Diana Paklonskait\u0117. Anos Manos nuotrauka<\/p>\n\n\n\n
T\u0119siame pokalbi\u0173 cikl\u0105 su Jotvingi\u0173 \u017eem\u0117s poetais. Antroji pa\u0161nekov\u0117 \u2013 poet\u0117 Diana Paklonskait\u0117.<\/strong><\/p>\n\n\n\n Jurga Tumasonyt\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pa\u017eintis su Dianos Paklonskait\u0117s k\u016bryba mane nustebino, panardino \u012f jauk\u0173 ir \u0161veln\u0173 pasaul\u012f su netik\u0117tais palyginimais, jautriais gamtiniais motyvais. \u201eKod\u0117l tiek ma\u017eai \u017eini\u0173 apie pa\u010di\u0105 poet\u0119?\u201c \u2013 m\u0105s\u010diau g\u016bglindama<\/em> jos vard\u0105. Atrodo, \u012fpratome, kad autoriai atsivert\u0173 ne tik apie k\u016brinius, bet ir save \u2013 i\u0161syk kilo intriga. Tad m\u016bs\u0173 pokalbis ir yra toks \u2013 pa\u017eintinis ir i\u0161ple\u010diantis dar ne\u017einomas teritorijas.<\/strong><\/p>\n\n\n\n Gim\u0117te Kaune, ta\u010diau, kaip supratau, augote Dz\u016bkijoje. Kokie vaikyst\u0117s vaizdiniai, susij\u0119 su Druskininkais, jums pirmiausia i\u0161plaukia? Kurios miesto vietos buvo svarbios?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Gimiau Kaune, bet jau pirmus \u017eingsnius \u017eengiau pas senelius Ponki\u0161ki\u0173 kaime. Mama dirbo ,,Drob\u0117s\u201d fabrike Vieci\u016bnuose. Tai vaikyst\u0117je taip ir migravau: i\u0161 kaimo \u012f Vieci\u016bnus, i\u0161 Vieci\u016bn\u0173 \u012f kaim\u0105. Kai man buvo a\u0161tuoneri, su mama persik\u0117l\u0117m \u012f Ratny\u010di\u0105. Ten gyvendama baigiau Druskinink\u0173 vidurin\u0119 mokykl\u0105. O jau po studij\u0173 Kaune persik\u0117liau \u012f Kalvi\u0161ki\u0173 mikrorajon\u0105. Taigi, vis aplink Druskininkus, nors ir Druskininkuose.<\/p>\n\n\n\n Vienas pirm\u0173j\u0173 ry\u0161kesni\u0173 vaizdini\u0173, susijusi\u0173 su Druskininkais, \u2013 didelis sodas Vieci\u016bnuose prie\u0161ais m\u016bs\u0173 bendrabut\u012f. A\u0161 kambaryje viena, mamai fabrike popietin\u0117 pamaina. Kartoju Salom\u0117jos N\u0117ries eil\u0117ra\u0161t\u012f ,,Na\u0161lait\u0117s naktis\u201c tiek kart\u0173, kol i\u0161mokstu mintinai. Beveik sutem\u0119. I\u0161einu \u012f kiem\u0105. Sode apkabinu obel\u012f, deklamuoju garsiai: ,,O naktie \u0161altoji! O naktie ledine! Pasakyk koks kelias veda \u012f t\u0117vyn\u0119?…\u201c \u012esiverkiu… Bet pak\u0117lusi akis pamatau bendrabu\u010dio lang\u0173 \u0161vies\u0105. Prisimenu: ne, ne na\u0161lait\u0117 a\u0161! Paknopstom b\u0117gu namo…<\/p>\n\n\n\n Arba: sm\u0117l\u0117tas Ratny\u010dios senasis kelias. Juo einu \u012f Dail\u0117s mokykl\u0105. Pakel\u0117se lubin\u0173 \u017evak\u0117s. Pas senelius lubinai neauga. Ir man taip gra\u017eu! Vienas pirm\u0173j\u0173 mano vaiki\u0161k\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 apie tuos paslaptingus lubinus.<\/p>\n\n\n\n Dar M.