{"id":5218,"date":"2019-11-08T12:46:19","date_gmt":"2019-11-08T09:46:19","guid":{"rendered":"https:\/\/pdr.lt\/?p=5218"},"modified":"2026-09-07T19:25:30","modified_gmt":"2026-09-07T16:25:30","slug":"fragile","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pdr.lt\/en\/fragile\/","title":{"rendered":"Fragile"},"content":{"rendered":"\n

Nerijus Cibulskas. <\/strong>Veneros.<\/strong><\/em> Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykla, 2019. 80 p.<\/p>\n\n\n\n

Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117<\/p>\n\n\n\n

Tre\u010dioji Nerijaus Cibulsko poezijos knyga pradedama eil\u0117ra\u0161\u010diu \u201epostarcheologinis\u201c, kur\u012f galima suvokti kaip savoti\u0161k\u0105 intermezzo<\/em> tarp \u201eArcheologijos\u201c ir \u201eVener\u0173\u201c: \u201egul\u0117ti po sekreto stiklu \/ vir\u0161um sav\u0119s dugn\u0105 matyti\u201c (postarcheologinis<\/em>, p. 7). Vis d\u0117lto reik\u0161mingo pasaul\u0117vaizd\u017eio l\u016b\u017eio n\u0117ra, nes kitame pernelyg nenutolusiame \u201eVener\u0173\u201c eil\u0117ra\u0161tyje \u2013 \u201ekai guliu sulankstomoj lovoj \/ vir\u0161 man\u0119s darbuojas \/ duobkasys \/\/ i\u0161 prad\u017ei\u0173 nukasa stog\u0105 \/ grem\u017eia lubas \/\/ paskui imasi pilvo\u201c (duobkasys<\/em>, p. 14) \u2013 tas pats \u017ei\u016bros ta\u0161kas, i\u0161 apa\u010dios, i\u0161 po \u017eemi\u0173. Marius Burokas pasteb\u0117jo, kad knyga gan hermeti\u0161ka (https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/kultura\/12\/1096989\/marius-burokas-kosmosas-ir-poliaroidai-knygu-apzvalga<\/a>), bet juk egzistuoja visiems \u017einomi b\u016bdai i\u0161 po to sekreto stikliuko i\u0161tr\u016bkti. Pvz., anks\u010diau man buvo \u012fdomus tas Cibulskas, kuris ra\u0161\u0117 knyg\u0173 recenzijas. Bet dabar, matyt, u\u017esiima rimtesniais darbais.<\/p>\n\n\n\n

Ir vis d\u0117lto knyga labai gera, ji gaus visus galimus \u012fvertinimus, bus pasteb\u0117ta ir pagirta. Ka\u017ekada klausiausi Cibulsko, skaitan\u010dio poezij\u0105 \u201eSalione\u201c, \u2013 v\u0117liau supratau, kad renginyje jo eil\u0117ra\u0161\u010diai skamba vienaip, knygose atrodo kitaip. Paradoksalu \u2013 atliekami balsu, jie atrodo socialesni, i\u0161ry\u0161k\u0117ja komunikatyvin\u0117 funkcija. Popieriuje \u2013 sant\u016br\u016bs, rafinuoti, ai\u0161kiai ap\u010diuopiamos \u012ftakos: lenkai (\u201eVenerose\u201c \u2013 Zagajewskio epigrafas), skandinavai; tiesiogin\u0117s nuorodos \u012f muzik\u0105: \u201eD\u016b\u017etantis Glassas ausin\u0117se \/ i\u0161derinti kraujo klavi\u0161ai \/ mu\u0161a per \u0161ird\u012f\u201c (metamorphosis<\/em>, p. 11). Metafor\u0173 technika tiksli (kartojasi klasikinis veidrod\u017eio \u012fvaizdis), i\u0161mokta, joje n\u0117ra nieko neprognozuojamo. Nuo pasaulio skiriantis stiklo gaubtas jei ne po \u017eem\u0117mis, tai pristatomas pa\u0161tu su etikete \u201efragile\u201c: \u201etavo demonai tav\u0119s dar nepa\u017e\u012fsta \/ esi prie\u0161kambaris j\u0173 \u012fsikraustymo i\u0161vakar\u0117se \/ nenustebk vidury nakties \/ siunt\u0173 tarnyba \/ paliks kartono d\u0117\u017ees su \u012fsp\u0117jamaisiais \/ u\u017era\u0161ais \/ atsargiai nedau\u017eyti stiklas\u201c (p. 13). Tarsi ir b\u016bt\u0173 galima kritikuoti toki\u0105 pasaulio steb\u0117tojo pozicij\u0105 (introspekcija, hermetizmas, mies\u010dioni\u0161ki \u012fpro\u010diai \u2013 kava, restoranai, muzika \u2013 jokios socialin\u0117s dimensijos, atjautos kitiems), bet i\u0161 to ir para\u0161oma poezija, ten jos, lyg ty\u010dia, apstu. Net buvimas periferijoje (o ne centre) \u017eymi \u0161ioki\u0105 toki\u0105 nuoskaud\u0105, kuri pa\u010diam kalban\u010diajam, beje, palanki, nes tikrai maitina jo k\u016brybingum\u0105: \u201eProvincija kartais elgiasi lyg sena buldog\u0117: \/ kilminga, i\u0161dresuota, ta\u010diau tingi \/ ir apsiseil\u0117jusi nuo paskal\u0173. Jos \u0161uny\u010diai \/ prie parduotuvi\u0173, d\u0117v\u0117t\u0173 krautuv\u0117j. […]\u201c (restoranas<\/em>, p. 36). Nors paties regiono ypatybi\u0173 knygoje ma\u017eiau, negu, tarkim, Luko Miknevi\u010diaus poezijoje.<\/p>\n\n\n\n

