{"id":5200,"date":"2020-04-06T12:46:19","date_gmt":"2020-04-06T09:46:19","guid":{"rendered":"https:\/\/pdr.lt\/?p=5200"},"modified":"2026-09-07T19:06:32","modified_gmt":"2026-09-07T16:06:32","slug":"jauniausieji-yra-drugeliai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pdr.lt\/en\/jauniausieji-yra-drugeliai\/","title":{"rendered":"Jauniausieji yra drugeliai"},"content":{"rendered":"<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Lyrika plius<\/em>.<\/strong> Sudar\u0117 K\u0119stutis Navakas. V., Alma littera, 2019.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-d156fb98\">Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-4bb0747d\">Apie \u0161i\u0105 knyg\u0105 jau turb\u016bt visi i\u0161sak\u0117 savo nuomon\u0119. Vieni rei\u0161k\u0117 berib\u012f susi\u017eav\u0117jim\u0105, kiti nusivyl\u0117. Stengiuosi vengti kra\u0161tutinum\u0173, bet, mano akimis, naudingiausia ji bus literat\u016bros studentams, ra\u0161antiems savo darbus. Dar, be abejo, patiems bendraautoriams \u2013 jeigu \u012fstengs perskaityti ne vien savo, bet ir koleg\u0173 tekstus (d\u0117l kai kuri\u0173 \u0161iek tiek abejoju). K\u0119stu\u010dio Navako sumanymas buvo paprastas, bet kartu ir nepaprastas \u2013 kiekvienas poetas pakomentuoja savo eil\u0117ra\u0161t\u012f. Kaip ra\u0161\u0117, apie k\u0105 \u010dia (d\u0117l to neretai tampa daug labiau suprantama), k\u0105 rei\u0161kia detal\u0117s, koki\u0173 dar b\u016bta kontekst\u0173. Tur\u0117dama galvoje K\u0119stu\u010dio eseistik\u0105, bandau \u012fsivaizduoti, kaip jo paties komentaras savo eil\u0117ra\u0161\u010diui i\u0161mone ir poetika b\u016bt\u0173 nustelb\u0119s visus. Bet tam tikra prasme jo es\u0117 ir yra komentarai eil\u0117ra\u0161\u010diams, nors ir neapibr\u0117\u017eti ligi tokios funkcijos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-5ededc09\">Cituoju Virginij\u0105 Cibarausk\u0119 (i\u0161 feisbuko): \u201e\u012fdomiausia skaitant, \u017einoma, galvoti apie tai, kiek ir kaip (ir \u2013 ar) poetas yra savo teksto prasm\u0117s \u0161altinis. (post)moderniosios literat\u016bros teorijos i\u0161 tokios prielaidos jau net nesijuokt\u0173, tik pa\u017eiovaut\u0173 \u2013 seniai ai\u0161ku, kad tekstai gimsta i\u0161 tekst\u0173, kalba kalba per kalbant\u012fj\u012f, kuris nevaldo ne tik kalbos, bet ir savo intencij\u0173. o bet ta\u010diau \u2013 \u0161tai autoriai, rimtai ir nelabai ai\u0161kinantys savo tekstus. kai kurie net pripa\u017e\u012fsta, kad para\u0161yti eil\u0117ra\u0161\u010diai \u2013 jau nebe j\u0173. ai\u0161ku, to vieno ai\u0161kaus atsakymo n\u0117ra, bet skaitydama vis m\u0105s\u010diau apie tai, kas \u012fprasmina eil\u0117ra\u0161t\u012f: u\u017era\u0161ytas tekstas, jo strukt\u016bra, autoriaus biografija, intencijos (suvoktos ir nesuvoktos), para\u0161ymo kontekstas. skaitytojas ir interpretatorius, kuriuo gali tapti bet kas \u2013 net ir teksto autorius.\u201c Visi\u0161kai sutinku su Virginija, tiksliau n\u0117 nepasaky\u010diau \u2013 semiotikai buvau itin negabi, teorijose grybauju ligi \u0161iol. Eil\u0117ra\u0161tis, mano supratimu, niekada n\u0117ra koks nors \u201epas\u0105mon\u0117s produktas\u201c, nes j\u012f u\u017era\u0161\u0117 s\u0105mon\u0117 (net ir neblaivi s\u0105mon\u0117 yra s\u0105mon\u0117, kol \u012fstengia pir\u0161tu pataikyti \u012f klaviat\u016br\u0105). Kas kita \u2013 paties autoriaus interpretacijos, \u010dia jam gali b\u016bti aktualu save \u201epagra\u017einti\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-87790159\">Knygoje gal net