Gintaras Bleizgys. Sauliaus Vasiliausko nuotrauka<\/p>\n\n\n\n
\u0160is pokalbis \u2013 tre\u010diasis i\u0161 ciklo su Jotvingi\u0173 \u017eem\u0117s poetais.<\/strong><\/p>\n\n\n\n Jurga Tumasonyt\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ra\u0161ytojo, literat\u016bros kritiko Gintaro Bleizgio tekstuose galima atpa\u017einti jo gyventas, prisijaukintas ir prarastas erdves, patir\u010di\u0173 fragmentus. Prisiminiau j\u012f televizijos laidoje \u201eKelias \u012f namus\u201c, kurioje jis stov\u0117jo prie vaikyst\u0117je gyventos pal\u0117p\u0117s, paslaptingame medinuke, \u2013 supratau, kad laukia nepaprasta istorija. Tad mudu kalbam\u0117s apie jo vaikyst\u0117s Druskininkus, okupantus, traumas, agresij\u0105 ir g\u0117r\u012f, leid\u017eiant\u012f \u017emon\u0117ms eiti pirmyn, nei\u0161nykti kaip r\u016b\u0161iai.<\/strong><\/p>\n\n\n\n Iki a\u0161tuoneri\u0173 gyvenote Druskininkuose, kinematografi\u0161kai atrodan\u010diame mediniame name. Kokie yra patys pirmieji atsiminimai, susij\u0119 su \u0161ia vieta?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Gyvenome vir\u0161utiniame auk\u0161te, pal\u0117p\u0117je. Kai dabar u\u017esimerkiu ir prisimenu, pirmiausia i\u0161girstu \u012f skardin\u012f stog\u0105 barbenant\u012f liet\u0173, regiu did\u017eiul\u012f o\u0161iant\u012f klev\u0105 \u2013 per vis\u0105 balkon\u0105 (tokius auk\u0161tus ir i\u0161sikerojusius klevus esu reg\u0117j\u0119s tik Druskininkuose, niekur kitur pasaulyje), dar kar\u0161tis vasar\u0105 (tikriausiai irgi nuo to skardinio saul\u0117s \u012fkaitinto stogo), kvepian\u010dios liepos, muzika, bjaur\u016bs girt\u0173 rus\u0173 \u0161\u016bkaliojimai, nesibaigianti, nei\u0161sipagiriojanti \u0161vent\u0117 \u2013 nuo gegu\u017e\u0117s iki spalio; daugyb\u0117 \u012f kurort\u0105 suva\u017eiavusi\u0173 \u017emoni\u0173 ir juoda tarsi koks demonas mane u\u017espaudusi vienatv\u0117 tamsiais, girg\u017edan\u010diais vakarais toje pal\u0117p\u0117je.<\/p>\n\n\n\n \u017dvelgiant stereotipi\u0161kai, meni\u0161kos sielos vaikai da\u017eniau mokykloje b\u016bna tie, i\u0161 kuri\u0173 ty\u010diojasi ir skriaud\u017eia, o j\u016bs, kaip suprantu, buvote tas dar\u017eelio (ir v\u0117liau mokyklos) kietuolis. Kokios aplinkyb\u0117s tai l\u0117m\u0117?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ne\u017einau, k\u0105 rei\u0161kia \u201ekietuolis\u201c. Dar\u017eelyje buvau mu\u0161eika. Pradin\u0117je mokykloje \u2013 irgi. Jokio \u201ekietumo\u201c tame, grei\u010diau jau traumos. Manau, mu\u0161imasis kilo i\u0161 asmenin\u0117s erdv\u0117s tr\u016bkumo. Minios poilsiautoj\u0173 i\u0161 sovietijos pakra\u0161\u010di\u0173, daugyb\u0117 nekult\u016bring\u0173, nei\u0161silavinusi\u0173 \u017emoni\u0173, kurie \u012f Lietuvos kurort\u0105 atva\u017eiuoja kaip \u012f okupuotus med\u017eiokl\u0117s plotus \u2013 l\u0117bauja, paleistuvauja, kriokia prisig\u0117r\u0119; vaikai toje j\u0173 pasaul\u0117jautoje geriausiu atveju lyg\u016bs gyvuliams.