Nuotraukos autorius Malachi Black<\/p>\n\n\n\n
Jurga Tumasonyt\u0117 kalbina Birut\u0119 Gra\u0161yt\u0119-Black<\/strong><\/p>\n\n\n\n Birut\u0117s Gra\u0161yt\u0117s-Black poezijos rinktin\u0117 \u201eSumok\u0117jau alyvmed\u017eio lapais\u201c \u0161iais metais buvo \u012fvertinta Jaunojo jotvingio premija. Kartais skaitai poezij\u0105, ir supranti, kad ji gera \u2013 gal\u0117tum pateikti argument\u0173, kuo tas tekstas ypatingas, i\u0161siskiria bendrame kontekste. Ta\u010diau didelio jaudulio tame n\u0117ra \u2013 tik dar vienas geras eil\u0117ra\u0161tis. Kitaip buvo \u0161\u012fkart, nes B. Gra\u0161yt\u0117s-Black knyg\u0105 pri\u0117miau labai asmeni\u0161kai \u2013 kai skai\u010diau, k\u016bnu \u0117jo pagaugai ir kartais gerkl\u0117je u\u017estrigdavo gumulas. Patiko, kad eil\u0117ra\u0161\u010diuose i\u0161kyla tautosakiniai motyvai, mirtis pinasi su gyvybe, o labiausiai sujaudino i\u0161 atminties traukiami vaizdai, kuriuose \u0161iek tiek ma\u010diau ir sav\u0119s pa\u010dios. Dar nustebino, kad jos tekstuose visai n\u0117ra miesto ir populiariosios kult\u016bros at\u0161vait\u0173. K\u0105 rei\u0161kia, kai pirmoji knyga i\u0161syk b\u016bna \u012fvertinta ir pasteb\u0117ta? Apie tai, ir ne tik tai, mudvi ir kalbam\u0117s.<\/strong><\/p>\n\n\n\n Sveikinu gavus Jaunojo jotvingio premij\u0105! K\u0105 tau rei\u0161kia \u0161is apdovanojimas? Ar knygos s\u0117km\u0117 \u2013 premijos ir skaitytojai \u2013 prisideda prie Tavo, kaip ra\u0161ytojos, savivokos, po\u017ei\u016brio \u012f ra\u0161ym\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n D\u0117kui, Jurga. \u0160i premija man labai ypatinga, kaip ir pats festivalis. Gal d\u0117l to, kad \u012f festival\u012f va\u017eiuodavau nuo pirm\u0173j\u0173 studij\u0173 met\u0173, matydavau \u012fvertinamus tuos autorius, kuriuos pati m\u0117gau ir skai\u010diau. Apskritai, malonu, kad knyga pasteb\u0117ta, tiek premijos, tiek skaitytojai leid\u017eia pajust, kad tai, k\u0105 darai, svarbu ne tik tau pa\u010diam.<\/p>\n\n\n\n \u0160\u012f, trisde\u0161imt ketvirt\u0105j\u012f, \u201ePoetin\u012f Druskinink\u0173 ruden\u012f\u201c praleisi San Diege, o kada festivalyje apsilankei pirm\u0105kart? Papasakok kokie \u017emon\u0117s, vaizdai, garsai, kvapai i\u0161nyra i\u0161 atminties? Ar pameni, kas tada tapo Jotvingiais?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Mano pirmasis PDR\u2019as buvo 2012-ais, kuomet, jei nemai\u0161au, Jotvingio premija buvo apdovanotas Rimvydas Stankevi\u010dius, o Jaunojo jotvingio \u2013 Indr\u0117 Valantinait\u0117. \u017dav\u0117jausi ir tebesi\u017eaviu abiem autoriais. Tais metais VPU suorganizavo autobusiuk\u0105, kuris norin\u010dius ve\u017e\u0117 \u012f festival\u012f, pakeliui dar sustojom Merkin\u0117s piramid\u0117j. Prisimenu, jau\u010diausi lyg patekusi \u012f ka\u017ekok\u012f kit\u0105 pasaul\u012f, visko ten buvo: susibi\u010diuliavim\u0173, ilgiausi\u0173 pokalbi\u0173, netgi \u012fsimyl\u0117jim\u0173. \u012estrigo K\u0119stutis, ka\u017ekuriais, jau v\u0117lesniais, metais, pary\u010diais, \u012fsakmiai dalijantis patarimus apie meil\u0119, \u0161ir\u0161i\u0173 lizdas mano kambaryje, \u0161okiai (nors anaiptol nesu m\u0117g\u0117ja \u0161okti), kuriuose jokiais judesiais neapsijuoksi, liemen\u0117l\u0117, i\u0161kelta su festivalio v\u0117liava, kepsnys \u201e\u0160irdel\u0117j\u201c pusry\u010diams. Kas nors sakys, o kur poezija? Visur ir niekur.