Kaip ir dera trisde\u0161imtme\u010diam autoriui, \u201eVenerose\u201c nema\u017eai mirties apoteoz\u0117s. Tiesiog tai laiko riba, kai i\u0161gyvenama mirtis artimoje aplinkoje (li\u016bto herbas<\/em>, p. 51), apm\u0105stomas savo paties mirtingumas (grand finale<\/em>, p. 71), nepamir\u0161tant sekret\u0173 \u017eaidim\u0173 (p. 7) ir duobkasio reg\u0117jim\u0173 (p. 14). Be abejo, mirties (ne\u017einomyb\u0117s) nuojauta personifikuojama ir erotizuojama: \u201eKokia ji yra? Vieni sako \u2013 \/ tai k\u016bdikis, kuris pirm\u0105kart \/ \u017evelgia \u012f baltos alyvos sprogim\u0105. \/ Kiti \u2013 kad tu\u0161tuma, \/ beformis kamuolys kosmoso \/ vartininko rankose. \/\/ Man jinai \u2013 jauna moteris \/ dviem kryptim keliaujan\u010dioj up\u0117j.\u201c (kokia ji yra<\/em>, p. 20) Gra\u017eus, sentimentalus eil\u0117ra\u0161tis, kaip ir li\u016bto herbas<\/em>, kuriame ligonin\u0117s nat\u016bralizmas grak\u0161\u010diai poetizuojamas: \u201e\u0160itiek vamzdeli\u0173. Pavargusio k\u016bno \/ d\u016bdmai\u0161is tuoj u\u017egros, \/ pradangins li\u016bdn\u0105 palat\u0105.\u201c Kalbantysis n\u0117ra toks naivus, kad nenutuokt\u0173, kur link egzistenci\u0161kai juda. Tod\u0117l plok\u0161\u010dio \u201etolum\u0173-platum\u0173\u201c optimizmo \u010dia nerasime. Ta\u010diau stiklo gaubtu apsivo\u017eta lyg ir per anksti.<\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l \u201eVeneros\u201c? Matyt, i\u0161 moters ilgesio, nostalgijos, artumo ne\u012fmanomyb\u0117s, egocentrizmo gniau\u017et\u0173. Denniso Nurks\u0117s epigrafas gali ir klaidinti. Kliaujamasi jusli\u0173 estetika, per jas lipomas Proust\u0105 imituojantis kolia\u017eas: \u201ePusry\u010di\u0173 kvapas, vandens valymo \u012frengini\u0173 kvapas, klij\u0173 fabriko aromat\u0173 palet\u0117, u\u017eakusi Filomena, dr\u0117gnos jos pa\u017east\u0173 viksvos, kurios, regis, kutena \u0161nerves, kai pirm\u0105kart miegu balkone po mir\u0161tan\u010diais perseidais, mo\u010diut\u0117s urnos kvapas, gelsvas lakuoto sodo stalelio, alaus kvapas, kvep\u0117jimas pa\u0161to \u017eenkl\u0173 ir nauj\u0173 modeliuk\u0173, j\u0173 metalo kvapas, skonis, kai prasikertu l\u016bp\u0105 […]\u201c (rugpj\u016btis<\/em>, p. 16). Ra\u0161oma tarsi apie kitus (da\u017eniausiai moteris), bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u2013 apie save. Tos kitos<\/em> kalban\u010diojo pasaul\u0117vaizdyje dalyvauja tik tiek, kiek yra susijusios su juo, \u2013 svarbios tik tiek, kiek padeda jam pasakoti save. Jausmas i\u0161sakomas, bet puse l\u016bp\u0173: \u201eT\u0105 lapkri\u010dio nakt\u012f berniukas prisiartino, \/ rod\u0117 senos virv\u0117s gabal\u0105. Ta\u010diau net ir jis \/ tarp m\u016bs\u0173 buvo nutr\u016bk\u0119s.\u201c (u\u017eutrakio dvaras<\/em>, p. 23) Santyki\u0173 tragizmas n\u0117ra egzaltuotas, bet pagirtina, kad jis praskaidrinamas ir grotesku: \u201esekmadieniais tu girta \/ be\u017ed\u017eion\u0117l\u0117 ra\u0161anti \u0161ekspyr\u0105 \/\/ garsiai dau\u017eai per nerv\u0173 klavi\u0161us \/ kol prine\u0161i piln\u0105 but\u0105 tragedij\u0173 \/\/ sekmadieniais a\u0161 pagiriotas \/ tavo skaitytojas \/\/ amerikieti\u0161kas \/ psichopatas su kirvuku \/\/ kokteilio ledui\u201c (p. 33) \u2013 \u0161is eil\u0117ra\u0161tis man pasirod\u0117 dr\u0105siausias, nes jis ir gan dinami\u0161kas, ir \u012fne\u0161a \u0161iek tiek naratyvo. Lyrin\u0117 veik\u0117ja \u010dia tiek pat \u012fgali, kiek ir kalbantysis.<\/p>\n\n\n\n

