{"id":5075,"date":"2023-10-04T12:46:19","date_gmt":"2023-10-04T09:46:19","guid":{"rendered":"https:\/\/pdr.lt\/?p=5075"},"modified":"2026-09-07T15:11:49","modified_gmt":"2026-09-07T12:11:49","slug":"ramune-brundzaite-poezija-ir-priklausomybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pdr.lt\/en\/ramune-brundzaite-poezija-ir-priklausomybe\/","title":{"rendered":"Ramun\u0117 Brundzait\u0117 \u201ePoezija ir priklausomyb\u0117\u201c"},"content":{"rendered":"\n

2023-ieji, bir\u017eelis, s\u0117d\u017eiu mamos teras\u0117l\u0117je, Vilniuje, Pavasario gatv\u0117je, kvepia \u0161alia \u017eydintis jazmin\u0173 kr\u016bmas, \u0161ilta, po ilgos sausros neseniai palijo, \u0161iuo metu viskas gerai \u2013 artimieji neserga, nemir\u0161ta, lauke \u017eaid\u017eia ses\u0117s vaikai (vaikai \u2013 lyg koks koziris prie\u0161 mirt\u012f, u\u017emar\u0161t\u012f, entropij\u0105, nors \u017einau, kad tai tik iliuzija, nes ir vaikai mir\u0161ta, ypa\u010d tai taip arti dabar, Rusijai vis bombarduojant Ukrain\u0105), mano \u0161alyje nevyksta karas, ir a\u0161 nor\u0117\u010diau visa tai i\u0161saugoti, u\u017efiksuoti, bet ne nuotraukoje instagramui, o ka\u017ekaip kitaip, labiau i\u0161 esm\u0117s, kaip eil\u0117ra\u0161tyje?<\/p>\n\n\n\n

