Pamenu, \u017emogaus anatomijos paskait\u0173 metu prozektoriume stengdavausi dairytis kur nors aplink arba \u017ei\u016br\u0117ti pro lang\u0105. Neg\u0105sdino atidengti raumenys ar demonstruojami vidaus organai. Neg\u0105sdino ir pats mirties faktas. Bet \u017ei\u016brint \u012f negyvas rankas vis tiek darydavosi negera. D\u0117l tos tr\u016bkstamos gyvyb\u0117s (nepasveriamos, nei\u0161tiriamos, neapib\u016bdinamos) ant stalo gulintis objektas pavirsdavo ka\u017ekuo nepa\u017e\u012fstamu, ko galvoje nebepavykdavo priskirti nei daikt\u0173, nei \u017emoni\u0173 kategorijai. \u012e \u0161i\u0105 neprijaukintos mirties (ar tiesiog gyvyb\u0117s apleisto k\u016bno) erdv\u0119 su debiutiniu ilgametra\u017eiu dokumentiniu filmu \u201eAnimus Animalis\u201c \u012f\u017eengia ir lietuvi\u0173 re\u017eisier\u0117 Aist\u0117 \u017degulyt\u0117 su k\u016brybine komanda. Tiesa, nusipur\u010dius pirmin\u0119 gyv\u0173 buvusi\u0173 negyv\u0173j\u0173 baim\u0119, moralinius priekai\u0161tus sau (bais\u0117tis kadruose matoma med\u017eiokle ir av\u0117ti odinius batus visada yra dviveidyst\u0117), prie\u0161 akis atsiveria ir gerokai \u012fvairiapusi\u0161kesn\u0117 filmo fabula.<\/p>\n\n\n\n
\u201eAnimus Animalis\u201c (Lietuvoje filmas turi dar ir antr\u0105 pavadinim\u0105 \u2013 \u201eIstorija apie \u017emones, \u017ev\u0117ris ir daiktus\u201c) lotyn\u0173 kalboje turi dvi reik\u0161mes \u2013 tai ir gyv\u016bno siela, ir protingasis gyv\u016bnas. Toks subtilus \u017eod\u017ei\u0173 \u017eaismas kartu yra ir u\u017euomina \u012f filmo turin\u012f \u2013 re\u017eisier\u0117 nepateiks vieno atsakymo, vienos prasm\u0117s ar vienos interpretacijos \u2013 \u017ei\u016brovui pa\u010diam teks spr\u0119sti, apie kieno siel\u0105 mes kalbame, kas yra protingas ir po kuriuo epitetu slepiasi \u017emogaus pavidalas.<\/p>\n\n\n\n
Re\u017eisier\u0117 Aist\u0117 \u017degulyt\u0117 su savo komanda ketverius metus vaik\u0161\u010diojo po mi\u0161kus, sekiojo paskui taksidermistus, med\u017eiotojus, elni\u0173 augintojus ir kitus gyvos-negyvos gamtos entuziastus, kad gal\u0173 gale atsirast\u0173 \u201eAnimus Animalis\u201c. Tai \u2013 grynoji dokumentika, kur atidus \u017evilgsnis ir tylus steb\u0117jimas svarbiau u\u017e pokalb\u012f su ekrane matomais filmo veik\u0117jais. Vis d\u0117lto filmas nepraranda, atrodyt\u0173, tokio paprasto, ta\u010diau kartu vis re\u010diau tarp dokumentini\u0173 filmo k\u016br\u0117j\u0173 pasitaikan\u010dio geb\u0117jimo artikuliuotai pasakoti istorij\u0105 kameros u\u017efiksuotais vaizdais, garsu, monta\u017eu.<\/p>\n\n\n\n