\u00a0K. \u010ciurlionio paminklas. Pas mane sve\u010diuojasi Rimut\u0117, geriausia draug\u0117 i\u0161 kaimo. Mus fotografuoja miesto fotografas. Tas pats, kuris su rie\u0161utais moka pakviest voveraites. Rimtis veiduose. Raudono granito takuose m\u016bs\u0173 atspind\u017eiai.<\/p>\n\n\n\n V\u0117liau studijavote Kaune, tuometiniame S. \u017duko taikomosios dail\u0117s technikume, o po moksl\u0173 v\u0117l gr\u012f\u017eote \u012f Druskininkus. Kaip atrod\u0117 pirmojo Nepriklausomyb\u0117s de\u0161imtme\u010dio Druskininkai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Po moksl\u0173 gr\u012f\u017eti \u012f Druskininkus neketinau, nor\u0117jau likti Kaune. Bet buvo toks neapibr\u0117\u017etas laikas, o mama Druskininkuose gavo but\u0105, ir draug\u0117 pasi\u016bl\u0117 dailinink\u0117s darb\u0105 ,,Saulut\u0117s\u201d sanatorijoje. Druskininkus jaukinausi labai i\u0161 l\u0117to. Po Kauno atrod\u0117 toks tylus ir li\u016bdnas miestas. I\u0161 ties\u0173 kurortas palaipsniui tu\u0161t\u0117jo ir tilo… Augo bedarbyst\u0117, u\u017esidarin\u0117jo sanatorijos, parkuose geso \u017eibintai, sutemus gatv\u0117se nevaik\u0161tin\u0117jo \u017emon\u0117s…<\/p>\n\n\n\n Pamenu vien\u0105 j\u016bs\u0173 eil\u0117ra\u0161t\u012f, kuriame lyrin\u0117 subjekt\u0117 yra sustabdoma apsauginio ir ne\u012fleid\u017eiama \u012f \u201ePoezijos pavasario\u201c \u0161vent\u0119. Jis ai\u0161kina, kad \u0161vent\u0117 skirta tik poetams:<\/strong>\u201ejau rimtai prie\u0161 mus atsistoja, i\u0161pu\u010dia kr\u016btin\u0119<\/strong> \/ <\/strong>pasistiebusi u\u017e jo pe\u010di\u0173 matau paslaptingus poetus<\/strong> \/ <\/strong>gird\u017eiu alumi putojant\u012f juok\u0105\u2026<\/strong> \/ <\/strong>\u2013 o autobuso konduktori\u0173 irgi ne\u012fleid\u017eiat?\u201c Ar galite daugiau papasakoti apie patirtis, kurias atsine\u0161\u0117te i\u0161 konduktor\u0117s darbo, galb\u016bt per j\u012f kitaip pamat\u0117te ir miest\u0105, jo \u017emones?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ech, tas konduktor\u0117s darbas! Tikrai, pad\u0117jo pa\u017einti ir miest\u0105, ir \u017emones. Ai\u0161ku, lengva nebuvo. Mano vaikams \u2013 treji metukai, am\u017einas miego tr\u016bkumas. \u017diem\u0105 autobusuose \u0161altis, vasar\u0105 kar\u0161tis… Bet buvo ir kita \u2013 romanti\u0161koji ir \u017emogi\u0161koji \u2013 pus\u0117! Miesto autobusas Nr. 5 ir penkta ryto. Saul\u0117 dar tik teka. Balta\u0161i\u0161k\u0117. Draugi\u0161kas vairuotojas Vytukas. Ant s\u0117dyn\u0117s, \u0161alia kasos aparato, D. Kajoko ,,Dykin\u0117jimai\u201d.. Prava\u017eiavus tilt\u0105, sustojus galin\u0117je stotel\u0117je, likdavo laiko pasivaik\u0161\u010dioti. Kaime jau ply\u0161auja gaid\u017eiai. Sp\u0117ju nusileisti prie Nemuno. Pirmi keleiviai. Lengvai u\u017esimezga pokalbiai. Autobusas Nr. 3, Ratny\u010dia. V\u0117lini\u0173 vakaras. Tiek chrizantem\u0173! O autobuso