I\u0161saugoti tai rudeniui, kai \u0161is tekstas pasirodys, kai rinksim\u0117s festivalyje Druskininkuose, nedideliame mieste (12 t\u016bkst. gyventoj\u0173, Lietuvos pietuose, netoli sienos su Baltarusija), tapusiame vienu poezijos Lietuvoje \u017eymeniu. Prisimenu, kai dar buvau paaugl\u0117, neseniai atradusi poezij\u0105, susi\u017eav\u0117jusi jos svaiguliu, taiklumu, a\u0161trumu, netik\u0117tumu ir sald\u017eiu bohemos spindesiu, skaitydavau apie P\u0117D\u0117eR\u0105 (taip trumpinasi \u201ePoetinis Druskinink\u0173 ruduo\u201c) kult\u016brin\u0117je spaudoje, kart\u0105 viena i\u0161trauka net pasirod\u0117 lietuvi\u0173 kalbos vadov\u0117lyje, nor\u0117jau b\u016bti ten, tarp j\u0173, t\u0173 poet\u0173<\/em>, rod\u0117si, ka\u017ekoki\u0173 kitoki\u0173, \u012fdomiau gyvenan\u010di\u0173 ir svarbesni\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Pasakojama, kad \u201ePoetinis Druskinink\u0173 ruduo\u201c susik\u016br\u0117 i\u0161 Druskininkuose gyvenusi\u0173 ir juos aplankydavusi\u0173 poet\u0173 (Kornelijaus Platelio, Nijol\u0117s Miliauskait\u0117s, Vytauto Blo\u017e\u0117s, Sigito Gedos ir kit\u0173) bendravimo. Festivalis oficialiai \u012fsisteig\u0117 1990 metais, pa\u010dioje Lietuvos valstyb\u0117s nepriklausomyb\u0117s prad\u017eioje. \u201ePoetinis Druskinink\u0173 ruduo\u201c j\u012f k\u016brusi\u0173 poet\u0173 matytas i\u0161 dalies kaip alternatyva sovietme\u010diu (1965 m.) \u012fsteigtam oficioziniam, minias \u012f stadionus sutraukdavusiam festivaliui \u201ePoezijos pavasaris.\u201c Druskininkai (pavadinimas kil\u0119s nuo \u017eod\u017eio \u201edruska\u201c) \u2013 kurortinis miestas, kur visus metus va\u017eiuojama pakv\u0117puoti pu\u0161yn\u0173 oru, pagul\u0117ti purvo voniose, i\u0161gerti mineralinio vandens, kur augo \u017eymiausias Lietuvos dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas \u010ciurlionis \u2013 trauk\u0117 ir savo gamta bei vietos dvasia, kuri itin i\u0161ry\u0161k\u0117davo ruden\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i\u0105 informacij\u0105 radau jau v\u0117liau, dom\u0117damasi festivalio istorija, skaitydama \u012fk\u016br\u0117j\u0173 pasakojimus. Mano pa\u010dios atmintyje ry\u0161kesni gird\u0117ti ar skaityti, o v\u0117liau ir asmeni\u0161kai patirti bohemi\u0161k\u0173 nuotyki\u0173 fragmentai. Pirm\u0105 kart\u0105 vykau b\u016bdama gal a\u0161tuoniolikos, pakviesta dalyvauti Jaun\u0173j\u0173 skaitymuose (kokia svarbi a\u0161 tada jau\u010diausi…) \u201eVisi \u017einome, kad egzistuoja ta paralelin\u0117 \u201ePoetinio Druskinink\u0173 rudens\u201c realyb\u0117, kurioje poetai, lenkdami taurel\u0119 ar butelait\u012f, pasineria \u012f pas\u0105mon\u0117s (o gal \u2013 nes\u0105mon\u0117s) gelmes. Jie kyla \u012f vir\u0161\u0173 bok\u0161telio liftu, kol, pasitaiko, atsibunda ne savo kambaryje arba pramu\u0161ta galva, arba ne vieni… Ir a\u0161 atsimenu, kaip kadaise PDR penktadienio ryt\u0105 prasid\u0117davo jau autobuse i\u0161 rank\u0173 \u012f rankas perduodamu buteliu. Prie \u0161io ritualo prisijungdavau ir a\u0161 \u2013 tad apie jokias konferencijas nebuvo n\u0117 kalbos, o visa ko kulminacija vykdavo bok\u0161telyje, besisukan\u010diame kartu su rudeniniais lapais nakties danguje.\u201c (I\u0161vari Prema, kult\u016bros laikra\u0161tis \u201e\u0160iaur\u0117s At\u0117nai\u201c, 2020 spalio 23 d.)<\/p>\n\n\n\n

Man bohema visuomet siejosi su nostalgija ka\u017eko gal net ne pra\u0117jusio, bet nepatirto. Neseniai i\u0161girdau mint\u012f, kad devinto de\u0161imtme\u010dio muzika (o turb\u016bt ir kiti \u0161io laiko \u017eenklai, dabar atgimstantys populiariojoje kult\u016broje) kelia nostalgij\u0105 ir to laikme\u010dio nei\u0161gyvenusiems. Apra\u0161yti nuotykiai rod\u0117si \u012fdomesni nei kada nors patirti realyb\u0117je. Kas t\u0105 \u017eaves\u012f k\u0117l\u0117? Pra\u0117jusio laiko egzotika, ra\u0161an\u010di\u0173j\u0173 literat\u016brin\u0117 meistryst\u0117, istorij\u0173 ekscentri\u0161kumas? Galb\u016bt ir tai, kad t\u0173 pasakojim\u0173 veik\u0117jai \u2013 menininkai \u2013 atrod\u0117 i\u0161skirtiniai, svarbesni u\u017e kitus, gyvenantys ypatingus, buities ir rutinos nepa\u017eenklintus gyvenimus, o man ir pa\u010diai labai nor\u0117josi taip gyventi?<\/p>\n\n\n\n

