Nuotraukos autor\u0117 Greta Ambrazait\u0117<\/p>\n\n\n\n
Darbas yra tikslingas, visuomenei naudingas \u017emogaus veikimas, reikalaujantis protini\u0173 ar fizini\u0173 j\u0117g\u0173. Ta\u010diau kai fizinis arba protinis darbas nusveria svarstykles \u012f kit\u0105 pus\u0119, atsiranda keistas disonansas. Supranti, kad i\u0161silaikyti ant lyno \u00a0be galo sud\u0117tinga, bet b\u016btina norint nenukristi \u012f para\u0161t\u0119, i\u0161 kurios labai sunku atsikelti. Taisykl\u0117 galioja visiems, neb\u016btinai vien su literat\u016bros pasauliu susijusiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n
M\u016bs\u0173 kult\u016brin\u0117je s\u0105mon\u0117je dar gajus \u0161ventojo poeto vaizdinys. Nepritap\u0117lio, kuris nei gali, nei moka, nei privalo dirbti darbus, nesusijusius su jo tiesioginiu u\u017esi\u0117mimu \u2013 literat\u016bra. Poetas privalo b\u016bti gyvas vien ra\u0161ymu. O jei jau \u0117m\u0117si kokio nesusijusio darbo, tai jis nebe\u0161ventas ir gal net nebe ra\u0161ytojas. Vieni b\u016btinai klausin\u0117s \u2013 kod\u0117l? Juk sunku? Juk ne tau. O kiti ai\u0161kins \u2013 jei dirbsi k\u0105 nors literat\u016bri\u0161ko, susirask normal\u0173 darb\u0105. Socialin\u0117s girnos. Bet ra\u0161ytojai visada dirbo ir dirba kuo \u012fvairiausius darbus: auk\u0161talipiais, statybininkais, barmenais, padav\u0117jais, valytojais, skalb\u0117jais, bitininkais, \u017eemdirbiais, sand\u0117lininkais, aludariais, elektrikais, suvirintojais, vairuotojais, knygyno konsultantais, bibliotekininkais, mokytojais. I\u0161 esm\u0117s tai darbai, kuriuose mokamas stabilus atlyginimas. Jie n\u0117ra visai arba iki galo susij\u0119 su literat\u016bros pasauliu. Dirbant kai kuriuos i\u0161 min\u0117t\u0173 darb\u0173 yra geresn\u0117 galimyb\u0117 i\u0161laikyti ra\u0161ytojui priimtinesn\u012f status\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u012e klausim\u0105, k\u0105 poetai dirba, atsakyti nesud\u0117tinga. Daug sunkesnis klausimas: kod\u0117l jie dirba darbus, tiesiogiai nesusijusius su literat\u016bros pasauliu. Kod\u0117l, u\u017euot vert\u0119 tekstus, ra\u0161\u0119 straipsnius, pjeses, kai kurie pasirenka, pavyzd\u017eiui, kaboti nuo ryto iki vakaro ant virvi\u0173 dvide\u0161imt penki\u0173 metr\u0173 auk\u0161tyje. Dirba, kad nei\u0161prot\u0117t\u0173, kad netapt\u0173 dvima\u010diais, kad neapsinuodyt\u0173 literat\u016bros garais. Jie ima i\u0161siskirti, kai pernelyg ilgai verdi savose sultyse. Apsinuodijimu neretai skund\u017eiasi kult\u016brin\u0117s spaudos redaktoriai ir poetai, kuri\u0173 pol\u0117kis ra\u0161yti l\u0117tai transformuojamas \u012f darb\u0105, tarsi \u012f dantrat\u012f, sukant\u012f literat\u016bros mechanizm\u0105. Prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l taip yra, gali b\u016bti \u012fvairi\u0173. Ribotas darbo viet\u0173 skai\u010dius literat\u016bros sektoriuje, ma\u017ei atlyginimai, negeb\u0117jimas prisitaikyti prie nestabilaus freelancerio<\/em> gyvenimo. Pastarasis da\u017enai primena amerikieti\u0161kuosius kalnelius. Taip pat kiekvienas turi savo asmenines darb\u0173 istorijas, kurioms b\u016bt\u0173 galima paskirti i\u0161tis\u0105 knyg\u0105. A\u0161, \u0161iuo atveju, galiu kalb\u0117ti tik apie asmenines patirtis.