Nuotraukos autorius Dainius Dirg\u0117la<\/p>\n\n\n\n
… There must be something, something Rimas Uzgiris<\/p>\n\n\n\n \u201eVisk\u0105 supranta, tik kalb\u0117ti nemoka\u201c \u2013 taip lietuviai (manau, ir ne tik jie) kalba apie protingus \u0161unis. \u0160\u012f posak\u012f galima pritaikyti ir \u017emon\u0117ms, ypa\u010d gyvenantiems Vidurio ir Ryt\u0173 Europoje. Pana\u0161aus gana protingo \u0161uns situacijoje vasar\u0105 atsid\u016briau ir a\u0161, kai buvau pakviestas \u012f literat\u016bros vert\u0117j\u0173 susitikim\u0105 Gorajece, ma\u017eam Lenkijos kaimelyje, esan\u010diame Ukrainos pasienyje. Lenki\u0161kai a\u0161 suprantu, skaitau, bet nemoku kalb\u0117ti, o gal tik droviuosi, nes manau nemok\u0105s.<\/p>\n\n\n\n Daugumos likusi\u0173j\u0173: vengr\u0173, \u010dek\u0173, latvi\u0173, ukrainie\u010di\u0173, slovak\u0173, kroat\u0173 ir kt. \u2013 lingua franca<\/em> buvo lenk\u0173 kalba. A\u0161 supratau juos, juokiausi i\u0161 pok\u0161t\u0173, paklaustas ko \u2013 palink\u010diodavau, bet kelet\u0105 dien\u0173 jau\u010diausi nebyliu. Ir d\u0117l to turb\u016bt kalta mano psichologija ir nesugeb\u0117jimas per\u017eengti tam tikro barjero, o ne kalbos nemok\u0117jimas.<\/p>\n\n\n\n Su tokiais barjerais, su nesusikalb\u0117jimu, nenor\u0117jimu per\u017eengti tam tikro slenks\u010dio \u0161iemet susidurdavau nuolat. O gal tik i\u0161mokau tai pasteb\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n O gal mane to \u0161iek tiek i\u0161mok\u0117 lenk\u0173 ra\u0161ytojo ir \u017eurnalisto Ziemowito Szczereko knyga \u201eMi\u0119dzymorze\u201c (Tarpj\u016bris), kuri\u0105 \u0161iemet skai\u010diau. Tai kelioni\u0173 po Ryt\u0173 ir Vidurio Europ\u0105 knyga \u2013 ne turistin\u0117, ir turb\u016bt net ne kelioni\u0173, o klajoni\u0173 u\u017ekaboriais ir kur akys veda. Autorius turi pastabi\u0105 ir priekabi\u0105 ak\u012f, m\u0117gsta trainiotis \u0161iais laikais jau beveik neegzistuojan\u010di\u0173 valstybi\u0173 sien\u0173 paribiais ir steb\u0117ti, kaip viena \u0161alis pereina \u012f kit\u0105, kuo jos skiriasi, jei skiriasi. Labiausiai man patiko ne jo ironija, ne pok\u0161tai ar puikiai atkurti dialogai, o \u0161iek tiek vaiki\u0161ka (na, gal ir suvaidinta) nuostaba, kad valstybes skiria ka\u017ekokios keistos (o Europos S\u0105jungoje \u2013 ir nematomos) sienos, kad d\u0117l j\u0173 nugalabyta tiek \u017emoni\u0173, pralieta ir tebeliejama tiek kraujo. Ir nuostaba, kad u\u017e t\u0173 nematom\u0173 sien\u0173 gyvena tokie patys, bet kitokie \u017emon\u0117s. Nuostaba, kad juos visus vienija ne bendra istorija, o psichogeografija ir m\u0105stymo b\u016bdas.