salono geltona \u0161viesa dar labiau i\u0161ry\u0161kina g\u0117li\u0173 spalvas ir li\u016bdnus \u017emoni\u0173 veidus. Autobusas Nr. 2 \u2013 i\u0161draskytas ,,Drob\u0117s\u201d fabrikas. Vairuotojas r\u016bko su darbininkais, bud\u0117jusiais vis\u0105 nakt\u012f ir naiviai tik\u0117jusiais, kad \u0161itaip gali i\u0161saugoti savo darbus. Moter\u0117l\u0117s su krep\u0161iais, kulniuojan\u010dios p\u0117s\u010diomis \u012f Neravus. Ir dovanos dovanos: kop\u016bstai, morkos, cukinijos, batonas, kefyras, var\u0161k\u0117, baltarusi\u0161kos \u201ebambonk\u0117s\u201c, vaista\u017eoli\u0173 ry\u0161ul\u0117liai… Begalinis d\u0117kingumas u\u017e pave\u017e\u0117jim\u0105 ir i\u0161klausyt\u0105 istorij\u0105.<\/p>\n\n\n\n Ilg\u0105 laik\u0105 pragyvenote Airijoje, kaip \u0161is kra\u0161tas keit\u0117 jus kaip \u017emog\u0173, ir kaip poet\u0119?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Gyvendamas kitoje \u0161alyje, pa\u017eindamas tos \u0161alies kult\u016br\u0105 ir \u017emones, pamatai save (ir savo kra\u0161t\u0105) lyg i\u0161 \u0161alies, kitu kampu. O Airija, kaip ir kiekviena valstyb\u0117, \u2013 su savo praeitimi, skauduliais ir problemomis. Prad\u017eia buvo labai sunki, nes juodadarbiai nelegalai net tokioje draugi\u0161koje ir toleranti\u0161koje \u0161alyje, kaip Airija, buvo ir, manau, yra i\u0161naudojami. Bet Airij\u0105 \u012fsimyl\u0117jau i\u0161 pirmo \u017evilgsnio! Dublino oro uostas. Su nerimu laukiam kartu su Daiva i\u0161 Marijampol\u0117s. Ar tikrai neapgavo? Neatva\u017eiuos ne\u017einia kas ir nenusive\u0161 velniai \u017eino kur? Ir pasirodo, \u017einoma, v\u0117luodamas dvi valandas, m\u016bs\u0173 fermeris. Tviskan\u010diame modernumu oro uoste purvinais botais, nubrizgusiu d\u0117m\u0117tu megztuku, tiesiai i\u0161 lauko (sugedo ka\u017ekokia vandens \u017earna, kaip paai\u0161kino v\u0117liau). Ir niekas net neatsisuko, niekas nebed\u0117 pir\u0161tu, nepasijuok\u0117. Man, dar tais pa\u010diais 2002-siais apsaugos darbuotojo ne\u012fleistai \u012f Poezijos pavasario rengin\u012f, nes ne\u012ftiko mano i\u0161vaizda, atrod\u0117 beveik stebuklinga! Kaip ir pirmas apsilankymas bare: kart\u0105 per savait\u0119 i\u0161 gryb\u0173 fermos i\u0161ve\u017eamos apsipirkti \u012f ,,Lidl\u2019\u2019 Longforde. Sutupdytos \u012f tamsi\u0105 busiuko b\u016bd\u0105 su vienu langeliu. To ma\u017eu\u010dio langelio \u012f pasaul\u012f nepasidalinam. I\u0161 prad\u017ei\u0173 gaunam tik valand\u017eiuk\u0119 apsipirkti. V\u0117liau \u012fsidr\u0105sinam ir pra\u0161om nors dviej\u0173 valand\u0173. \u0160eimininkas bijo, bet sutinka. G\u0105sdina policija ir liepia neiti \u012f pab\u0105. Bet mes i\u0161 karto \u0161aunam tiesiai ten. Ruduo. Tamsu. \u0160e\u0161ta valanda. O bare net juoda nuo minios ir tabako d\u016bm\u0173. Sugu\u017e\u0117j\u0119 po darbo statybininkai (vilkintys darbiniais