Aist\u0117 \u017degulyt\u0117 neabejotinai augo ir su lietuvi\u0173 poetine dokumentika (galb\u016bt l\u0117tas filmo tempas, tylus steb\u0117jimas, kalb\u0117jimas vaizdais \u2013 ir jos buvusi\u0173 mokytoj\u0173 \u012ftaka?), ir vis tik ji \u2013 pasaulio re\u017eisier\u0117, kalbanti universalia kalba, suprantama kiekvienos \u0161alies \u017ei\u016brovui. \u017di\u016br\u0117dama film\u0105 negal\u0117jau negalvoti apie austr\u0173 re\u017eisieriaus Ulricho Seidlo dokumentik\u0105. Kaip ir jis, re\u017eisier\u0117 (ir sunku patik\u0117ti, kad ji \u2013 debiutant\u0117) \u017ei\u016brov\u0105 atveda \u012f keist\u0105, melancholi\u0161k\u0105, dviprasmybi\u0173 piln\u0105 pasaul\u012f. Tas pasaulis visai \u0161alia m\u016bs\u0173 (jis gali egzistuoti ir Lietuvoje, ir Austrijoje), nekyla abejoni\u0173 d\u0117l \u012fvyki\u0173 realumo, ir kartu sunku patik\u0117ti, kad tai, k\u0105 matome, gali vykti tikrov\u0117je, \u2013 viskas netikra ir tikra tuo pa\u010diu metu. Gal\u0173 gale filmas sukelia \u017ei\u016brovui savit\u0105 nepatogumo jausm\u0105: paprasta juoktis, steb\u0117tis, bais\u0117tis matant kuriamas prie\u0161prie\u0161as ar atsiskleid\u017eian\u010di\u0105 tamsi\u0105 \u017emogaus prigimt\u012f. Tol, kol supranti, kad visa tai \u2013 tos matomos prie\u0161ingyb\u0117s \u2013 egzistuoja ir tavyje. Tik gal \u0161iek tiek subtiliau.<\/p>\n\n\n\n
\u201eAnimus Animalis\u201c prasideda gamtos vaizdais. Ka\u017ekur mi\u0161ke guli negyvas pel\u0117nas \u2013 prie jo transformacijos, taip kantriai ir stebuklingai u\u017efiksuotos k\u016br\u0117j\u0173, nuo pilko galv\u0105 dengian\u010dio kailiuko iki baltos blizgan\u010dios kaukol\u0117s filme dar gr\u012f\u0161ime. Besiraitan\u010dios pel\u0117n\u0105 dorojan\u010dios kirmel\u0117s \u2013 akiai nemalonus vaizdas, ir visgi nat\u016bralus. Tai gamta (gaivali\u0161ka, pa\u017eenklinta primityviais instinktais) ir ten taip vyksta. Ta\u010diau nuo mitybin\u0117s gamtos grandin\u0117s netrukus persikeliame \u012f med\u017eiokl\u0117s plotus \u2013 \u017eiemi\u0161kame mi\u0161ke med\u017eiotojai trispalve puo\u0161tomis kepurait\u0117mis tyko savo grobio. Vakare laukia buitinis jo dorojimas, lydimas kraujo upi\u0173 ir keiksm\u0173, o netrukus mus pasitinka rimti j\u0173 veidai ir \u0160v. Huberto dienai skirtos mi\u0161ios ba\u017eny\u010dioje, papuo\u0161toje kaukol\u0117mis ir nudirtais vilk\u0173 kailiais. Toks hipokriti\u0161kas grobuoni\u0161kas sakralumas. \u0160tai \u010dia filmo k\u016br\u0117jai ir \u012fduoda rakt\u0105 \u012f rankas \u2013 nuo \u0161iol \u017eongliruosime dviprasmyb\u0117mis ir dichotomijomis. Tik viskas taip takti\u0161ka, kad belieka spr\u0119sti pa\u010diam: prie\u0161prie\u0161inantys monta\u017eo sprendimai \u2013 tai autori\u0173 ironija ir suokalbis su \u017ei\u016brovais, ar tik tavo patyrim\u0173 interpretacija.<\/p>\n\n\n\n
Visai kitokia nei buvo galima tik\u0117tis (ypa\u010d lyginant su med\u017eiotoj\u0173 vakarine puota) zoologijos muziejuje \u012fsik\u016brusi taksidermist\u0173 \u201ekaralyst\u0117\u201c, \u0161viesi ir sterili. Savit\u0105 vietos sakralumo nuotaik\u0105 tik dar labiau i\u0161pildo naujo i\u0161kim\u0161to pauk\u0161\u010dio palyd\u0117jimo ilgu koridoriumi kadrai: i\u0161kam\u0161a l\u0117tai, net i\u0161kilmingai rankose ne\u0161ama iki antrosios pauk\u0161\u010dio am\u017eino miego vietos. Tol, kol jo prireiks kokioje nors naujoje muziejaus kompozicijoje. Ram\u0173 taksidermist\u0173 darb\u0105 sudrums\u010dia tik interesant\u0117s (ne\u017einia, ar filmo k\u016br\u0117jo s\u0117km\u0117, ar k\u016brybin\u0117s grup\u0117s \u017eingsnis), pra\u0161an\u010dios padaryti t\u0117v\u0173 prijaukinto barsuko i\u0161kam\u0161\u0105, skambutis. \u201eI\u0161 gyvo padaro!