<\/p>\n\n\n\n Skai\u010diau tavo knyg\u0105 labai asmeni\u0161kai, daug patir\u010di\u0173 buvo ka\u017ekuo pa\u017e\u012fstamos, tarsi kartu dalin\u010diausi dalele atminties. Tik suglumau, ar tie alyvmed\u017eiai i\u0161 ties\u0173 augo Gra\u0161i\u0173 kaime, ar ty\u010dia \u012fd\u0117jai tok\u012f augal\u0105 d\u0117l pavadinimo konotacij\u0173? Taip pat Gra\u0161i\u0173 kaimo pavadinimas \u2013 ten nuo seno gyveno j\u016bs\u0173 gimin\u0117s, ar tiesiog pavadinim\u0173 sutapimas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Alyvmed\u017eiu kaime vadindavome alyv\u0105, sakau \u201evadindavome\u201c, bet gali b\u016bti, kad vadinau tik a\u0161. Ta\u010diau man labai tiko ir alyvmed\u017eio simbolika, tarsi tas vaikyst\u0117s \u017eaidimo sand\u0117ris su pasauliu yra taikos sand\u0117ris, nepertraukiamas, tvirtas. Alyvmed\u017ei\u0173 Gra\u0161iuose tikrai nebuvo, juos pirm\u0105syk pama\u010diau San Diege, mokyklos, kurioje \u0161iuo metu dirbu, kieme.<\/p>\n\n\n\n O d\u0117l Gra\u0161i\u0173 \u2013 teko gird\u0117ti, kad kaimas tok\u012f pavadinim\u0105 gavo d\u0117l to, kad kai ka\u017ekokiu metu buvo reikalaujama visiems lankyti ba\u017eny\u010di\u0105, buvo \u0161eima, kuri prie\u0161inosi ir n\u0117jo, o u\u017e tai tur\u0117jo mok\u0117ti baudas gra\u0161iais. Galb\u016bt koks istorikas rast\u0173 ka\u017ekoki\u0173 nesutapim\u0173, ta\u010diau a\u0161 \u017einau tik toki\u0105 istorij\u0105.<\/p>\n\n\n\n Ra\u0161ai: \u0160is eil\u0117ra\u0161tis apie nuotrauk\u0105<\/em>, \/ Kurioje esu dar negimusi:<\/em> \/ Prie vi\u0161tid\u0117s kabo<\/em> \/ Pusmetriniai varvekliai \u2013<\/em> \/ Juose<\/em> \/ Jau \u0161iek tiek<\/em> \/ Atsispind\u017eiu<\/em>. Ar tebeturi sentimentus kelian\u010di\u0173 daikt\u0173, sen\u0173 nuotrauk\u0173? O gal visa tai kaupi savyje ir neapsikrauni atmintimi fiziniu pavidalu? M\u0117gini dokumentuoti, ka\u017ekaip i\u0161saugoti atsiminimus i\u0161 savo dabartinio gyvenimo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n D\u0117kui pamotei, turin\u010diai puiki\u0105 fotograf\u0117s ak\u012f, su broliu sukaup\u0117me did\u017eiul\u012f nuotrauk\u0173 album\u0105, kuriame u\u017efiksuota nema\u017eai vaikyst\u0117s, o man labiausiai patinka, kad ji nepagra\u017einta. Pavyzd\u017eiui, tupiu su broliu prie paskerstos kiaul\u0117s, kuri\u0105 svilina kaimynas, mano pir\u0161tin\u0117s nevienodos, viena per ma\u017ea. Kitoj nuotraukoje s\u0117d\u017eiu prie televizoriaus, mano plaukai riebaluoti, rankose \u2013 did\u017eiulis kaulas, nuo kurio dantimis pl\u0117\u0161au m\u0117s\u0105 ir t.t.