drabu\u017eiais), gamykl\u0173 darbuotojai ir biur\u0173 tarnautojai. \u0160tai, prie baro seniukas kalbina du jaunuolius. Kitoje pus\u0117je girtut girtut\u0117l\u0117 pana brinkteli nuo k\u0117d\u0117s ant \u017eem\u0117s. Du vyrukai pakelia j\u0105 u\u017e pa\u017east\u0173, pasodina, mandagiai paklausia, ar viskas okei<\/em>. \u0160urmulys ir juokas… Airiai juokauja ir juokiasi, net kai skauda. I\u0161 prad\u017ei\u0173 maniau, kad jie taip slepiasi nuo skausmo. Bet ne.<\/p>\n\n\n\n Juokas ir scenoje, kai skauda. Longforde, kuriame apsigyvenau, kai \u012fsidarbinau fabrike, buvo erdvus ir modernus teatro pastatas, kur rodydavo daug puiki\u0173 spektakli\u0173. Vienas pirm\u0173j\u0173 pamatyt\u0173 buvo \u201eFishamble\u201c (teatro grup\u0117 i\u0161 Dublino, kuri man ir liko pati m\u0117gstamiausia) spektaklis \u201eThe Pride of Parnell Street\u201c pagal Sebastiano Barry\u2018o pjes\u0119. \u017di\u016br\u0117jau su nuostaba. Spektaklis apie Dublin\u0105, dublinie\u010dius. Viskas taip tikra! Lyg ne aktoriai, o i\u0161 gatv\u0117s atvesti \u017emon\u0117s. Jokio patoso, nereikalingo rank\u0173 gr\u0105\u017eymo… Ir dabar labai i\u0161siilgstu airi\u0161ko teatro.<\/p>\n\n\n\n Ir dar: \u0161alys, kurios tapo artimos bendraujant su skirtingais \u017emon\u0117mis. Latvija, Vokietija, Lenkija, Turkija, Iranas, Slovakija, Pakistanas, Nigerija, Ukraina, Al\u017eyras… \u0160alys, pa\u017eintos per emigrant\u0173 istorijas, j\u0173 nostalgij\u0105, vai\u0161es, muzik\u0105, nuotraukas…<\/p>\n\n\n\n Kas paskatino gr\u012f\u017eti \u012f Druskininkus ir koks miestas jus, sugr\u012f\u017eusi\u0105, pasitiko?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Sprendimas gr\u012f\u017eti \u012f Druskininkus brendo kelerius metus. Per atostogas vis artimesnis, vis jaukesnis rod\u0117si \u0161is miestas. Ai\u0161ku, kurortas pasikeit\u0117 nuo to laiko, kai i\u0161vykau. Bet labiausiai kei\u010diausi a\u0161 pati. Gyvendama Airijoje labai ilg\u0117jausi dz\u016bki\u0161k\u0173 pu\u0161yn\u0173 ir sniego. O Druskininkai \u2013 toks jaukus gamtos ir \u0161urmulio mi\u0161inys. Eini ryte \u012f darb\u0105 i\u0161 Kalvi\u0161ki\u0173 rajono mi\u0161ku, o po darbo gurk\u0161noji kav\u0105 \u0161urmuliuojan\u010dioje \u201eBoulangerie\u201c kepykl\u0117l\u0117je.<\/p>\n\n\n\n Koks j\u016bs\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f turistus Druskininkuose? Ar vietiniai i\u0161syk pastebi atvyk\u0117lius, na, ar tai matosi?