\u201c \u2013 baisisi taksidermistas greta kolegos, kuris tuo metu ant grind\u0173 kem\u0161a ka\u017ek\u0105 kail\u0117to ir jau negyvo.<\/p>\n\n\n\n
\u201eAkis, akis, akis!\u201c \u2013 \u0161viesioje sal\u0117je aidi kito taksidermisto ir jo vaiko dialogas, kai t\u0117vas jau padarytai i\u0161kam\u0161ai atsakingai \u012f akiduob\u0119 klijuoja dirbtin\u0119 ak\u012f. \u010cia i\u0161lenda viena i\u0161 ironi\u0161k\u0173 filmo tem\u0173 (greta renkamos gyvybingiausios i\u0161kam\u0161os pozos) \u2013 ta nieko nematanti stiklin\u0117 akis nebeturi nieko bendro su gyvybe, bet… k\u0105 galvotum\u0117me, jei visos i\u0161kam\u0161os likt\u0173 \u201eaklos\u201c?<\/p>\n\n\n\n
Su kiekvienu ma\u017euoju filmo pasakojimu vis geriau atsiskleid\u017eia re\u017eisier\u0117s keliami klausimai (bet atsakymus \u012f juos tur\u0117s sugalvoti pats \u017ei\u016brovas): kod\u0117l taip \u017eavim\u0117s tikrov\u0117s iliuzija? Tai \u2013 mirties ar pabaigos baim\u0117 ir kartu noras suvaldyti tai, kas nepriklauso ir negali priklausyti nuo \u017emogaus? Rib\u0105 tarp realyb\u0117s ir fantazijos (ir kartu gyvenimo ir mirties) nutrina scenos, kurios, atrodyt\u0173, \u012fmanomos tik vaidybiniame kine \u2013 fantasmagori\u0161ka kim\u0161t\u0173 krokodil\u0173 med\u017eiokl\u0117 tikrame mi\u0161ke ar staiga atgijusi lap\u0117 muziejaus ekspozicijoje.<\/p>\n\n\n\n
Ir kai galvoji, kad niekas nebenustebins, taksidermist\u0173 konkurs\u0105 apvainikuoja suomi\u0173 palaikymo komandos \u0161ok\u0117j\u0173 dance macabre<\/em> stirnos nugal\u0117tojos (negyvos, bet pana\u0161iausios \u012f gyv\u0105) fone skambant \u201eStand by Me\u201c. Tik ar nepasiilgsime gyvenimo be i\u0161kam\u0161\u0173 (neb\u016btinai gyv\u016bn\u0173)?<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pamenu, \u017emogaus anatomijos paskait\u0173 metu prozektoriume stengdavausi dairytis kur nors aplink arba \u017ei\u016br\u0117ti pro lang\u0105. Neg\u0105sdino atidengti raumenys ar demonstruojami<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5237,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5235","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5235","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5235"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5235\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5238,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5235\/revisions\/5238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5237"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5235"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5235"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5235"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}