<\/p>\n\n\n\n Gal\u0117\u010diau tai nutyl\u0117ti, bet kas gi tada papasakos. Nueini \u012f parduotuv\u0119 pirkti duonos, o ten eilut\u0117. Druskininkie\u010diai supranta, kaip reikia stov\u0117ti eil\u0117je, ta\u010diau girto ruso pasaul\u0117jauta kitokia \u2013 kas stipresnis, tas eil\u0117je ir pirmesnis, \u2013 vaik\u0105 visada nustums, i\u0161sity\u010dios, jeigu prie\u0161insiesi, tai ir kulnu subin\u0117n \u012fspirs. \u0160tai tokia buvo aplinka, kurioje augau. Labai man pikta, kai dabar m\u0117ginama tai nutyl\u0117ti. U\u017ekariauti, orum\u0105 prarad\u0119 vietiniai \u2013 gal ne visi, gal tik dalis toki\u0173. Nuo ankstyvos vaikyst\u0117s jau\u010diausi nesaugus, neapsaugotas, parduotas. Vaikas juk nesupranta, kad gali b\u016bti ir kitaip. Supratau tik, kad norint apsisaugoti reikia b\u016bti stipriam. Taip pat anksti supratau, kad stipriausias yra ne tas, kuris tiesiog stipriausias fizi\u0161kai, stipriausias yra tas, kuris \u017eiauriausias. Tai ir buvau instinktyviai \u017eiaurus, dar\u017eelyje ir pradin\u0117je mokykloje mu\u0161tyn\u0117mis rad\u0119s b\u016bd\u0105 \u201evaldyti\u201c bendraam\u017eius. Tai yra apgail\u0117tina, nieko daugiau. Jokio \u010dia \u201ekietumo\u201c.<\/p>\n\n\n\n Paauglyst\u0117je daug kas pasikeit\u0117. Mu\u0161tis gal\u0117jau per kyoku\u0161in karat\u0117 treniruotes ir var\u017eybas, mokykloje i\u0161mokau nuo vis\u0173 atsitolinti. Tarsi sienomis apsista\u010diau, ma\u017eai reaguodavau \u012f aplink\u0105. Kai kas juokdavosi neva poetas, tai u\u017esisvajoj\u0119s. Bet neu\u017esisvajojimas ten buvo \u2013 tokia gynybos forma: u\u017esisklendimas, i\u0161\u0117jimas i\u0161 kontakto, atsitolinimas, pasiekiantis mane ir iki \u0161i\u0173 dien\u0173. \u0160iuo metu studijuoju Ge\u0161talto psichoterapij\u0105, jau ne vienerius metus lankau individualios terapijos u\u017esi\u0117mimus: bandau griauti atsiribojimo sienas ir i\u0161eiti pro jas \u012f aplink\u0105 neb\u016btinai su agresija.<\/p>\n\n\n\n Ar v\u0117liau, suaug\u0119s, dar esate lank\u0119sis toje pal\u0117p\u0117je, kurioje gyvenote su t\u0117vais?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ne. Tiesa, 2019-j\u0173 rugpj\u016bt\u012f m\u0117ginau patekti. Apa\u010dioje veik\u0117 dvira\u010di\u0173 nuomos punktas, pagalvojau, kaip nors \u012fsmuksiu. Laiptin\u0117je keli\u0105 pastojo toks juodaplaukis vyri\u0161kis. A\u0161 j\u012f prispaud\u017eiau prie sienos ir pro dantis i\u0161ko\u0161iau, kad \u0161is man kliudo pakli\u016bti \u012f mano paties gyvenim\u0105. Vyras \u0117m\u0117 atsipra\u0161in\u0117ti, sak\u0117, kad yra niekuo d\u0117tas. Ir man jo pagailo. Paleidau ir i\u0161\u0117jau lauk. Ta\u010diau \u012f savo vaikyst\u0117s pal\u0117p\u0119 ir v\u0117l nepakliuvau.<\/p>\n\n\n\n Ar Druskininkai, i\u0161 j\u0173 i\u0161sikraus\u010dius, \u012fgijo ka\u017ekok\u012f kitok\u012f s\u0105mon\u0117je \u012fsitvirtinus\u012f paveiksl\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u0160is miestas man visad asocijuojasi su laisve ir prana\u0161umu. Tas daugiatauti\u0161kumas ir \u012fvairiakult\u016bri\u0161kumas, kuri\u0173 sovietme\u010diu nuo ankstyvo pavasario iki v\u0117lyvo rudens b\u016bdavo Druskininkai pilni, tur\u0117jo ir teigiam\u0173 pusi\u0173. Nuo vaikyst\u0117s ma\u010diau, kad \u017emon\u0117s yra visokie: ir atrodo visaip, ir elgiasi visaip, ir kalba \u012fvairiomis kalbomis. Pasaulis rod\u0117si platus. Mano ir t\u0117tis, ir mama dirbo turizmo, sveikatingumo sferoje, nuo vaikyst\u0117s supo daug \u017emoni\u0173 i\u0161 tos aplinkos (t\u0117v\u0173 draugai, pa\u017e\u012fstami). Vasar\u0105 Druskininkuose gal\u0117davo vienu metu \u201esutilpti\u201c apie \u0161imtas t\u016bkstan\u010di\u0173 poilsiautoj\u0173, dar apie dvide\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 vietini\u0173. Lietuvos mastais \u2013 tai jau tikras didmiestis.