<\/p>\n\n\n\n Manoji nepoeti\u0161k\u0173j\u0173 darb\u0173 epop\u0117ja prasid\u0117jo ankstyvajame am\u017eiuje. Penkiolikos met\u0173 su t\u0117vo pagalba \u012fsidarbinau pagalbiniu darbuotoju statybose. Klojome vamzd\u017eius, kas\u0117me griovius ir m\u016brijome \u0161ulinius. Dabar jau negaliu pasakyti kiek naudos buvo i\u0161 tokio darbuotojo kaip a\u0161. Nors cement\u0105 mai\u0161yti i\u0161mokau. Ten pirm\u0105 kart\u0105 susid\u016briau su pasauliu, plytin\u010diu u\u017e mokyklos rib\u0173. \u017dinoma, darbininkus diskvalifikavau kaip primityvus, kuri\u0173 pasaulis yra pernelyg paprastas, ai\u0161kus, automati\u0161kai ne\u012fdomus. Jau tada s\u0105mon\u0117je \u0117m\u0117 ve\u0161\u0117ti klaidingas \u012fsitikinimas, kad poetas yra kitoks sutv\u0117rimas ir neprivalo dirbti toki\u0173 darb\u0173. Pagrindin\u0117 poeto funkcija \u2013 ra\u0161yti.\u00a0 Kokia tai buvo \u017eavinga kvailyst\u0117! Statybininkai nuolat keikdavosi, pliekdavo kortomis ir laidydavo ne\u0161vankius anekdotus. Pamenu, \u017eemi\u0173 kr\u016bvoje vienas darbininkas rado akmen\u012f ir visiems garsiai su\u0161uko: \u201ePa\u017ei\u016br\u0117kit, kok\u012f akmin\u0105 radau!\u201d.\u00a0 Ger\u0105 minut\u0119 tyrin\u0117jo ir galiausiai, patenkintas radiniu, \u012fsid\u0117jo \u012f ki\u0161en\u0119. Tur\u0117jau susiprot\u0117ti, kad ten ka\u017ekas \u012fdomaus kirba. Nors tik dabar galiu pasakyti, kad profesija, tai i\u0161 ko valgai duon\u0105, su tavo vidiniu pasauliu neb\u016btinai susijusi.<\/p>\n\n\n\n Studijuojant nebuvo sunku vaizduoti, kad esi poetas. Dirbdavau, kai gal\u0117davau, linksmindavausi beveik visada, \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173 netr\u016bko. Vis pasitaikantys darbai \u2013 projektai st\u016bm\u0117 \u012f sp\u0105stus. Tuo metu visi\u0161kai nesvars\u010diau, kad nor\u0117\u010diau dirbti ka\u017ek\u0105 tiesioginiai susijusio su literat\u016bra. Poetai nedirba, jie ra\u0161o ir \u0161ven\u010dia gyvenim\u0105, o jei ir dirba kok\u012f darb\u0105, tai tik laikinai. Toks po\u017ei\u016bris trukd\u0117. Kaip, b\u016bdamas poetu, imsiu ir tiesiog dirbsiu. Vien\u0105 dien\u0105 dirbau fotografo pad\u0117j\u0117ju, apie tris savaites kvepal\u0173 pardav\u0117ju, gyventoj\u0173 sura\u0161in\u0117toju, pagalbiniu darbuotoju statybose. Visas i\u0161 to kilusias patirtis atme\u010diau arba fiksavau kaip neigiamas. V\u0117l i\u0161ry\u0161k\u0117jo b\u016bdinga nuostata. Poetas turi ra\u0161yti, visa kita \u2013\u00a0 kaip nors. Tai poetavim\u0105 pakelia \u012f dausas. Ver\u010dia jaustis svarbiam.<\/p>\n\n\n\n Po studij\u0173 prad\u0117jau dirbti padav\u0117ju \u2013 barmenu. Dirbau ketverius metus, nors \u0161io darbo taip ir nepam\u0117gau. Skund\u017eiausi, kad n\u0117ra laiko ra\u0161yti, nors ra\u0161ymo ritmas niekuo nepasikeit\u0117 nuo studij\u0173 laik\u0173. Kad ir k\u0105 veikdavau, laiko ra\u0161ymui skirdavau visada tiek pat. Darbas bare i\u0161 man\u0119s nei\u0161mu\u0161\u0117 klaidingo \u012fsitikinimo, kad poetai nedirba. V\u0117liau j\u012f i\u0161mu\u0161\u0117 nuolatinis literat\u016brini\u0173 rengini\u0173 organizavimas, dalyvavimas ir sukimasis tarp toki\u0173 pa\u010di\u0173 kaip a\u0161. Va\u017ein\u0117jimai \u012f renginius ir plakimas lie\u017euviu, poezijos skaitymai, \u012fsi\u0117d\u0119s klausimas auditorijai, ar dar turi klausim\u0173. Galiausiai nebegal\u0117jau nieko para\u0161yti, vos i\u0161girdus, kad reik\u0117s skaityti, apimdavo silpnumas ir nor\u0117davosi sl\u0117ptis po stalu. Kartais \u012f rankas