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Mano po\u017ei\u016bris \u012f turistus, manau, kaip ir daugumos vietini\u0173 gyventoj\u0173, tik teigiamas. Juk turistai \u2013 m\u016bs\u0173 duona! Druskininkie\u010diai taip priprat\u0119 prie poilsiautoj\u0173, kad grei\u010diau pastebi, kai j\u0173 neb\u0117ra. Be to, \u012f m\u016bs\u0173 miest\u0105 pramogauti ar gydytis atva\u017eiuoja ram\u016bs \u017emon\u0117s. Jei b\u016bt\u0173 \u010dia koks Dublinas, kur jaunim\u0117lis sugu\u017ea i\u0161 vis\u0173 pasvie\u010di\u0173 \u012f \u201eTemple Bar\u201c \u0161v\u0119sti mergvakari\u0173 ar bernvakari\u0173, o varg\u0161as dublinietis , skub\u0117damas \u012f autobus\u0105, negali prasibrauti per girt\u0105 mini\u0105 bijodamas \u012flipti \u012f neai\u0161ki\u0105 bal\u0105, gal tas po\u017ei\u016bris ir neb\u016bt\u0173 toks teigiamas.<\/p>\n\n\n\n Be to, man smagu, kad m\u016bs\u0173 kurorte vyksta vis daugiau solid\u017ei\u0173 sporto rengini\u0173. Va, \u0161i\u0105 vasar\u0105 buvo surengtas pasaulio klasikin\u0117s j\u0117gos trikov\u0117s \u010dempionatas. Su pasig\u0117r\u0117jimu i\u0161 savo parduotuv\u0117s steb\u0117jau pro \u0161al\u012f praeinan\u010dias tvirtas dailias moteris i\u0161 viso pasaulio.<\/p>\n\n\n\n Dabar dirbate menini\u0173 dovan\u0173 parduotuv\u0117je \u2013 kaip atrodo j\u016bs\u0173 \u012fprasta diena ten?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u0160i jauki dovan\u0173 parduotuv\u0117 mano gyvenime atsirado daug anks\u010diau, negu prad\u0117jau joje dirbti. Mano vaikyst\u0117s draug\u0117 Irma, su kuria kartu lank\u0117me vaik\u0173 dail\u0117s mokykl\u0105, i\u0161sinuomojusi patalpas j\u0105 \u012fk\u016br\u0117 dar prie\u0161 septyniolika met\u0173. Kai parskrisdavau i\u0161 Airijos atostog\u0173 metu, \u010dia ateidavau i\u0161gerti kavos. Steb\u0117davau kaip Irma bendrauja su klientais ar trumpam u\u017eb\u0117gan\u010diais bi\u010diuliais, ir \u0161iek tiek pavyd\u0117davau, \u2013 man, r\u016b\u0161iuojan\u010diai plastiko detales, tai atrod\u0117 svajoni\u0173 darbas. Po de\u0161imt met\u0173 Irma i\u0161va\u017eiavo dirbti \u012f Anglij\u0105 ir \u0161ias patalpas (koks lemtingas sutapimas!) per\u0117m\u0117 kita mano draug\u0117 Vidut\u0117. Su Vida mok\u0117m\u0117s Kaune ir bendrabutyje dalinom\u0117s to pa\u010dio kambar\u0117lio erdve. Per atostogas jau gr\u012f\u017edavau tos kavos pas Vidut\u0119. Tik dovanos gal \u0161iek tiek ir pasikeitusios, bet aura liko ta pati.<\/p>\n\n\n\n O \u012fprasta darbo diena labiausiai d\u017eiugina, kai ateina daug pirk\u0117j\u0173. Draugi\u0161k\u0173, su \u0161ypsena ar gra\u017eia istorija.<\/p>\n\n\n\n Kada i\u0161gyvenate produktyviausi\u0105 poezijai met\u0105? Koki\u0173 s\u0105lyg\u0173 tam reikia?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Rytais. Jaunesn\u0117 gal\u0117jau ra\u0161yti ir naktimis, kur nors fabrike, pasisl\u0117pusi u\u017e \u012fkaitusios ma\u0161inos ar \u0161laman\u010dio roboto. Dabar reikia ir gero miego, ir \u0161varios galvos. Prie\u0161 darb\u0105 atsikeliu anks\u010diau, kad u\u017etekt\u0173 laiko pirmajai kavai su poezijos knyga ir lengvomis mintimis. Paskui kelion\u0117 \u012f \u201eMalon\u0117s\u201c prekybos centr\u0105. Da\u017enai daug ilgesn\u0117, nei reik\u0117t\u0173. Pro \u201eSkliautus\u201c, \u201eGirg\u017edan\u010dius Akmenis\u201c ir per lenkt\u0105 tiltel\u012f, pro Donato Banionio skulpt\u016br\u0105, tada \u017eemyn auk\u0161tyn Dineikos parko takais… Mintys dunksi kartu su \u017eingsniais, o kartais tame dunks\u0117jime pavyksta ir eil\u0117ra\u0161\u010dio gyva\u010diuk\u0119 pa\u010diupti u\u017e uodegos.