{"id":5060,"date":"2024-05-06T12:46:19","date_gmt":"2024-05-06T09:46:19","guid":{"rendered":"https:\/\/pdr.lt\/?p=5060"},"modified":"2026-09-07T14:39:04","modified_gmt":"2026-09-07T11:39:04","slug":"mantas-balakauskas-choros-poetas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pdr.lt\/en\/mantas-balakauskas-choros-poetas\/","title":{"rendered":"Mantas Balakauskas \u201eCh\u00f4ros poetas\u201c"},"content":{"rendered":"<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vytautas Kaziela \u201eNeatsimerk, Vie\u0161patie\u201c. Kauko laiptai, 2023<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-55d7be0e\">Naujoji Vytauto Kazielos knyga \u201eNeatsimerk, Vie\u0161patie\u201c autoriui jau yra septynioliktoji. Nor\u0117t\u0173si poet\u0105 vadinti k\u016br\u0117ju i\u0161 periferijos, jei tik \u0161is \u017eodis neskamb\u0117t\u0173 pernelyg vulgariai. Senov\u0117s Graikijoje buvo vartojamas <em>Ch\u00f4ra<\/em>, kuris paprastai rei\u0161k\u0117 erdv\u0119 u\u017e miesto. Tad Vytaut\u0105 Kaziel\u0105 galima atsargiai \u012fvardinti, ne kaip periferijos, o labiau <em>Ch\u00f4ros<\/em> poetu. Be septyniolikos autorini\u0173 knyg\u0173, poetas sudar\u0117 daugiau nei trisde\u0161imt almanach\u0173 \u2013 poezijos rinktini\u0173. Jose publikuoti autoriai i\u0161 \u012fvairiausi\u0173 Lietuvos kampeli\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-a7b7ac5f\">Knyg\u0105 \u201eNeatsimerk, Vie\u0161patie\u201c sudaro trys skyriai. Viso \u2013 82 eil\u0117ra\u0161\u010diai. Pirmasis skyrius \u201eN\u0117ra ten lango\u201c susideda i\u0161 24 tekst\u0173, antrasis \u201eSkeveldros\u201c \u2013 i\u0161 34, o paskutinysis \u201cSlaptas gyvenimas\u201d \u2013 i\u0161 24 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173. Kai kas sakyt\u0173, kad tekst\u0173 knygoje labai daug, ta\u010diau a\u0161 manau, kad autorius geriau \u017eino, kiek j\u0173 turi b\u016bti. Skaitytojams lieka sugauti prasmes ir susidaryti asmenin\u0119 nuomon\u0119. Vis d\u0117lto kartkart\u0117mis atrodo, kad autorius pasirink\u0119s toki\u0105 taktik\u0105 pra\u0161auna. Eil\u0117ra\u0161\u010diai vietomis pernelyg supana\u0161\u0117ja. Vytautas Kaziela kuria labiau kaip sodininkas, o ne architektas. Jis leid\u017eia savo augalams nevar\u017eomai skleistis. Didesnis \u017eiedas u\u017estoja gle\u017enesnius ir ma\u017eiau skaitytojo saul\u0117s gaunan\u010dius daigus. Juos lengva pra\u017eiopsoti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-cbcbb37d\">Pirm\u0105jame skyriuje \u201eN\u0117ra ten lango\u201c autorius sapno motyv\u0105 pasitelkia tapatindamas j\u012f su pa\u010diu gyvenimu. I\u0161 jo atsibudus, pa\u017evelgti atgal jau bus ne\u012fmanoma. Visa tai virsta bandymu susitaikyti su laikinumu, su tuo, kad sapnas kada nors privalo baigtis. Autorius tai patvirtina eilut\u0117mis: \u201ea\u0161 bijau sujud\u0117ti \/ ir netekti \/ to vaizdinio \/ n\u0117ra ten lango\u201c (p.12). Nors jau\u010diamas nuolatinis nuovargis, vis daug\u0117ja nei\u0161sakyt\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, nyksta pa\u017e\u012fstamos aplinkos elementai, bet pasiduoti ir susitaikyti neketinama. Poetinis kalb\u0117jimas pilnas \u012ftampos. Lyg tur\u0117jai pasakyti ka\u017ek\u0105 svarbaus, bet lemiamu momentu sudreb\u0117jai, ir \u017eod\u017eiai niekur nedingo. Jie pildosi ir pildosi, o sapnas nenumaldomai bl\u0117sta su savimi i\u0161sine\u0161damas vis ka\u017ek\u0105 svarbaus. Nuotaika u\u017ea\u0161trinama originaliomis eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 pabaigomis: \u201epaskui jau mes \/ imsime kilti \/ i\u0161 dugno \/ permatomais \/ \u0161viesos burbulais\u201c (p.11).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-de701089\">Antrasis knygos skyrius \u201eSkeveldros\u201c suk\u0117l\u0117 dviprasmi\u0161kus jausmus. Turb\u016bt d\u0117l to, kad sau vis dar bandau atsakyti \u012f klausim\u0105 ar jau galima ra\u0161yti apie kar\u0105 ir ar apskritai toks ra\u0161ymas \u012fmanomas. Grei\u010diausiai Vytautas Kaziela sau atsak\u0117 teigiamai ir tam atidav\u0117 didel\u0119 dal\u012f knygos. \u0160is skyrius tir\u0161tai apgyvendintas stipriomis metaforomis: \u201elaisv\u0117 yra \/ nesune\u0161iojami mar\u0161kiniai \/ juos galima \/ tik su\u0161audyti\u201c (p.35). Vert\u0117t\u0173 pamin\u0117ti, kad \u0161is skyrius tiesiogiai