Sovietin\u0117je visuomen\u0117je bohema da\u017enai skleid\u0117si vadinam\u0173j\u0173 chrus\u010diovki\u0173<\/em> virtuv\u0117se \u2013 tai buvo vieta, kur dr\u0105siau gal\u0117jai i\u0161sakyti laisvesn\u0119, re\u017eimui oponuojan\u010di\u0105 mint\u012f. Svaiginimasis alkoholiu taip pat gal\u0117jo tapti tam tikra, nors ir destruktyvia, rezistencija. A\u0161 pati gimiau 1988-aisiais (dvejais metais anks\u010diau u\u017e \u201ePoetin\u012f Druskinink\u0173 ruden\u012f\u201c), vis dar Soviet\u0173 s\u0105jungos okupuotoje Lietuvoje, bet sovietme\u010dio jau nebepatyriau. Man, tur\u0117jusiai galimybi\u0173 laisvai keliauti po Europ\u0105 ir studij\u0173 metais pagyventi Italijoje, sunkoka suvokti gyvenimo sovietin\u0117je sistemoje realijas. Visgi totalitarizmo patirtis mano kart\u0105 veik\u0117 netiesiogiai \u2013 per grie\u017et\u0105, jausm\u0173 pasaul\u012f menkai i\u0161maniusi\u0173 t\u0117v\u0173 bei seneli\u0173 aukl\u0117jim\u0105, sovietmetyje augusi\u0173 \u017emoni\u0173 formuojam\u0105 vie\u0161\u0105j\u0105 erdv\u0119, jos rigidi\u0161kum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Mokantis mokykloje, o net ir studijuojant filologij\u0105 universitete, mano galvoje susiformavo poeto kaip genijaus, geban\u010dio daugiau u\u017e kitus, tod\u0117l ir gaunan\u010dio daugiau nuolaid\u0173, vaizdinys. Dabar, suvokiu, kad toks vaizdinys labai arti priklausomybe sergan\u010dio \u017emogaus m\u0105stymo, kai pasaulis sukasi aplink tave, vis nepakankamai \u012fvertindamas, skriausdamas, skolingas.
\u0160eimoje, kurioje augau, buvo piktnaud\u017eiaujama alkoholiu. Tai neatrod\u0117 niekaip ypatinga, nes suaugusi\u0173j\u0173 ir vaik\u0173 \u0161vent\u0117se suaugusiesiems buvo \u012fprasta \u0161alia vaik\u0173 vartoti alkohol\u012f. Pamenu, kad truput\u012f sutrikau, kai b\u016bdama dvide\u0161imties pagaliau apie tai papasakojau psichoterapeutei, pas kuri\u0105 lankiausi d\u0117l nerimo ir depresijos, o ji dramati\u0161kai \u012fvardino \u0161i\u0105 aplinkyb\u0119 mano gyvenimo tragedija.<\/p>\n\n\n\n

Apie \u0161iuos i\u0161gyvenimus ilg\u0105 laik\u0105 nera\u0161iau \u2013 vis\u0173 pirma, tai atrod\u0117 nepoeti\u0161ka, antra \u2013 kalb\u0117ti apie tai, kas \u0161eimoje slepiama, atrod\u0117 artim\u0173j\u0173 i\u0161davyst\u0117. Neb\u016b\u010diau \u017einojusi ir kaip kalb\u0117ti, kokius \u017eod\u017eius pasirinkti. Mano eil\u0117ra\u0161\u010diuose vyravo abstraktesn\u0117s (nelaiming\u0173) romantini\u0173 santyki\u0173 temos, taip pat ir bohemi\u0161k\u0173 nuotyki\u0173 istorijos. Daug abstrak\u010dios kan\u010dios ir savigailos.<\/p>\n\n\n\n