per daug poet\u0173, dirbtinai \u012fpintas Andrius Mamontovas (bet gerai jau, b\u016bkime demokrati\u0161ki). Dainius Dirg\u0117la, Mindaugas Nastaravi\u010dius atsak\u0117 eil\u0117ra\u0161\u010diais: sviestas sviestuotas, mus domina visai ne tas \u017eanras. Daug savigyros (bet ka\u017eko kito ir nereik\u0117jo tik\u0117tis), kai kurie visai be reikalo save teisina, pvz., Dainius Gintalas ar Aivaras Veiknys. Bandau ie\u0161koti, kaip sako Vidas Mork\u016bnas, vidin\u0117s informacijos \u2013 kuris autorius ir kokiu mastu laiko tekst\u0105 savo (k\u016bno, sielos) dalimi. Kas \u017ei\u016bri \u012f savo eil\u0117ra\u0161\u010dius atsainiai, kam drovu nuosav\u0173 strof\u0173, o kam g\u0117da jas analizuoti. Kai kurie taip susisvarbina, kad \u012fdeda ilgiausius pasakojimus ir smulkiausius savo plunksnos krestel\u0117jim\u0173 apra\u0161us. Arba rei\u0161kia nuoskaudas d\u0117l ka\u017ein kada skelbt\u0173 recenzij\u0173. Smagiausia skaityti apie juokingus \u012fvykius ir aplinkybes, per kuriuos autoriai pasi\u0161aipo patys i\u0161 sav\u0119s. Tokie \u0161maik\u0161t\u016bs yra Violetos Pal\u010dinskait\u0117s, Antano \u0160imkaus, Donato Petro\u0161iaus tekstai. \u0160imkaus\u00a0 pasakojimas geresnis u\u017e eil\u0117ra\u0161t\u012f; Petro\u0161iaus irgi virsta saviironi\u0161ku naratyvu, be dideli\u0173 ego ekspozicij\u0173, nureik\u0161minantis vidines \u201edramas\u201c. Ir tuo pa\u010diu tai \u012frodymas, kad eil\u0117ra\u0161tis s\u0105mon\u0117je yra drama, miniati\u016brinis monospektaklis: jis organizuojamas pagal labai intensyvias vidinio gyvenimo taisykles.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-56d549e1\">Viena \u012fdomiausi\u0173 reakcij\u0173 \u012f knyg\u0105 \u2013 Eugenijaus Ali\u0161ankos: \u201eAnot vienos psichoterapeut\u0117s, priklausomieji neretai link\u0119 fantazijose kurti tok\u012f gyvenim\u0105, kurio nepaj\u0117gia \u012fgyvendinti tikrov\u0117je. Argi ne poeto apibr\u0117\u017eimas? Skaitin\u0117damas K\u0119stu\u010dio Navako sudaryt\u0105 knyg\u0105 \u201eLyrika plius\u201c steb\u0117jausi, kiek daug poet\u0173 komentaruose stengiasi pabr\u0117\u017eti savo k\u016brinio tikrovi\u0161kum\u0105. \u201eTai tikras \u012fvykis\u201c, \u201eViskas taip ir buvo\u201c ir pana\u0161iai. Bet eil\u0117ra\u0161tis yra \u017eod\u017eio teritorijoje, jis nebepriklauso tikrov\u0117s kompetencijai, jis atstovauja vaizduotei, fantazijai, kad ir kaip suvoktume tikrov\u0117s ir (ne)tikrov\u0117s skirt\u012f. Steb\u0117jausi, kad dauguma eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 sunkiai \u012fkandami be komentar\u0173, kad apipasakoti jie \u012fgauna kitok\u012f gyl\u012f ir plot\u012f arba kartais dar labiau suklaidina. Kad poetai yra priklausomi nuo poezijos, to keisto \u017eod\u017ei\u0173 d\u0117liojimo b\u016bdo, nes neretai jiems daugiau pavyksta pasakyti komentarais, juose b\u016bti ar\u010diau taip siekiamos tikrov\u0117s.\u201c (\u201eLiterat\u016bra ir menas\u201c, 2019 11 08, nr 20, p. 14) Tikrai, kol n\u0117ra \u201epaai\u0161kinti\u201c, kai kurie tekstai ir man nelengvai suprantami. Skaitydama Tomo Venclovos eil\u0117ra\u0161t\u012f galiu tik nujausti, kad kalbama apie disidentinius laikus, bet neu\u017e\u010diuopiu joki\u0173 konkre\u010di\u0173 \u012fvyki\u0173 ar personalij\u0173. Beje, tai vienas paprastesni\u0173 Venclovos eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173; esama kit\u0173, kuri\u0173 neperskaitysi be Antikos \u017einyno, ta\u010diau erudicija ten netgi, saky\u010diau, \u201esuvalgo\u201c