<\/p>\n\n\n\n Vakarais s\u0117d\u0117damas \u012fvairiakalbi\u0173 vert\u0117j\u0173 b\u016bryje Gorajece jau\u010diausi priklausantis didelei, margai, tarpusavy besiriejan\u010diai giminei. \u0160eimai su savais ekscentrikais, maniakais, genijais ir tyliais darbininkais. Gerokai po vidurnak\u010dio tie, kurie turi bals\u0105, imdavo dainuoti savo dainas. Ir supratau dar viena \u2013 m\u016bs\u0173 vis\u0173 dainos vienodai graud\u017eios ir g\u016bd\u017eios: apie liep\u0105, palinkusi\u0105 ties nu\u017eudytu kareiviu, mergel\u0119, mojan\u010dia nosinaite, ir t. t. ir pan. Taip, ir kit\u0173 taut\u0173 dain\u0173 temos pana\u0161ios, bet \u0161io Europos gabalo dainas vienija ka\u017ekoks anapusyb\u0117s skersv\u0117jis, v\u0117jas, pu\u010diantis i\u0161 netekties. \u0160oki\u0173 nieks ne\u0161oko, bet tie vidurio ir ryt\u0173 europie\u010di\u0173 \u0161okiai (kiek ma\u010diau) man atrodo pabr\u0117\u017etinai linksmi \u2013 taip linksminamasi prie\u0161 ka\u017ekoki\u0105 nujau\u010diam\u0105 nelaim\u0119. Jie \u2013 tarsi ritualas tai nelaimei atbaidyti, j\u0105 nustelbti arba apie j\u0105 nors trumpam pamir\u0161ti. Gal tai ir tiesa, nesu etnografas.<\/p>\n\n\n\n Mus vienija ir stereotipai: tai, kaip mes suvokiame vieni kitus. Kiekvienas turim po tris ar keturias kalad\u0117les, ant kuri\u0173 u\u017era\u0161yta \u201elenkas\u201c, \u201elatvis\u201c, \u201eslovakas\u201c, \u201evengras\u201c, ir d\u0117liojame jas \u012fvairiomis (bet ribotomis) kombinacijomis. Kiekviena tauta turi po konstruktori\u0173 su kaimyn\u0173 savyb\u0117mis. Su\u017einoti, kaip atrodo detal\u0117s, paprasta: tereikia pasiklausyti populiari\u0173 to kra\u0161to anekdot\u0173, pasiva\u017ein\u0117ti vie\u0161uoju transportu (jei supranti kalb\u0105), o geriausia \u2013 pasikalb\u0117ti su taksistu, ve\u017ean\u010diu tave \u012f oro uost\u0105 ar i\u0161 stoties. Taksistai yra populiari\u0173 liaudies prietar\u0173 ir nuomoni\u0173 koncentratas, liaudies politikos orakulai, toks savoti\u0161kas, kiek cheminis buljono kubelis.<\/p>\n\n\n\n Ne ma\u017eiau pasako ir kapin\u0117s. Ne\u017einau, kaip kiti ryt\u0173 europie\u010diai, bet lietuviai labai m\u0117gsta kapines \u2013 tai ir savoti\u0161kas bendruomen\u0117s klubas, ir romanti\u0161k\u0173 pasivaik\u0161\u010diojim\u0173 vieta, ir ba\u017eny\u010di\u0105 beveik pakeitusi susitikim\u0173 su anapusybe erdv\u0117. Be to, kapin\u0117se (jei tik j\u0173 nesp\u0117ta sulyginti su \u017eeme, u\u017estatyti ar perkelti) nieko nepasl\u0117psi. Paradoksalu, bet taip.<\/p>\n\n\n\n Gorajece su vert\u0117jais taip pat lank\u0117m\u0117s kapin\u0117se. \u017dinoma, jau sutemus. \u0160ok\u010diojantys \u017eibintuv\u0117li\u0173 spinduliai i\u0161pl\u0117\u0161davo i\u0161 tamsos antkapius su lenki\u0161kais, ukrainieti\u0161kais u\u017era\u0161ais. Pasirodo, kaimo b\u016bta ukrainie\u010di\u0173, gyventa ir \u017eyd\u0173. Visk\u0105 i\u0161tryn\u0117 Antrasis pasaulinis karas. Liko tik antkapiai ir neseniai pastatyta memorialin\u0117 stela. Liko pilna u\u017euomin\u0173 tu\u0161tuma.