<\/p>\n\n\n\n Kurortas geriau apr\u016bpinamas, kad sve\u010diai (okupantai) nesijaust\u0173 nuskriausti, tod\u0117l Druskinink\u0173 parduotuv\u0117se netr\u016bko m\u0117sos, de\u0161r\u0173 ir kitoki\u0173 g\u0117rybi\u0173, kurios sovietme\u010diu kituose rajonuose buvo prieinamos toli gra\u017eu ne kiekvienam. Prisimenu, kaip mama su t\u0117\u010diu vis parengdavo siuntin\u012f giminai\u010diams \u012f Tel\u0161ius. Vaikas steb\u0117davausi, kaip ten tuose Tel\u0161iuose \u017emon\u0117s gyvena, k\u0105 valgo, jeigu jiems vis reikia si\u0173sti de\u0161ras, marinuotus agurk\u0117lius ir \u017eirnelius.<\/p>\n\n\n\n Visi \u0161ie dalykai vaiko galvoje formavo ka\u017ekokio prana\u0161umo, pilnatv\u0117s, galios poj\u016b\u010dius. Manau, kad tai tur\u0117jo \u012ftakos v\u0117liau kuriant savo versl\u0105, taip pat ir sportin\u0117j konkurencijoj.<\/p>\n\n\n\n \u012e Druskininkus su \u0161eima ilgesniems pabuvimams sugr\u012f\u017eome nuo 2016-\u0173, gimus s\u016bnui Samueliui Giriui. Lietuvoje man mieliausi trys miestai: Vilnius, Druskininkai ir Klaip\u0117da. Jau trisde\u0161imt met\u0173 tokia trijul\u0117.<\/p>\n\n\n\n Esate min\u0117j\u0119s, kad atsikraustymas \u012f Veisiejus susij\u0119s su vaikyst\u0117s trauma, kod\u0117l?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Na, ne i\u0161 gerumo su mama persikraust\u0117me gyventi \u012f Veisiejus, o tod\u0117l, kad t\u0117vai i\u0161siskyr\u0117. I\u0161va\u017eiuoti i\u0161 Druskinink\u0173 man rei\u0161k\u0117 prarasti ten jau turimus draugus, \u012fprast\u0105 aplink\u0105, namus. Kur \u010dia nebus trauma?<\/p>\n\n\n\n Jeigu dar prid\u0117sime, k\u0105 reik\u0117jo patirti mamai: sovietme\u010diu i\u0161siskyrusiai ir i\u0161 kurorto \u012f nedidel\u012f miestel\u012f atva\u017eiavusiai gyventi moteriai. Jokio gro\u017eio i\u0161sigimusioje sovietme\u010dio visuomen\u0117je, kur absoliuti dauguma provincijos gyventoj\u0173 man\u0117 (ir t\u0105 manym\u0105 \u012fvairiausiais b\u016bdas demonstravo), kad skiriasi tik prostitut\u0117s (vartodavo tok\u012f rusi\u0161k\u0105 necenz\u016brin\u012f \u017eod\u012f). Visa tai mano mamai ir man reik\u0117jo atlaikyti ir i\u0161gyventi.<\/p>\n\n\n\n Paauglyst\u0117je ne kart\u0105 tur\u0117jau fizi\u0161kai stoti prie\u0161 kok\u012f santechnik\u0105 ar elektrik\u0105, \u012fsitikinus\u012f, kad at\u0117jus taisyti vamzd\u017ei\u0173 ar laid\u0173 pas \u201ek…\u201c galima daryti bet k\u0105. B\u016bdamas paauglys nokautavau subrendusius, pasip\u016btusius vyrus. Gal manote, kad po viso \u0161ito galiu b\u016bti normalus? Arba neagresyvus? Arba gal manote, kad tur\u0117\u010diau tai nutyl\u0117ti?<\/p>\n\n\n\n Vis\u0105 gyvenim\u0105 vadovavausi savo kailiu i\u0161bandyta tiesa: nugali \u017eiauriausias. Pavargau \u0161itaip gyventi. Tikriausiai tod\u0117l ir nu\u0117jau \u012f Ge\u0161talto psichoterapijos studijas. Ir atsitiko taip, kad viena d\u0117stytoja psichoterapeut\u0117, \u017einodama mano istorij\u0105 ir patiriamus jausmus, per seminar\u0105 pasak\u0117: \u201eGintarai, tu neteisus; jeigu b\u016bt\u0173 taip, kaip tu sakai, pasaulis sugri\u016bt\u0173; atsimink, kiek beb\u016bt\u0173 \u017eiaurumo, aplink visada bus per vien\u0105 milimetr\u0105 daugiau g\u0117rio, kuris leid\u017eia \u017emon\u0117ms eiti pirmyn ir nei\u0161nykti kaip r\u016b\u0161iai.