poezij\u0105. Simptomi\u0161ka, kad Eugenijus pamini priklausomyb\u0119, \u2013 nedaug esu sutikusi profesional\u0173, kurie mest\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 ra\u0161ym\u0105 be joki\u0173 atkry\u010di\u0173. Pereit\u0173 tik prie prozos. Nustot\u0173 leisti poezijos knygas suvokdami, kad varganai tira\u017euoja patys save. Kaip ir bet kuri priklausomyb\u0117, eil\u0117ra\u0161\u010dio ra\u0161ymas, matyt, stimuliuoja u\u017e malonum\u0105 atsakingas smegen\u0173 sritis. Pasitenkinimas pajuntamas ir d\u0117l proceso, ir d\u0117l rezultato. Kitiems \u017emon\u0117ms pakanka <em>sudoku<\/em>. Mums ne, norime b\u016bti ypatingesni.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Viename savo eil\u0117ra\u0161tyje (<em>jaunieji<\/em>, 2006) K. Navakas ra\u0161\u0117: \u201ejauniausi yra drugeliai: su \/ kokia j\u0117ga jie dienai virpteli \/ did\u017eiuliame savo mirties luite!\u201c (K\u0119stutis Navakas, \u201eStalo sidabras\u201c, V., Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykla, 2008, p. 300). Jaun\u0173j\u0173 \u201edrugeli\u0161kumas\u201d itin jau\u010diasi \u0161iame rinkinyje: Tomas Petrulis maivosi. Lina Buividavi\u010di\u016bt\u0117 ai\u0161kina ka\u017ek\u0105 kita (Dievo \u017dod\u012f?..), tik ne savo gyv\u0105 nerv\u0105. Mantas Balakauskas sukelia vidin\u0119 dvejon\u0119 \u2013 gal jis labiau eseistas, ne poetas, tik ne\u017eino?.. Greta Ambrazait\u0117 registruoja kontekstus algebros tikslumu. Ernestas Noreika \u012fne\u0161a proletari\u0161k\u0173 motyv\u0173 (bet lyg tarp kitko, ne\u017eymiai: pirmajame plane tur\u0117t\u0173 \u0161vyt\u0117ti ra\u0161ymo blokai ar pan.). N\u0117 vienas nedaugia\u017eod\u017eiauja. D\u0117l j\u0173 \u0161i knyga, vyresniesiems tai ne tiek svarbu, jie \u012fprat\u0119 gudriau meluoti.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"500\" height=\"799\" src=\"https:\/\/pdr.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/04\/Jauniausieji_yra_drugeliai_02.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-5202\" srcset=\"https:\/\/pdr.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/04\/Jauniausieji_yra_drugeliai_02.jpg 500w, https:\/\/pdr.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/04\/Jauniausieji_yra_drugeliai_02-188x300.jpg 188w, https:\/\/pdr.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/04\/Jauniausieji_yra_drugeliai_02-8x12.jpg 8w, https:\/\/pdr.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/04\/Jauniausieji_yra_drugeliai_02-150x240.jpg 150w\" sizes=\"auto, (max-width: 500px) 100vw, 500px\" \/><\/figure>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lyrika plius. Sudar\u0117 K\u0119stutis Navakas. V., Alma littera, 2019. Viename savo eil\u0117ra\u0161tyje (jaunieji, 2006) K. Navakas ra\u0161\u0117: \u201ejauniausi yra drugeliai:<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5204,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5200","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5200","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5200"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5200\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5203,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5200\/revisions\/5203"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5204"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5200"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5200"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5200"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}