Negaliu papasakoti apie l\u016b\u017e\u012f, vadinam\u0105j\u012f rock bottom<\/em>, kai supratau, pati turinti problem\u0173 su alkoholiu. Ko gero, suvokimas formavosi pama\u017eu, ne vienerius metus, vis nuneigiamas (sakoma, kad priklausomyb\u0117 yra neigimo liga), vis ie\u0161kant t\u0173, kas geria daugiau, kas turi daugiau problem\u0173. Vis teisinant save esant menininke, kuriai galima daugiau, kuriai reikia svaigulio ir \u012fkv\u0117pimo. Esu d\u0117kinga literatams, kurie met\u0117 gerti anks\u010diau u\u017e mane. \u017dinojau juos, vis pakviesdavau i\u0161gerti kavos ir klausin\u0117davau \u2013 kaip jie tai padar\u0117? \u017dinojau ir kitus, mirusius d\u0117l su alkoholizmu susijusi\u0173 aplinkybi\u0173. Kur\u012f laik\u0105 tapatinausi su jais, per anksti i\u0161\u0117jusiais, ne\u012fvertintais herojais, mai\u0161tininkais prie\u0161 visuotin\u0119 tvark\u0105, nuobodul\u012f, rutin\u0105. V\u0117liau mirtis \u0117m\u0117 rodytis vis artimesn\u0117 ir gr\u0117smingesn\u0117. Tikra, be joki\u0173 paaugli\u0161k\u0173 romantizavim\u0173, visa perkei\u010dianti, siaubinga, kitiems ne\u0161anti sielvart\u0105, tu\u0161tum\u0105, beprasmyb\u0117s jausm\u0105. Gal tai ir buvo mano rock bottom<\/em>, did\u017eiul\u0117 mirties ir i\u0161\u0161vaistyto gyvenimo baim\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Tuo metu, kai atsisakiau alkoholio, Lietuvos visuomen\u0117je taip pat jau kur\u012f laik\u0105 vyko poky\u010diai, alkoholio vartojim\u0105 imta grie\u017e\u010diau reglamentuoti, buvo u\u017edrausta reklama, sugrie\u017etintas pardavimo laikas, nesaikingas vartojimas imtas nebelaikyti norma. Lietuvi\u0173 poezija, kadaise apdainavusi bohemi\u0161k\u0105 svaiginim\u0105si, taip pat keit\u0117si, \u0117m\u0117 populiar\u0117ti vadinamoji i\u0161pa\u017eintin\u0117 lyrika, nevengianti kalb\u0117ti apie psichikos sveikatos sutrikimus, i\u0161gyventas traumines patirtis, taip pat ir demaskuoti girt\u0105 poet\u0173 draugyst\u0119:<\/p>\n\n\n\n

\u201eAnks\u010diau i\u0161g\u0117r\u0119 mes gyr\u0117me vieni kitus \u012f akis, bet
apkalb\u0117jome ir smerk\u0117me tuos, kurie negeria
t\u0105dien su mumis.
[…]
Alkohol\u012f mes i\u0161mokom pakeisti ledais,
ir m\u016bs\u0173 gyvenimas tapo \u0161viesesnis,
kan\u010dia neutralizavosi.\u201c<\/p>\n\n\n\n

(Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117 \u201eBulvi\u0173 valgytojai\u201c, i\u0161 knygos \u201eGintaro kambarys\u201c, 2018 m.)<\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161 pora met\u0173 i\u0161 beveik per de\u0161imtmet\u012f para\u0161yt\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 pagaliau susid\u0117liojau ir nusiun\u010diau leidyklai antr\u0105j\u0105 savo knyg\u0105. Pavadinau j\u0105 \u201eTu\u0161\u010di\u0173 buteli\u0173 draugija\u201c, pagal eil\u0117ra\u0161t\u012f, kuriame lyrin\u0117 subjekt\u0117 kalbasi su kitu priklausomu \u017emogumi, klausia, kur jis sl\u0117pdavo butelius. Prisipa\u017e\u012fsta, kaip labai trok\u0161ta tokio medal\u0117lio<\/em>, kokius AA draugijoje dalina m\u0117nes\u012f i\u0161buvus blaivam. Aliuminis u\u017e platin\u0105 brangesnis<\/em>. Beveik mistinis man atrodo pokytis, kai begalin\u012f alkoholio, svaiginimosi, u\u017esimir\u0161imo ir b\u0117gimo nuo realyb\u0117s tro\u0161kul\u012f nugali blaivi\u0173 dien\u0173 tro\u0161kimas. Kod\u0117l vieniems pavyksta t\u0105 pokyt\u012f patirti, o kiti skandinasi u\u017emar\u0161ties up\u0117je iki mirties? Tai turb\u016bt vienas t\u0173 egzistencini\u0173 klausim\u0173, kurie neturi tiksli\u0173 atsakym\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kai pasirod\u0117 mano pirmoji poezijos knyga, man buvo dvide\u0161imt penkeri. Knyga lietuvi\u0173 literat\u016bros lauke sulauk\u0117 gana daug d\u0117mesio, \u201ePoetiniame Druskinink\u0173 rudenyje\u201c buvo apdovanota Jaunojo Jotvingio premija. Rodos, gavau tai, kas paauglyst\u0117je, o ir kiek v\u0117liau, atrod\u0117 kaip i\u0161sipildymas \u2013 \u0161lov\u0117, d\u0117mesys, \u012fvertinimas. Gal net \u012fsira\u0161ymas \u012f literat\u016bros istorij\u0105! Papuolimas am\u017einyb\u0117n! Ir vis tiek ka\u017eko tr\u016bko. Pamenu save, bare besiskund\u017eian\u010di\u0105 sug\u0117rovei, kad o kaip a\u0161 dabar ra\u0161ysiu, paskui gi visi lygins su pirma s\u0117kminga knyga. Sug\u0117rov\u0117 tada gerai pasteb\u0117jo, kad nelabai kas tas premijas prisimena. Mano gyvenimas tuo metu buvo chaoti\u0161kas. Literat\u016bros magistro studijose buvau pasi\u0117musi akademines atostogas, darbo netur\u0117jau, nes negi a\u0161, poet\u0117, dirbsiu nuo a\u0161tuoni\u0173 iki penki\u0173, kur\u012f laik\u0105 gavau meno k\u016br\u0117jo stipendij\u0105, bet laik\u0105 da\u017eniau leisdavau baruose besisk\u0173sdama, kad nesira\u0161o, ar kamuojama kalt\u0117s ir pagiri\u0173 lovoje, nei i\u0161 ties\u0173 ra\u0161ydama.<\/p>\n\n\n\n

Susireik\u0161minimas, apie kur\u012f dabar net g\u0117da prisipa\u017einti. Sunkiai kitiems suprantama kan\u010dia, savigaila \u2013 priklausom\u0173 \u017emoni\u0173 palydov\u0117s. Kan\u010dia, kuri\u0105 da\u017enai sukelia psichoaktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 i\u0161balansuoti procesai smegenyse. Vienatv\u0117, nes randi kalb\u0105 tik su kitu vartojan\u010diu, bet kit\u0105 dien\u0105 pus\u0117s tos kalbos neprisimeni, tikr\u0105 ry\u0161\u012f su kitu \u017emogumi pakei\u010dia alkoholio sukelta bendrumo apgaul\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Visgi, kad ir neda\u017enai, ra\u0161ydavau eil\u0117ra\u0161\u010dius ir tais laikais, kai svaigindavausi, ir prad\u0117jusi sveikti. Bijojau, kad metusi gerti nebera\u0161ysiu, nebetur\u0117siu apie k\u0105 ar nebemok\u0117siu. Bet guod\u017eiau save kit\u0173 poet\u0173 pavyzd\u017eiais, jie nebeg\u0117r\u0117, bet ra\u0161\u0117 ir aktyviai dalyvavo literat\u016briniame gyvenime. Kai festivaliuose kiti gerdavo al\u0173, metusieji pasiimdavo kavos. Trumpas u\u017eb\u0117gimas \u012f ateit\u012f \u2013 v\u0117liau vis da\u017eniau atsidursiu ra\u0161ytoj\u0173 pasibuvimuose, kur bus daugiau metusi\u0173j\u0173 ar niekad ir neprad\u0117jusi\u0173 gerti, nei m\u0117gstan\u010di\u0173 padauginti.<\/p>\n\n\n\n

