo Piet\u0173 Amerikos poezija, ypa\u010d C\u00e9sar Vallejo. Ta\u010diau pana\u0161i laiko samprata egzistuoja ir ikimodernioje Afrikoje. \u010cia galima pasteb\u0117ti modernyb\u0119, koegzistuojan\u010di\u0105 su \u012fvairiomis ikimodernyb\u0117s formomis. \u0160ia prasme Piet\u0173 Afrika yra gyvas epoch\u0173 muziejus. Nuvykus \u012f Kvazulu ar Limpopo kaimi\u0161k\u0105sias vietoves ir \u0161iek tiek pasistengus, galima i\u0161tr\u016bkti i\u0161 vyraujan\u010dio laiko suvokimo \u2013 laiko kaip tiesios linijos, nes ten patiri visai kitoki\u0105 laiko logik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Tiesa, \u0161\u012f nejauk\u0173 poj\u016bt\u012f galima patirti daugelyje pasaulio viet\u0173 \u2013 pavyzd\u017eiui, \u017evelgiant \u012f viduram\u017ei\u0173 pil\u012f. Ta\u010diau Afrikoje, ypa\u010d mano \u0161alyje, radikaliai skirting\u0173 laikotarpi\u0173 \u201egyvensenos\u201c egzistuoja greta viena kitos tuo pa\u010diu metu. Ne\u017einau, ar tai i\u0161liks am\u017einai, bet tikiuosi, kad visa tai bus \u012ftraukta \u012f toki\u0105 modernyb\u0117s form\u0105, kurioje mano \u0161alies afrikie\u010diai gal\u0117t\u0173 save atpa\u017einti. Netikiu, kad ikimodernyb\u0117 yra primityvi, o modernyb\u0117 \u2013 pa\u017eangi. Tam tikrais at\u017evilgiais ikimodernyb\u0117 yra kur kas sud\u0117tingesn\u0117 u\u017e modernyb\u0119. Taip pat nemanau, kad europieti\u0161ka modernyb\u0117 yra vienintel\u0117 modernyb\u0117s forma, kuri\u0105 galima patirti.<\/p>\n\n\n\n

Eil\u0117ra\u0161tyje \u201eSuvokimo prigimtis\u201c ra\u0161ote: \u201eRegis, po\u017ei\u016br\u012f \u012f tikrov\u0119 nulemia m\u016bs\u0173 santykis su laiku.\u201c (vert\u0117 Dominykas Nork\u016bnas) Ar \u0161i mintis gal\u0117t\u0173 b\u016bti savoti\u0161kas raktas \u012f j\u016bs\u0173 poezij\u0105? Ar pastebite, kad laikas kei\u010dia ne tik atmint\u012f, bet ir pa\u010di\u0105 tikrov\u0119?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

B\u016btent, j\u016bs k\u0105 tik tai \u012fvardijote! Ir \u0161ito turb\u016bt ne\u012fmanoma pakartoti per da\u017enai. Mane stebina, kaip net protingi \u017emon\u0117s, galvodami apie praeities laikus, \u017evelgia \u012f juos i\u0161 savo gyvenamojo laikme\u010dio perspektyvos. Visai kas kita \u2013 apie pra\u0117jus\u012f laik\u0105 galvoti pasitelkiant tik tai, k\u0105 \u017einojo ir kuo vadovavosi \u017emon\u0117s tuo metu. Tuomet greitai pamir\u0161ti supaprastintus klausimus, kas yra \u201ekaltas\u201c ar kas yra \u201ekvaila\u201c.<\/p>\n\n\n\n

J\u016bs\u0173 poezijoje susijungia itin skirtingi pasauliai: archaji\u0161ki ritualai, religiniai simboliai, popkult\u016bra, \u0161iuolaikin\u0117s technologijos. Pavyzd\u017eiui, eil\u0117ra\u0161tyje \u201eBaigiamasis \u017eodis\u201c greta Stounhend\u017eo atsiranda Pete\u2019as Townshendas i\u0161 \u201eThe Who\u201c. Kai kuriuose eil\u0117ra\u0161\u010diuose juntama ir trilerio, kelio pasakojimo atmosfera \u2013 netik\u0117ti susitikimai, gr\u0117sm\u0117s nuojauta, keisti pos\u016bkiai, primenantys Alejandro Jodorowskio kino pasaulio logik\u0105. Kas jus traukia tokiuose netik\u0117tuose susid\u016brimuose? Skirting\u0173 epoch\u0173 ir kult\u016br\u0173 sand\u016bra, ar pati galimyb\u0117 i\u0161ardyti \u012fprast\u0105 tikrov\u0117s suvokim\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tai ir viena, ir kita, k\u0105 dabar pamin\u0117jote: epoch\u0173 susitikimas, taip pat \u012fprasto tikrov\u0117s suvokimo suardymas. Oi, kaip nor\u0117\u010diau per\u017ei\u016br\u0117ti daugiau Jodorowskio film\u0173! Man atrodo, kad siekdamas prasmingai, bent jau psichologi\u0161kai, i\u0161gyventi tokioje \u0161alyje kaip Piet\u0173 Afrika, turiu i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gyventi \u0161iais sugretinimais \u2013 net jei tai dary\u010diau vien d\u0117l sav\u0119s.<\/p>\n\n\n\n