<\/p>\n\n\n\n O i\u0161 daikt\u0173 ma\u017eai kas lik\u0119, kadangi nema\u017eai kraus\u010diausi. Turiu bobut\u0117s Bron\u0117s aust\u0105 juostel\u0119, rank\u0161luost\u012f, tetos Genut\u0117s antros vestuvi\u0173 dienos suknel\u0119, kuri\u0105 1986-ais metais jai pasiuvo jau min\u0117ta bobut\u0117, beje, labai ver\u017eian\u010di\u0105 rie\u0161us, ta\u010diau gra\u017ei\u0105, su \u201ekvarbatkom\u201c, kokias septynias mamos nuotraukas ir, atrodo, viskas. Gal d\u0117l to dabar m\u0117gstu rinkti man brangius niekelius. Ne visai pasitikiu atmintimi, ji daug k\u0105 pradangina, tod\u0117l gerai tur\u0117ti k\u0105 nors, kas primena tai, k\u0105 nori i\u0161saugoti. Gal kas mane supeiks, bet d\u017eiaugiuosi ir technologijomis, kadangi bet kada galiu paklausyti prie\u0161 kelis metus i\u0161keliavusios tetos balso \u017einut\u0117s, paskaityti \u017eiemos nakt\u012f jos ra\u0161yt\u0105 \u017einut\u0119: \u201enebijok v\u0117jo, ma\u017eute\u201c, pasklaidyti studij\u0173 metais pirmaisiais i\u0161maniaisiais telefonais fotografuot\u0105 bendrabu\u010dio gyvenim\u0105, ap\u017ei\u016br\u0117ti besikei\u010dian\u010dius draug\u0173 veidus.<\/p>\n\n\n\n Mane sujaudino Tavo knygos dedikacija mamai, gal d\u0117l tolesniuose eil\u0117ra\u0161\u010diuose atsirandan\u010dio pamot\u0117s motyvo, o gal d\u0117l to, kad pati gana anksti netekau mamos ir taip pat dedikavau jai savo knyg\u0105. Kokias netek\u010di\u0173 \u012ftakas savo gyvenime ir k\u016bryboje \u012f\u017evelgi? Ar eil\u0117ra\u0161tyje inkrustuoti praeities motyvai padeda ka\u017ekaip kitaip pa\u017evelgti \u012f ilges\u012f, neteisyb\u0117s jausm\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Mamos neprisimenu, jos vaizd\u0105 susilipd\u017eiau i\u0161 nuotrauk\u0173, pasakojim\u0173, ret\u0173 sapn\u0173 (ka\u017ekada sapnavau, kad ji yra did\u017eiul\u0117 medin\u0117 skrynia), sav\u0119s. Ji taip pat k\u016br\u0117, ra\u0161\u0117 pasakas, m\u0117go eil\u0117ra\u0161\u010dius, man i\u0161 karto buvo ai\u0161ku, kad knyg\u0105 dedikuosiu jai. Beje, \u012fra\u0161iusi dedikacij\u0105 supratau, kad beveik niekada nesu linksniavusi jos vardo.<\/p>\n\n\n\n Eil\u0117ra\u0161\u010diuose ilgesio nei\u0161vengiu, juose \u0161m\u0117steli \u017emon\u0117s, kuri\u0173 jau neb\u0117ra, ta\u010diau priimu gyvenim\u0105 tok\u012f, koks jis yra, nekeliu klausimo, kas teisinga, o kas ne.<\/p>\n\n\n\n Esi min\u0117jusi, kad poezija susidom\u0117jai atradusi Jono Strielk\u016bno eil\u0117ra\u0161\u010dius ir buvai netgi nusprendusi kasdien i\u0161mokti po vien\u0105 jo eil\u0117ra\u0161t\u012f. Esi su juo susitikusi gyvai? Tau svarbu pamatyti ir pabendrauti su patinkan\u010diu autoriumi?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Jonas Strielk\u016bnas mir\u0117 b\u016btent tais metais, kuomet atvykau studijuoti \u012f Vilni\u0173, tad gyvai su juo susitikti taip ir nepavyko. Nors mokyklos laikais tikrai svajojau, galvojau, \u012fdomu b\u016bt\u0173 pamatyti, koks tas \u017emogus, kurio eil\u0117ra\u0161\u010dius skai\u010diau pirmyn-atgal, kurie man tokie artimi, savi.