patekdavo stipendija ar geriau apmokamas literat\u016brinis darbas. Nuo j\u0173 buvau daug labiau priklausomas, nei nuo paprasto<\/em> darbo su stabiliu u\u017emokes\u010diu. Apie pinigus tur\u0117jau galvoti nuolat. Tapau pinig\u0173 narkomanu. Literat\u016briniai renginiai ir projektukai tapo kasdienine doze, artinusia prie s\u0117kmingos m\u0117nesio pabaigos, kai pavyks susimok\u0117ti s\u0105skaitas. Gavau puiki\u0105 prog\u0105\u00a0 palyginti du skirtingus pasaulius. Supratau, kad man daugiau id\u0117j\u0173 kyla, kai aplink sukiojasi tiesiogiai su literat\u016bra nesusij\u0119 pasaulio gyventojai.<\/p>\n\n\n\n Paskutiniu ta\u0161ku tapo chroni\u0161kas negeb\u0117jimas ra\u0161yti. Reik\u0117jo jud\u0117ti, nuolat ka\u017ek\u0105 patirti, kalb\u0117tis ir bendrauti su \u012fvairiausiais \u017emon\u0117mis. Juos i\u0161gyventi. O sukantis projektuk\u0173 pasaulyje i\u0161gyventi tekdavo vien pinig\u0173 paie\u0161k\u0105 ir priklausomyb\u0119 nuo j\u0173.\u00a0 Ir net tai suprantant buvo sud\u0117tinga nusimesti priaugus\u012f poeto luob\u0105. Prival\u0117jau pad\u0117ti lyr\u0105 ir imtis arklo.<\/p>\n\n\n\n Atsisakiau vis\u0173 darb\u0173, susijusi\u0173 su literat\u016bra, nieko nebeorganizavau, niekur nebedalyvavau, nieko nebesistengiau para\u0161yti. Pirmas bandymas buvo darbas vie\u0161bu\u010dio administracijoje. I\u0161tv\u0117riau du m\u0117nesius. Galiausiai \u0117miau dirbti knygyne, jau\u010diausi neblogai, man netgi patiko. Ta\u010diau nuo literat\u016bros mane vis dar purt\u0117. Paskui gavau netik\u0117t\u0105 pasi\u016blym\u0105 va\u017eiuoti dirbti \u012f Islandijos \u0161iaur\u0119. Nedvejodamas sutikau. Netur\u0117jau ko prarasti. Ten bare padirb\u0117jau apie m\u0117nes\u012f ir \u012fsidarbinau valymo firmoje-skalbykloje. Darbas fizinis, ai\u0161kus ir paprastas. Va\u017ein\u0117jom po \u012fvairiausius objektus, krov\u0117m, val\u0117m ir ve\u017e\u0117m. Smegenys labai greitai \u0117m\u0117 atsigauti. Su kiekvienu prakaito la\u0161u \u012fsi\u017eiebdavo po neuron\u0105. Aplink nebuvo jokios \u017eod\u017eiais i\u0161reik\u0161tos literat\u016bros.\u00a0 Ten galiausiai ir susiformavo id\u0117ja apie tai, k\u0105 \u010dia pasakoju. Norint ra\u0161yti reik\u0117jo b\u016bti \u0161iek tiek atokiau, \u0161iek tiek nuo\u0161al\u0117je, \u0161iek tiek kitaip. Literat\u016bra negali kurti literat\u016bros. Nepamir\u0161kime, kad ir be jos vyksta labai \u012fdomus gyvenimas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Nuotraukos autor\u0117 Greta Ambrazait\u0117 Darbas yra tikslingas, visuomenei naudingas \u017emogaus veikimas, reikalaujantis protini\u0173 ar fizini\u0173 j\u0117g\u0173. Ta\u010diau kai fizinis arba<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5157,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5155","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5155","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5155"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5155\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5159,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5155\/revisions\/5159"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5157"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5155"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5155"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5155"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}