\u201c<\/p>\n\n\n\n Jos \u017eod\u017eiai pataik\u0117 tiesiai \u012f mano \u0161ird\u012f ir apvert\u0117 mano pasaul\u012f. Dabar kas benutikt\u0173, visad prisimenu, kad esu per milimetr\u0105 labiau p\u016bkuotas ir \u0161iltas, negu piktas ir \u017eiaurus. Kol kas man labai graudu tai \u017einoti, bet \u0161is \u017einojimas s\u0105mon\u0117je veikia kaip galingas u\u017etaisas ir duoda did\u017eiul\u0119 j\u0117g\u0105.<\/p>\n\n\n\n Kaip pasikeit\u0117 Veisiej\u0173 miestelis nuo to laiko, kai i\u0161 jo i\u0161sikraust\u0117te?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nuo mamos mirties, o tai jau penkiolika met\u0173, galima sakyti, kad Veisiejuose visai nebuvau. Mano vaikyst\u0117s bute gyveno nuomininkai, nebuvo, kur va\u017eiuoti. Bet prie\u0161 metus but\u0105 per\u0117m\u0117 dukra Medeina, susitvark\u0117, \u012fsik\u016br\u0117 (vasar\u0105 ir per \u0161ventes atva\u017eiuoja \u010dia gyventi). Pernai per Kal\u0117das pirm\u0105 kart\u0105 po penkiolikos met\u0173 atva\u017eiavau \u012f Veisiejus pab\u016bti. Pas dukr\u0105.<\/p>\n\n\n\n Nei\u0161dildom\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f padar\u0117 vaikyst\u0117s mi\u0161kas. Med\u017eiai u\u017eaugo, vaizdai pasikeit\u0117, i\u0161nyko dalis sen\u0173j\u0173 tak\u0173, atsirado nauji. Vaik\u0161\u010diojome visa \u0161eima po t\u0105 mi\u0161k\u0105 Kal\u0117din\u0117se prietemose ir niekaip negal\u0117jau atsisteb\u0117ti: jau\u010diausi pakliuv\u0119s \u012f savo praeit\u012f, kuri vienu metu yra ir dabartis, ir ateitis. Be man\u0119s auga tas mi\u0161kas, tarsi bandydamas i\u0161 sav\u0119s i\u0161trinti mano p\u0117dsakus, bet tai ne\u012fmanoma, nes \u0161itas naujas mi\u0161kas vienu metu yra ir tas, kuris gyvena mano atmintyje, kuris \u010dia buvo prie\u0161 dvide\u0161imt met\u0173, prie\u0161 trisde\u0161imt. N\u0117ra t\u0173 \u017emoni\u0173, su kuriais vaikas \u010dia vaik\u0161\u010diojau, bet yra kiti \u017emon\u0117s \u2013 mano vaikai, su kuriais einu dabar. Geriau pagalvojus \u2013 yra ir tie, su kuriais vaik\u0161\u010diojau b\u016bdamas vaikas, jie eina dabar per i\u0161sikerojus\u012f mi\u0161k\u0105 mano atmintyje… 2023-\u0173 gruod\u017eio pabaigoje savo vaikyst\u0117s mi\u0161k\u0105 i\u0161vydau kaip ka\u017ei koki\u0105 baugi\u0105, \u017eiauri\u0105 b\u016btyb\u0119, kuri bando paneigti mane ir tai, kas man svarbu, ta\u010diau, kai sustoju ir imu \u017evalgytis, kai m\u0117ginu t\u0105 b\u016btyb\u0119 prakalbinti, ji prasiveria ir \u012fsileid\u017eia mane vidun, ragindama j\u0105 i\u0161 naujo prisijaukinti, pasirodo: mes abu pasiilg\u0119 artumo ir \u0161velnumo, pavarg\u0119 nuo savo vienatv\u0117s. Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Vilni\u0173 para\u0161iau nedideli\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 cikl\u0105, kuris ir vadinasi \u201eMi\u0161kas\u201c.