<\/p>\n\n\n\n Pirmasis m\u0117gstamas autorius, kur\u012f pama\u010diau skaitant\u012f gyvai, buvo Rimvydas Stankevi\u010dius. Mokiausi dvyliktoje klas\u0117je, kuomet jis su Andriumi Bialob\u017eeskiu ir Domantu Razausku Utenos Mi\u0161kini\u0173 bibliotekoje pristatin\u0117jo \u201eValhal\u0105\u201c \u2013 anks\u010diau nebuvau toki\u0173 rengini\u0173 ma\u010diusi. Manau, kad pabendrauti su patinkan\u010diu autoriumi gal ir ne tiek svarbu, neb\u016btinai toks kiekvienas pabendravimas apipils tave i\u0161minties perlais, patiks, ta\u010diau labai vertinu galimyb\u0119 i\u0161girsti m\u0117gstam\u0105 autori\u0173 skaitant\u012f savo tekstus.<\/p>\n\n\n\n Ar m\u0117gai lankytis bibliotekose paauglyst\u0117je? Koks santykis su jomis dabar?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Bibliotekas visada labai m\u0117gau, ai\u0161ku, esu u\u017euomar\u0161a, tod\u0117l da\u017enai praleisdavau knyg\u0173 gr\u0105\u017einimo terminus. O kart\u0105, mokyklos laikais, net u\u017esira\u0161yt pasiimt\u0105j\u0105 pamir\u0161au, i\u0161l\u0117kiau su pasak\u0173 knyga \u201eBoba velniui ant rag\u0173\u201c net nepasidairiusi. Paskui buvo g\u0117da gr\u0105\u017einti, jau\u010diausi kaip vagis, \u012f bibliotek\u0105 \u012fne\u0161iau pasl\u0117pusi j\u0105 po megztiniu, kad tik niekas nepamatyt\u0173. Nepamat\u0117. Dabar da\u017enai perku knygas, kadangi noriu jas tur\u0117ti, ne tik perskaityti.<\/p>\n\n\n\n Tavo eil\u0117ra\u0161\u010diuose esama velni\u0173, dvasi\u0173 ir siaubo, atskiest\u0173 skaidrumu, saugumu. Vaikyst\u0117je buvai lengvai \u012fbauginama, o gal kaip tik m\u0117gai siaub\u0105, \u0161iurpes ir s\u0105moningai to siekdavai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vaikyst\u0117je buvau (o gal net ir iki dabar esu) labai lengvai \u012fbauginama, nenor\u0117jau pamatyti nieko, kas nepriklauso \u0161iam pasauliui. Sekiodavau broliui i\u0161 paskos, jis mane visur lyd\u0117davo, o jei jau tekdavo kur nors eiti vienai, melsdavausi arba dainuodavau, kad tik u\u017ego\u017e\u010diau visokius nepa\u017e\u012fstamus kreb\u017ed\u0117jimus. Sl\u0117piau po lova Vytaut\u0117s \u017dilinskait\u0117s knyg\u0105, nes bijojau Stasio Eidrigevi\u010diaus iliustracij\u0173.<\/p>\n\n\n\n Koki\u0105 reik\u0161m\u0119 vaikyst\u0117je Tau tur\u0117jo velnio fig\u016bra? Kuo ji buvo prana\u0161esn\u0117, tarkim, u\u017e raganas ar kitas pabaisas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Velnias man atrod\u0117 labai tikras, o raganos \u2013 i\u0161 pasak\u0173, sugalvotos. Ka\u017ekada t\u0117vas pasakojo, kaip \u0117jo namo i\u0161 \u0161ieno ve\u017eimo talkos, ai\u0161ku, i\u0161g\u0117r\u0119s, jau namus beveik ranka gali pasiekti, bet staiga atsiduria prie eglyno. Taip kelis kartus \u0117jo namo ir \u201eneda\u0117jo\u201c, iki kol pasak\u0117 \u201evelniau, laisk man parait nama\u201c. Ne vien\u0105 kaimyn\u0105 einant\u012f namo velnias taip klaidino, ved\u017eiojo. Tokios istorijos t\u0105 velni\u0105 labai sugyvino.