<\/p>\n\n\n\n Ar jums svarbu bendrauti su kitais ra\u0161ytojais, menininkais? Sekate kult\u016brin\u012f gyvenim\u0105 Druskininkuose? O gal ie\u0161kote kult\u016bros vyksmo didesniuose miestuose?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Manau, kad kiekvienam kurian\u010diam \u017emogui svarbus bendravimas su kitais menininkais. Stengiuosi nepraleisti poezijos rengini\u0173 Druskininkuose, aplankau parodas. Bet kult\u016brinio vyksmo \u0161iek tiek tr\u016bksta. Tikrai nor\u0117\u010diau da\u017eniau apsilankyti literat\u016briniuose renginiuose sostin\u0117je ar kituose didesniuose miestuose, bet vis pritr\u016bksta laiko ar kiti r\u016bpes\u010diai \u012fsuka \u012f kasdienyb\u0117s karusel\u0119.<\/p>\n\n\n\n O koki\u0105 reik\u0161m\u0119 jums turi \u201ePoetinis Druskinink\u0173 ruduo\u201c? Kada ten pirm\u0105 kart\u0105 apsilank\u0117t? Kas \u012fsimin\u0117? Ir kaip kito santykis su festivaliu v\u0117liau?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nelabai prisimenu, kada pirm\u0105 kart\u0105 apsilankiau. Tikriausiai gr\u012f\u017eusi i\u0161 moksl\u0173 Kaune. Tada ra\u0161iau tik sau ir labiau \u017eav\u0117jausi ra\u0161an\u010diais \u017emon\u0117mis, nei pati buvau pasiry\u017eusi \u012fsilieti \u012f poet\u0173 bendruomen\u0119. Visai neseniai i\u0161 lentynos i\u0161traukiau nedidel\u0119 Gintauto Dabri\u0161iaus knygel\u0119 \u201eSunkiai kylanti antis\u201c. Padovanota man su dedikacija 1998 metais. Mano pa\u010dios pirmieji eil\u0117ra\u0161\u010diai buvo i\u0161spausdinti 1999-aisias \u201eLiterat\u016broje ir mene\u201c, vadinasi, t\u0105 ruden\u012f poet\u0173 \u0161vent\u0117je buvau tik vie\u0161nia. Bet draugyst\u0117 su Gintautu nenutr\u016bko… Per Poetinio Druskinink\u0173 rudens renginius u\u017esimezg\u0117 ne viena bi\u010diulyst\u0117, ir u\u017e tai \u0161iam festivaliui esu labai d\u0117kinga.<\/p>\n\n\n\n Gyvenant Airijoje nebuvo lengva i\u0161tr\u016bkti \u012f PDR\u2019us. O labai nor\u0117josi! Tas svaigus bob\u0173 vasar\u0173 oras (Airijoje toki\u0173 neb\u016bna) ir niekur neskubantys poetai, l\u0117tai vaik\u0161tin\u0117jantys Vilniaus al\u0117ja ar gurk\u0161nojantys al\u0173 \u201e\u0160irdel\u0117je\u201c…<\/p>\n\n\n\n D\u017eiaugiuosi, kad laukiu ateinan\u010dio Poetinio Druskinink\u0173 rudens jau gyvendama Druskininkuose.<\/p>\n\n\n\n Tik \u0161iek tiek neramu: o kaip be \u201e\u0160irdel\u0117s\u201c?