<\/p>\n\n\n\n Na, o dabar irgi toks sutapimas, kad \u012f klausimus atsakin\u0117ju v\u0117l vie\u0161\u0117damas Veisiejuose. Vasara, kar\u0161ta, \u017eydi g\u0117l\u0117s. Atrodo, kad miestelis atsigauna \u2013 yra bent trys veikian\u010dios ir klient\u0173 nestokojan\u010dios kavin\u0117s, fontanai e\u017eere, parkas, kuriame gausu vaik\u0161tuoli\u0173, jaunimas (\u012fskaitant ir mano dukr\u0105) \u010dia gr\u012f\u017eta ir (kiek tai \u012fmanoma) dirba nuotoliniu b\u016bdu, a\u0161 \u0161tai irgi bent i\u0161 dalies gr\u012f\u017eau.<\/p>\n\n\n\n Pamenate, kada pirm\u0105 kart\u0105 apsilank\u0117te \u201ePoetiniame Druskinink\u0173 rudenyje\u201c? Kokios detal\u0117s i\u0161 to meto i\u0161nyra? Kaip \u0161is festivalis atrod\u0117 bendrame j\u016bs\u0173 gimtojo miesto kontekste?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pirm\u0105 kart\u0105 \u201ePoetiniame Druskinink\u0173 rudenyje\u201c apsilankiau 1996-ais. Buvau tre\u010dio kurso lietuvi\u0173 filologijos studentas, ra\u0161iau eil\u0117ra\u0161\u010dius (dalis tuo metu ra\u0161yt\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 pakliuvo \u012f mano pirm\u0105j\u0105 poezijos knyg\u0105 \u201eVietov\u0117. \u0160iaur\u0117\u201c). Poetinio Druskinink\u0173 rudens renginiai t\u0105 ruden\u012f vyko buvusiame kino teatre \u201eAidas\u201c, t. y. tiesiai prie\u0161ais mano vaikyst\u0117s nam\u0105. Festivalis atrod\u0117 poeti\u0161kas, paslaptingas, bohemi\u0161kas.<\/p>\n\n\n\n Tiesa, tuo metu jame dar jaut\u0117si sovietin\u0117 s\u0105mon\u0117, konkre\u010diai, i\u0161 soviet\u0173 kariuomen\u0117s atsine\u0161tas \u201ediedov\u0161\u010dinos\u201c mentalitetas, kurio paveikti prisig\u0117r\u0119 jauni, bet jau pripa\u017einti poetai (dvide\u0161imt \u0161e\u0161eri\u0173 \u2013 trisde\u0161imt keleri\u0173 met\u0173 am\u017eiaus), band\u0117 visaip kaip paspausti jaunesniuosius: r\u0117k\u0117, raug\u0117jo, juok\u0117si, kai tie jaunesnieji \u0117jo skaityti eili\u0173. Man tai k\u0117l\u0117 \u0161ypsen\u0105. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kok\u012f gyvenim\u0105 teko gyventi man ir kuo u\u017esimin\u0117ti, tie vyrus vaizduojantys gle\u017enu\u010diai Dionizo avin\u0117liai k\u0117l\u0117 gailest\u012f. Galvoje sukosi velnioni\u0161ka mintel\u0117: \u201eParaug\u0117k dar, cacaleliuk, tuoj kaip duosiu, tai dar ir apsi\u0161iksi, ai kaip tada bus juokinga.\u201c<\/p>\n\n\n\n Visa baig\u0117si taikingai ir gra\u017eiai, v\u0117liau su daugeliu t\u0173 \u017emoni\u0173 tapome bi\u010diuliais.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Gintaras Bleizgys. Sauliaus Vasiliausko nuotrauka \u0160is pokalbis \u2013 tre\u010diasis i\u0161 ciklo su Jotvingi\u0173 \u017eem\u0117s poetais. Visa baig\u0117si taikingai ir gra\u017eiai,<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5031,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5029","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5029","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5029"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5029\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5037,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5029\/revisions\/5037"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5031"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5029"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5029"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5029"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}