<\/p>\n\n\n\n Man atrodo, \u0161is eil\u0117ra\u0161tis puikiai nusako Tavo knygoje juntam\u0105 atmosfer\u0105, i\u0161 r\u016bko i\u0161kylan\u010dius vaizdinius: Dar tik prad\u0117tas eil\u0117ra\u0161ti<\/em>, \/ Esi pirties veidrod\u0117lis<\/em>, \/ Apm\u016bsij\u0119s agrast\u0173 kr\u016bmas<\/em>, \/ Sunkiai matanti<\/em> \/ Astigmatin\u0117 mano akis<\/em>. O koki\u0105 reik\u0161m\u0119 vaikyst\u0117je Tau tur\u0117jo populiarioji kult\u016bra ir miestas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Miesto mano vaikyst\u0117je beveik nebuvo. Jau Tauragnai atrod\u0117 visai nema\u017eas miestas, Utena \u2013 tolima, klaidi, beveik kaip Vilnius. O populiari\u0105j\u0105 kult\u016br\u0105 \u017einojau i\u0161 \u017eurnal\u0173. Su bendraklas\u0117mis rinkdavome \u012f\u017eymybi\u0173 i\u0161karpas, plakatus, mainydavom\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Pameni pirm\u0105 kart\u0105, kai atsid\u016brei didmiestyje? Kaip prisijaukinai asfalt\u0105, daugiaauk\u0161\u010dius ir nepa\u017e\u012fstamus \u017emones?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vilni\u0173 ma\u010diau kai su mokykla va\u017eiavome \u012f Europos skulpt\u016br\u0173 park\u0105, cirk\u0105 ir, ai\u0161ku, Akropol\u012f. Tame mil\u017eini\u0161kame prekybcentry pasiklydau, verkiau, o kai gr\u012f\u017eau \u012f autobus\u0105, daug kas juok\u0117si. Dar tos kelion\u0117s kaip per migl\u0105 atsimenu kelis stiklinius pastatus ir up\u0119. V\u0117liau, kai man buvo de\u0161imt met\u0173, mo\u010diut\u0117s pusseser\u0117s pasikviet\u0117 m\u0117nesiui \u012f Vilni\u0173, \u012f Karolini\u0161kes. \u0116jome i\u0161 Gra\u0161i\u0173 \u012f Tauragnus p\u0117sti, kur mane tos tetos tur\u0117jo pasiimti, ir vis\u0105 keli\u0105 verkiau, kad kaip a\u0161 \u0161itiek laiko b\u016bsiu be brolio. Bet tas m\u0117nuo netruko prab\u0117gti \u2013 atsimenu parkus, daugiabu\u010dius, balkon\u0105 septintame auk\u0161te, Salot\u0117s e\u017eer\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u012e Vilni\u0173 atvykau 2010-ais metais studijuoti lietuvi\u0173 filologijos. Dabar galvoju, kad tas miesto prisijaukinimas \u012fvyko labai nat\u016braliai, vis da\u017eniau Vilniuje likdavau ir savaitgaliais, nes atsirasdavo plan\u0173 su draugais, rengini\u0173, \u012f kuriuos nor\u0117jau nueiti. Dabar Vilnius \u2013 mano m\u0117gstamiausia vieta b\u016bti.<\/p>\n\n\n\n Ir Tu, ir kitas Jotvingi\u0173 laureatas, Gvidas Latakas, esate ne tik menininkai, bet ir pedagogai. Kuo Tave \u012ftrauk\u0117 mokymas? Turi m\u0117gstamiausi\u0105 mokini\u0173 am\u017eiaus grup\u0119?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Mokymas pasirod\u0117 prasminga labiausiai neu\u017emigti leid\u017eianti veikla. Mokydama literat\u016br\u0105 gal\u0117jau sau leisti dalintis tuo, kuo gyvenau, k\u0105 skai\u010diau. Visada sakau, kad \u012fdomiausia mokyti pirmokus ir dvyliktokus, jie man atrodo tikriausi ir nuo\u0161ird\u017eiausi, labiausiai u\u017eklupti gyvenimo.<\/p>\n\n\n\n Pameni koki\u0173 nors su mokyklomis susijusi\u0173 kurioz\u0173, u\u017e \u0161ird\u012f griebian\u010di\u0173 istorij\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kurioz\u0173 ir \u0161irdies griebian\u010di\u0173 istorij\u0173 mokykloj dirbdamas net ir nor\u0117damas nei\u0161vengsi, tik j\u0173 tiek daug, jog sunku atsirinkti. Vienais metais elektronin\u0117s muzikos gerb\u0117jas po pamokos parei\u0161k\u0117, kad jam labai patiko Juditos Vai\u010di\u016bnait\u0117s eil\u0117ra\u0161\u010diai \u2013 \u0161\u012f atvej\u012f da\u017enai prisimenu, kai apie k\u0105 nors imu galvoti stereotipi\u0161kai. O \u0161iaip \u2013 nebekonkretinant \u2013 u\u017e \u0161irdies griebia, jei pavyksta susikurti ry\u0161\u012f su mokiniu, kai jis tav\u0119s i\u0161 tikr\u0173j\u0173 klausosi, pasitiki, perskaito arba pabando perskaityti k\u016brin\u012f, kuris tau labai artimas, dr\u0105siai dalijasi savo mintimis.