<\/p>\n\n\n\n \u017dinoma, ji v\u0117l apgyventa, bet vietos, kuriose kadaise vir\u0117 daugiatautis gyvenimas, o dabar to neb\u0117ra, turi pamu\u0161al\u0105: murman\u010dios, tyliai gaud\u017eian\u010dios tu\u0161tumos. Ji vos girdimai zvimbia ir maud\u017eia. Ten gyvenantys naujieji atsikraust\u0117liai susitaiko su tuo zvimbimu, pamir\u0161ta j\u012f, nebegirdi. Bet jis veikia, jis niekur nedingsta…<\/p>\n\n\n\n Ra\u0161au \u0161\u012f tekst\u0105 At\u0117nuose, vie\u0161butyje \u2013 Graikija, \u017einoma, ne Ryt\u0173 ar Vidurio Europa, bet barjerai ir sienos tos pa\u010dios. Klaid\u017eiodamas po miest\u0105 i\u0161 triuk\u0161mingos turistin\u0117s gatv\u0117s patekau (ty\u010dia, i\u0161 smalsumo) \u012f neap\u0161viest\u0105 tamsi\u0173, tyli\u0173 \u0161e\u0161\u0117li\u0173 piln\u0105 kvartal\u0105 \u2013 imigrant\u0173, pab\u0117g\u0117li\u0173 apgyventos gatv\u0117s ir namai \u2013 \u010dia pat, greta ry\u0161kiom \u0161viesom \u0161vytin\u010di\u0173 krautuvi\u0173 ir restoran\u0173. T\u016blas eilinis turistas instinktyviai vengia toki\u0173 viet\u0173, jis jau turi i\u0161vystyt\u0105 savoti\u0161k\u0105 \u0161e\u0161t\u0105j\u012f jausm\u0105, pasirinktin\u012f aklum\u0105 tam, k\u0105 \u017eino, bet yra nugr\u016bd\u0119s \u012f s\u0105mon\u0117s kamput\u012f ir nenori matyti. Jis nesirenka buvimo \u201etarp\u201c, jis renkasi, kaip jam atrodo, \u0161viesi\u0105j\u0105 pus\u0119. Tik ta \u0161viesa dirbtin\u0117.<\/p>\n\n\n\n \u0160i trumpa kiek padrika es\u0117 i\u0161\u0117jo tarsi Szczereko knygos priedainis, pam\u0105stymas jos para\u0161t\u0117se, \u017evilgsnis ten, kur jis neu\u017esuko arba nenor\u0117jo u\u017esukti. Taip pat tos b\u016bsenos \u201etarp\u201c, nes kartais atrodo, kad mes visi \u0161ioje erdv\u0117je gyvename tarp vienas kitam tarp eilu\u010di\u0173. Para\u0161t\u0117se. Nuolat nuskutamame tekste. Palimpseste:<\/p>\n\n\n\n I could barely breath, the air Rimas Uzgiris, \u201eBetween the lines\u201c<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Nuotraukos autorius Dainius Dirg\u0117la … There must be something, somethingbesides this hollow airthat continues to blow throughevery crack, pore, and<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5247,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5245","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5245","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5245"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5245\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5248,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5245\/revisions\/5248"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5247"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5245"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5245"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5245"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
besides this hollow air
that continues to blow through
every crack, pore, and open mouth.<\/em><\/p>\n\n\n\n
was so full of meaning. This
was my home. There. Here.\u00a0 Now.
Then. Like a hermit crab in the sea,
or carrried like a louse, Odysseus
with no Ithaca, I live in between
the lines. Maps cannot contain me.<\/em><\/p>\n\n\n\n