nukreiptas \u012f pavadinim\u0105 \u201eNeatsimerk, Vie\u0161patie\u201c. \u010cia centrine a\u0161imi, greta karo tematikos, tampa ir abejon\u0117 tik\u0117jimu. Galb\u016bt ji kyla, i\u0161 to, kad mes, kaip ir vie\u0161pats, galime tik steb\u0117ti. \u017dinoma skirtingai nuo Dievo, neturime teis\u0117s \u012f visagalyb\u0119: \u201evanduo nepavirsta \/ krauju \/ uola buvo \/ mano tik\u0117jimas \/ bet skeld\u0117ja \/ i\u0161 gilum\u0173\u201c (42p). Man norisi kelti klausim\u0105: ar u\u017etenka galing\u0173 poetini\u0173 metafor\u0173 ra\u0161ant apie karo siaub\u0105, apie tai kas vyksta visai \u0161alia m\u016bs\u0173, bet ne su mumis?<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-803b7811\">Tre\u010diasis skyrius \u201eSlaptas gyvenimas\u201c \u2013 tarsi \u017eemi\u0161kiausia knygos dalis. Ji tylesn\u0117, \u010dia viskas \u012fgauna \u0161iek tiek realesnius atspalvius. Sapnas susikei\u010dia vietomis ir, pirmame skyriuje pavadav\u0119s gyvenim\u0105, \u0161\u012f kart\u0105 jis tampa mirties simboliu: \u201eten nieko n\u0117ra \/ i\u0161skyrus kaukoles \/ tyliai nugrimzdusias \/ \u012f am\u017ein\u0105 mieg\u0105\u201c (p.84). B\u0117gant laikui \u017emogus vis labiau vieni\u0161\u0117ja. \u0160iame skyriuje lieka kiek ma\u017eiau abstraktaus pasakojimo. \u017dinoma, v\u0117l blyksteli originalios metaforos, kurios \u0161i\u0105 knyg\u0105 pakelia keletu laipteli\u0173 auk\u0161\u010diau, nei galb\u016bt leist\u0173 pasirinktos did\u017eiosios knygos eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 temos: \u201egegute atskrisk \/ i\u0161\u0161okus laikrod\u017eio spyruokl\u0117 \/ smogia \u012f pabarzd\u0119 \/ kaip Rose (Namajunas)\u201c (p.80). Atrodo, kad galiausiai susitaikoma su nei\u0161vengiamybe: \u201estoviu ir laukiu \/ kada nors turi pasibaigti \/ ir \u0161itas eil\u0117ra\u0161tis\u201c (p.94).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Stipriausi knygos eil\u0117ra\u0161\u010diai man vis d\u0117lto pasirod\u0117 ne apie kar\u0105. Stipriausi buvo apie asmenines patirtis, kurios tiek fizi\u0161kai, tiek dvasi\u0161kai vyksta \u010dia ir dabar. Gal d\u0117l to, jog neapsisprend\u017eiu kaip reaguoti \u012f karo eil\u0117ra\u0161\u010dius, kai bombos ant m\u016bs\u0173 galv\u0173 krinta tik sielose, o ne i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Ir tai neb\u016btinai kritika, tai labiau \u2013 dar viena galimyb\u0117 susim\u0105styti ir kelti klausimus. Ka\u017ekod\u0117l \u012f juos, net ir po tiek tragedijos met\u0173, nesuradome tinkam\u0173 atsakym\u0173. Tekst\u0105 apie nauj\u0105 Vytauto Kazielos knyg\u0105 nor\u0117\u010diau pabaigti jo paties eil\u0117ra\u0161\u010diu, kuris man atrodo neblogai apibr\u0117\u017eia, tai, apie k\u0105 \u0161is autorius i\u0161 ties\u0173 ra\u0161o: \u201ekartais \/ir man pavyksta \/ para\u0161yti \/ neblog\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f \/ bet jis man\u0119s vis \/ i\u0161sigina \/ pab\u0117ga rai\u0161uodamas \/ lyg dagys \/ \u012fsikabina \/ \u012f arklio uodeg\u0105 \/ kada tu nustosi \/ kada tu nustosi \/ sapnuoti\u201c (p.13). Puiki poeto knyga, kuri\u0105 vert\u0105 perskaityti ir permanyti.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/eezmedia.com\/client\/pdr-oldie\/images\/texts\/Choros_poetas_02.jpg\" alt=\"Laima Kreivyte Siuolaikines lietuviu poetes portretas 01\"\/><\/figure>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vytautas Kaziela \u201eNeatsimerk, Vie\u0161patie\u201c. Kauko laiptai, 2023 Stipriausi knygos eil\u0117ra\u0161\u010diai man vis d\u0117lto pasirod\u0117 ne apie kar\u0105. Stipriausi buvo apie<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5063,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5060","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5060","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5060"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5060\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5062,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5060\/revisions\/5062"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5063"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5060"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5060"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5060"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}