Kai d\u0117liojau antr\u0105 poezijos knyg\u0105, nusprend\u017eiau eil\u0117ra\u0161\u010dius padalinti \u012f du skyrius: tu\u0161\u010di\u0173 buteli\u0173<\/em> ir draugija<\/em>. Pirmojoje dalyje sud\u0117jau tuos, kuriuose lyrin\u0117 subjekt\u0117 vis dar tu\u0161tina butelius, bastosi po da\u017enai svetim\u0105 ir \u0161alt\u0105 Vilni\u0173, ie\u0161ko savo vietos. Antrojoje pasakojau apie sveikim\u0105 \u2013 dvide\u0161imt a\u0161tuonias dienas reabilitacijoje, kaip laikrodis sustyguot\u0105 jos tvark\u0105, persmelkt\u0105 baim\u0117s ir abejoni\u0173, ar pavyks i\u0161\u0117jus i\u0161likti blaivai, ten sutiktus \u017emones, AA. Pirm\u0105 blaiv\u0173 pasimatym\u0105, ir kartais vis dar u\u017eeinant\u012f nor\u0105 svaigintis: man vis tiek kartais atrodo lyg sirg\u010diau v\u0117jaraupiais: \/ nie\u017eti, bet negaliu kasytis<\/em>. Bandym\u0105 u\u017emegzti tikr\u0105, nuo\u0161ird\u0173, s\u0105\u017eining\u0105 ry\u0161\u012f su kitais \u017emon\u0117mis, draugij\u0105, kuri pakei\u010dia pilnus ar tu\u0161\u010dius butelius.<\/p>\n\n\n\n

Sveikstant nuo priklausomyb\u0117s mokomasi pasteb\u0117ti kit\u0105 \u2013 u\u017ekalbinti naujok\u0105, skambinti kitam sveikstan\u010diajam, klausytis jo, taip atsitraukiant nuo sav\u0173 problem\u0173, matant jas platesn\u0117je perspektyvoje. Pana\u0161iai mokiausi i\u0161 naujo b\u016bti literat\u016bros renginiuose bei pasis\u0117d\u0117jimuose po j\u0173. Kur\u012f laik\u0105 rengini\u0173 ir pasibuvim\u0173 vengiau, per daug jie siejosi su g\u0117rimu. Ir visgi, kai gr\u012f\u017eau (t\u0105 atsitraukim\u0105 ir gr\u012f\u017eim\u0105 galb\u016bt ma\u010diau tik a\u0161 pati), literat\u016bros \u017emon\u0117s man buvo malonesni, nei tik\u0117jausi (da\u017enai kritik\u0173 choras skamba tik mano galvoje), nesijau\u010diau nei pamir\u0161ta, nei nevertinama. Renginiuose prad\u0117jau ma\u017eiau telktis \u012f save ir atid\u017eiau klausytis to, k\u0105 skaito kiti. Mokiausi matyti kitus poetus ne kaip konkurentus d\u0117l stipendij\u0173, premij\u0173, d\u0117mesio, bet kaip bendra\u017eygius.<\/p>\n\n\n\n

Mokiausi disciplinos, mokiausi prisijaukinti rutin\u0105, kuri anks\u010diau atrod\u0117 k\u016brybos ir \u012fdomaus gyvenimo \u017eudik\u0117. Susiradau darb\u0105, kuris nebuvo susij\u0119s su literat\u016bra, bet man visai tiko, palikdavo laiko ir erdv\u0117s ra\u0161ymui ir k\u016brybi\u0161kesniems darbams. Kai laiko tarsi tur\u0117jau ma\u017eiau (reik\u0117jo kasdien \u0161e\u0161ias valandas atidirbti nek\u016brybiniame darbe), i\u0161mokau geriau j\u012f planuoti. Nebeprokrastinavau k\u016brybini\u0173 darb\u0173 (pasi\u017ead\u0117t\u0173 es\u0117, straipsni\u0173, film\u0173 ar poezijos vertim\u0173)! Eil\u0117ra\u0161\u010diai ra\u0161\u0117si nei da\u017eniau, nei re\u010diau, negu anks\u010diau.<\/p>\n\n\n\n