<\/p>\n\n\n\n Kokios vietos Dz\u016bkijoje jums svarbios, mylimos? Kaip manote, kuo \u0161is regionas i\u0161siskiria i\u0161 kit\u0173 Lietuvos region\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Mes turime \u010cepkeli\u0173 raist\u0105 \u2013 magi\u0161k\u0105 did\u017eiausi\u0105 pelk\u0119 Lietuvoje. Turime \u010ciurlion\u012f. Na, \u010ciurlionis visos Lietuvos, bet vis tiek labiausiai m\u016bs\u0173! Ir pu\u0161ynai \u010dia o\u0161ia \u0161velniausiai, nes dz\u016bk\u0173 kalba \u2013 nors prie \u017eaizdos d\u0117k. Ir dar: jau ne vienas atvyk\u0117lis man u\u017esimin\u0117, kad dz\u016bkai labai draugi\u0161ki, lengvai bendraujantys \u017emon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n O a\u0161 pati ilgiuosi t\u0117vi\u0161k\u0117s, Ponki\u0161ki\u0173 kaimo, kuriame gyvenau vaikyst\u0117je. \u0160\u012f pavasar\u012f su Vidute va\u017eiavom \u012f Simno kermo\u0161i\u0173 prekiauti mug\u0117je. Aplankiau seneli\u0173 kapus, per\u0117jau miestel\u012f. Nuo Simno iki mano kaimo \u2013 tik septyni kilometrai. Papra\u0161iau nuve\u017eti iki buvusios seneli\u0173 sodybos. Pastov\u0117jau laukuose kaukiant v\u0117jams. Nei did\u017eiulio senelio sodinto sodo, nei liep\u0173 prie kelio neb\u0117ra. Net akmens kry\u017ekel\u0117je, ant kurio prit\u016bpdavom pails\u0117ti, nelik\u0119.<\/p>\n\n\n\n Tod\u0117l dabar savo mylimiausi\u0105 viet\u0105 nurody\u010diau lengvai \u2013 Nemuno pakrant\u0117, kuri visai \u010dia pat, penkios minut\u0117s kelio nuo penkiaauk\u0161\u010dio, kuriame gyvenu. Kai nedirbu, gerti rytin\u0117s kavos leid\u017eiuosi ten. Termosiuk\u0105 \u012fsiki\u0161u \u012f vien\u0105 \u0161varko ki\u0161en\u0119, nedidel\u0119 poezijos knyg\u0105 \u2013 \u012f kit\u0105. Atsis\u0117du pav\u0117sin\u0117je. \u0160unys su \u0161eimininkais jau i\u0161siskirst\u0119 po namus ir darbus. Laiko turiu \u012f valias… Ir, jei koks pasiklyd\u0119s pra\u0161alaitis nusileist\u0173 sta\u010diais laiptukais nuo tilto ir paklaust\u0173, kur es\u0105s, viena ranka mostel\u0117\u010diau \u012f kair\u0119, kita \u2013 \u012f de\u0161in\u0119 ir i\u0161did\u017eiai paai\u0161kin\u010diau:<\/p>\n\n\n\n \u2013 \u010cia mano kiemas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Diana Paklonskait\u0117. Anos Manos nuotrauka<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5040,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5038","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5038","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5038"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5038\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5042,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5038\/revisions\/5042"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5040"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5038"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5038"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5038"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}