<\/p>\n\n\n\n Kuo skiriasi buvimas poetu Lietuvoje ir Amerikoje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kadangi Amerikoje gyvenu tik antrus metus, \u012f \u0161it\u0105 klausim\u0105 man dar sunku atsakyti. \u017dinau, kad \u010dia n\u0117ra lengva i\u0161leisti knyg\u0105 geroje leidykloje, o pats leidimo procesas labai ilgas. San Diege ra\u0161ytoj\u0173 susib\u016brim\u0173, rengini\u0173, festivali\u0173 vos vienas kitas. \u0160\u012f ruden\u012f netoli esan\u010diame knygyne poetas Kazim Ali pristat\u0117 savo rinktin\u0119, d\u017ei\u016bgavau, nes tokie renginiai labai reti.<\/p>\n\n\n\n Ar bijai ra\u0161ymo pauzi\u0173? Koki\u0105 ilgiausi\u0105 esi tur\u0117jusi? Ra\u0161ai tik vedina \u012fkv\u0117pimo, ar moki prie savo menini\u0173 tekst\u0173 dirbti disciplinuotai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ra\u0161ymo pauzi\u0173 nebijau, gal tod\u0117l, kad niekada nenusistatau sau ra\u0161ymo termin\u0173, nespaud\u017eiu sav\u0119s. Kada u\u017esinoriu k\u0105 nors para\u0161yti, tada ir ra\u0161au. Ne\u017einau, kaip yra geriau, neabejoju, kad disciplinuotai ra\u0161antis \u017emogus yra produktyvesnis, ta\u010diau disciplinos \u0161ioje srityje a\u0161 dar nemoku.<\/p>\n\n\n\n Ko palink\u0117tum Birutei Gra\u0161ytei, kuri galb\u016bt atras \u0161\u012f interviu po dvide\u0161imties met\u0173? Koki\u0105 \u017einut\u0119 prisegtum atei\u010diai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n B\u016bsiu penkiasde\u0161imties, skamba rimtai ir solid\u017eiai, neabejoju, ir pasaulis bus labai kitoks. Patarim\u0173 joki\u0173 nedalinsiu, tik papra\u0161ysiu atsargiai skraidyti tais visokiais skraidamobiliais, nei\u0161keisti realyb\u0117s \u012f virtualyb\u0119. Taip pat papra\u0161ysiu neapleisti artim\u0173j\u0173 ir draug\u0173.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Nuotraukos autorius Malachi Black Jurga Tumasonyt\u0117 kalbina Birut\u0119 Gra\u0161yt\u0119-Black B\u016bsiu penkiasde\u0161imties, skamba rimtai ir solid\u017eiai, neabejoju, ir pasaulis bus labai<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5090,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5087","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5087","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5087"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5087\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5089,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5087\/revisions\/5089"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5090"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5087"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5087"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5087"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}