Kai bandome papasakoti apie Lietuv\u0105 u\u017esienie\u010diams (ypa\u010d vakarie\u010diams), da\u017enai kalbame apie nepriklausomyb\u0119. Daugiau nei trisde\u0161imt m\u016bs\u0173 \u0161alies nepriklausomyb\u0117s met\u0173, kai \u017elugus Soviet\u0173 s\u0105jungai pagaliau patys v\u0117l k\u016br\u0117me valstyb\u0119. Kuo jie skyr\u0117si nuo penkiasde\u0161imties priespaudos met\u0173, pa\u017eym\u0117t\u0173 partizan\u0173 kovomis, tremtimis, KGB persekiojimais, kasdieniais \u017emoni\u0173 bandymais i\u0161laviruoti \u012ftinkant sistemai ir savo s\u0105\u017einei. Tik ra\u0161ydama \u0161\u012f tekst\u0105, sumaniusi pavadinim\u0105 \u201ePoezija ir priklausomyb\u0117\u201c, pagalvojau, kad nepriklausomyb\u0117s antonimas yra ne tik okupacija, bet ir priklausomyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n

\u201eTu\u0161\u010di\u0173 buteli\u0173 draugija\u201c pateko \u012f Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos instituto kasmet sudarom\u0105 k\u016brybi\u0161kiausi\u0173 pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 knyg\u0173 dvyliktuk\u0105, o v\u0117liau buvo paskelbta ir k\u016brybi\u0161kiausia 2022-\u0173j\u0173 knyga. Ir nors tais pa\u010diais metais pasirod\u0117 ir kit\u0173 puiki\u0173, apdovanojim\u0173 nusipelniusi\u0173 knyg\u0173, nors premijos, kuri\u0173 lietuvi\u0173 literat\u016broje galyb\u0117, laikui b\u0117gant u\u017esimir\u0161ta, esu laiminga, kad buvo pasteb\u0117ta ne kokia nors knyga, romantizuojanti poet\u0105-genij\u0173, o poezija kalbanti apie sunk\u0173, ilg\u0105, l\u0117t\u0105, nepatog\u0173 sveikimo ir brandos keli\u0105. Esu laiminga, kad ir pati nebenoriu b\u016bti i\u0161skirtine, net ir ra\u0161yti poezij\u0105 pasidar\u0117 nebe taip svarbu, kaip gyventi brand\u0173, kiek \u012fmanoma teising\u0105 gyvenim\u0105. Nebe taip svarbu parodyti, \u012fsteigti save, svarbu atsigr\u0119\u017eti, pamatyti, parodyti ir kit\u0105 (ai\u0161ku, mokytis neleisti i\u0161sip\u016bsti savo ego vis dar tenka kasdien). Poezija, kaip ir gyvenimas, gali b\u016bti svaigi it priklausomyb\u0117, \u017eaid\u017eianti gra\u017eiais pavir\u0161iais, besim\u0117gaujanti pati savimi ir gali b\u016bti brandi, jungianti, \u012fprasminanti skausm\u0105, suteikianti bals\u0105 tiems, kuriems jo labiausiai reikia.<\/p>\n\n\n\n

Tekstas para\u0161ytas poezijos platformai VERSOPOLIS<\/p>\n\n\n\n

„Author of the Week” rubrikai<\/p>\n\n\n\n

Versija angl\u0173 kalba\u00a0https:\/\/www.versopolis.com\/articles\/author-of-the-week\/1405\/poetry-and-addiction<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Daivos Kairevi\u010di\u016bt\u0117s nuotrauka<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2023-ieji, bir\u017eelis, s\u0117d\u017eiu mamos teras\u0117l\u0117je, Vilniuje, Pavasario gatv\u0117je, kvepia \u0161alia \u017eydintis jazmin\u0173 kr\u016bmas, \u0161ilta, po ilgos sausros neseniai palijo, \u0161iuo<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5077,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5075","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5075","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5075"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5075\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5082,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5075\/revisions\/5082"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5077"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5075"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5075"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5075"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}