Eil\u0117ra\u0161\u010dio \u201eDvi pl\u0117\u0161ik\u0117s\u201c pabaigoje ra\u0161ote: \u201e\u0160ios dvi pl\u0117\u0161ik\u0117s ap\u0161varino mane iki paskutinio cento\u201c (vert\u0117 Domiykas Nork\u016bnas). Ta\u010diau skaitytojas supranta, kad prarastas ne turtas, o tam tikras \u012ftarumas, atsiribojimas, gal net iliuzija, kad galima apsisaugoti nuo pasaulio. Ar poezija yra b\u016bdas patirti tok\u012f \u201eapipl\u0117\u0161im\u0105\u201c: leisti kitam \u017emogui, netik\u0117tai patir\u010diai ar net savo paties klaidingoms nuostatoms pakeisti j\u016bs\u0173 suvokim\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Negal\u0117\u010diau pasakyti geriau, nei k\u0105 tik pasak\u0117te j\u016bs. Poezija gali pad\u0117ti mums prarasti savo senuosius \u201ea\u0161\u201c, kad gal\u0117t\u0173 gimti naujieji. Poezija i\u0161laisvina mus i\u0161 sen\u0173 metafor\u0173 ir i\u0161veda \u012f naujas (nors tikiu, kad netur\u0117tume pamir\u0161ti ir sen\u0173j\u0173). Pastarasis mano sakinys \u2013 ne kas kita, kaip senas krik\u0161\u010dioni\u0161kas \u012fvaizdis, nuskambantis naujai. Krik\u0161\u010dioni\u0161koji metafora, reikia pripa\u017einti, yra taikli, ta\u010diau jau\u010diu joje slypin\u010dias sen\u0105sias aukojimo ritual\u0173 metaforas. Kartais vis d\u0117lto noriu \u017eengti toliau, nes ateityje m\u016bs\u0173 laukia nauji metaforiniai pasauliai. O poezija yra pasas, leid\u017eiantis patekti \u012f dar negyvenamas teritorijas.<\/p>\n\n\n\n

\u0160io festivalio tema \u2013 poezijos ritualai. Koks yra svarbiausias ritualas j\u016bs\u0173, kaip poeto, kasdienyb\u0117je?\u00a0<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kasdienyb\u0117je netr\u016bksta veikl\u0173, bet, a\u010di\u016b Dievui, jos n\u0117ra suplanuotos. Ra\u0161au recenzijas, d\u0117stau ir Stelenboso universitete atlieku Afrikos id\u0117j\u0173 tyrimus. Na, gerai. Pirmasis mano poetinis ritualas \u2013 s\u0117dint prie darbo stalo i\u0161gerti vien\u0105 po kito kelis puodelius arbatos ir \u0161iek tiek pasvajoti. Tada ie\u0161kau ko nors, d\u0117l ko gal\u0117\u010diau supykti arba pasid\u017eiaugti: savoti\u0161ko \u201ekabliuko\u201c, kuris toje dienoje \u201e\u012f\u017eemint\u0173\u201c. Savo namuose Johanesburge per darbo pertraukas arba atostogas \u017emonai, kuri paprastai atsikelia ketvirt\u0105 ryto, pasakau \u201elabas rytas\u201c. Pats keliuosi apie pus\u0119 a\u0161tuoni\u0173. Tada \u017eaid\u017eiu su savo kat\u0117mis ir su jomis kalbuosi. Man tai \u2013 poetinis ritualas.

Tada skaitau apie Rusijos kar\u0105 prie\u0161 Ukrain\u0105 \u2013 m\u016bs\u0173 epoch\u0105 ypatingai kei\u010diant\u012f \u012fvyk\u012f. Galb\u016bt tai vienas i\u0161 paskutini\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 susid\u016brim\u0173 tarp senosios \u201elikimo\u201c epochos ir naujosios \u201eapsisprendimo\u201c epochos. Nuo karo prad\u017eios 2022-aisiais nebuvo n\u0117 vienos dienos, kurios neb\u016b\u010diau prad\u0117j\u0119s nuo pasidom\u0117jimo, kas ten vyksta.

Tada \u0161\u012f t\u0105 pasi\u017eymiu u\u017era\u0161\u0173 knygel\u0117je. Jei kyla mintis eil\u0117ra\u0161\u010diui, kur\u012f nor\u0117\u010diau para\u0161yti, tinginiauju ir \u017ei\u016briu \u012f tu\u0161\u010di\u0105 erdv\u0119. Tai vadinu \u201edarbu su lubomis\u201c. Prie\u0161tarauti \u012fprastai funkcionalaus gyvenimo sampratai man yra poetinis ritualas. O kartais tiesiog s\u0117du \u012f automobil\u012f ir kur nors i\u0161va\u017eiuoju. Erdv\u0117, atsiverianti tarp apatin\u0117s automobilio dalies ir kelio, mane psichologi\u0161kai pakyl\u0117ja, ypa\u010d jei galiu gird\u0117ti joje pu\u010diant\u012f v\u0117j\u0105. Klausytis v\u0117jo ir negal\u0117ti pakeisti jo krypties man yra labai svarbus k\u016brybinis veiksmas. Tai pripildo mane pagarbos. O pagarba yra viena i\u0161 poezijos krik\u0161tmo\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Interviu pareng\u0117 Lina Simutyt\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Tarptautin\u012f literat\u016bros festival\u012f \u201ePoetinis Druskinink\u0173 ruduo<\/strong> 2026\u201c finansuoja<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Charl-Pierre Naud\u00e9 \u2013 Piet\u0173 Afrikos poetas, ra\u0161antis afrikan\u0173 bei angl\u0173 kalbomis. Jis \u2013 laukiamas \u0161i\u0173 met\u0173 tarptautinio literat\u016bros festivalio \u201ePoetinis<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":4798,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[58,78],"tags":[],"class_list":["post-4790","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-interviu"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4790","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4790"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4790\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4794,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4790\/revisions\/4794"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4798"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4790"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4790"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4790"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}