Cibulsko poezijoje i\u0161pa\u017e\u012fstamas tam tikras nesavaranki\u0161kumas, silpnumas, jautrus vyri\u0161kumas \u2013 pvz., eil\u0117ra\u0161tyje (tabako medis<\/em>, p. 43) batrai\u0161\u010dius pirmokui u\u017eri\u0161a mergait\u0117. Bene poetui Aivarui Veikniui dedikuota transporto priemon\u0117<\/em> (p. 42) \u2013 apie skryd\u017ei\u0173 baim\u0119. Tiesa, \u010dia pat esama ir tik\u0117jimo savo ypatingumu (\u012fpjauta<\/em>, p. 47), bet tas silpnumo, netobulumo i\u0161pa\u017einimas, likimo at\u017evilgiu nuleist\u0173 rank\u0173 laikysena virsta knygos stiprybe. \u012edomu, kad per antimilitaristin\u0119 ironij\u0105 netgi konstruojamas dekolonizacijos mitas: \u201ear patik\u0117si \/ istorijai vien\u0105 kart\u0105 prisisapnavo: \u012f europ\u0105 \/ atkeliauja u\u017ekariautojai majai\u201c (terra cotta<\/em>, p. 40). Beje, savo am\u017eiaus grup\u0117s ypatybes autorius i\u0161skiria atskiru eil\u0117ra\u0161\u010diu (trisde\u0161imtme\u010dio autoportretas<\/em>, p. 61), bet jame \u012ftikinamiausia yra strofa \u201eEil\u0117ra\u0161t\u012f bando ra\u0161yti lyg nacionalin\u012f diktant\u0105 […]\u201c (p. 62). Visa kita, sp\u0117ju, \u0161iek tiek susimuliuota (ger\u0105ja prasme, nes poezija ir yra gyvenimo simuliacija).<\/p>\n\n\n\n

\"Romanas<\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nerijus Cibulskas. Veneros. Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykla, 2019. 80 p. Cibulsko poezijoje i\u0161pa\u017e\u012fstamas tam tikras nesavaranki\u0161kumas, silpnumas, jautrus vyri\u0161kumas \u2013<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5220,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5218","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5218","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5218"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5218\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5221,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5218\/revisions\/5221"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5220"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5218"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5218"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5218"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}