{"id":5269,"date":"2019-08-12T12:46:19","date_gmt":"2019-08-12T09:46:19","guid":{"rendered":"https:\/\/pdr.lt\/?p=5269"},"modified":"2026-09-08T12:23:12","modified_gmt":"2026-09-08T09:23:12","slug":"giedre-kazlauskaite-dvilypumas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pdr.lt\/en\/giedre-kazlauskaite-dvilypumas\/","title":{"rendered":"Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117 \u201eDvilypumas\u201c"},"content":{"rendered":"\n

Ieva Rud\u017eianskait\u0117 Kita<\/em>.<\/strong> K., V\u0161\u012e \u201eKauko laiptai\u201d, 2019, 78 p.<\/p>\n\n\n\n

Knyg\u0105 \u201eKita\u201c perskai\u010diau du kartus \u2013 i\u0161 prad\u017ei\u0173 nieko nesupratau ir pagalvojau: asociacij\u0173 kratinys. Betgi redaktorius \u2013 Donaldas Kajokas. Antr\u0105 kart\u0105 skai\u010diau labiau dvasi\u0161kai prasiblaivius ir pavyko suprasti jungtis, autor\u0117s i\u0161maniai pasl\u0117ptas nuo skaitymo \u201ei\u0161 pirmo \u017evilgsnio\u201c. Apm\u0105s\u010diau pavadinim\u0105. Yra toks krik\u0161\u010dioni\u0161kas \u017eurnalas moterims \u201eTapati\u201c (jo pavadinimas, kaip be\u017ei\u016br\u0117si, turb\u016bt yra fraz\u0117s \u201eta pati\u201c junginys) \u2013 kiek konservatyvus, serg\u0117jantis \u201etradicines\u201c (\u0161is \u017eodis irgi abejotinas, nes tos tradicijos gan naujos) vertybes. Tada viskas gerai i\u0161eina. \u201eKita\u201c \u2013 tai pretenzija \u012f i\u0161skirtinum\u0105. Nors kiek pa\u017e\u012fstu absoliu\u010diai statistini\u0173 moter\u0173 \u2013 jos visos nuo\u0161ird\u017eiai tiki esan\u010dios \u201ekitokios\u201c. Net ir tos \u201etradicin\u0117s\u201c moterys, stropiai besilaikan\u010dios joms \u201ei\u0161 vir\u0161aus\u201c suformuot\u0173 taisykli\u0173, sekuliarioje visumen\u0117je jau\u010diasi tikrai ne dauguma ir mielai prisiima \u201ekit\u0173\u201c aureol\u0119. \u017dodis \u201eKita(-s)\u201c apskiritai yra tap\u0119s problemi\u0161ku \u2013 vienaip jis skamba Slavojaus \u017di\u017eeko filosofin\u0117je vartosenoje, kitaip \u2013 m\u016bs\u0173 kasdieniniame folklore. M\u0117gstame juo manipuliuoti, min\u0117dami pab\u0117g\u0117li\u0173, migrant\u0173, LGBT, rasines, islamofobines problemas \u2013 ta\u010diau \u0161i\u0173 met\u0173 protestuotojai prie\u0161 Pride<\/em> eitynes tikrai buvo Kiti<\/em>, ne \u0160ie<\/em>. \u0160ie <\/em>ramiai sau \u0117jo Gedimino prospektu ir j\u0173 buvo dauguma. Taigi, prasm\u0117 netik\u0117tai apsiver\u010dia.<\/p>\n\n\n\n

Ieva Rud\u017eianskait\u0117 \u2013 \u0161at\u0117n\u0173 <\/em>ir kit\u0173 kult\u016brini\u0173 leidini\u0173 recenzent\u0117, kurios ra\u0161ym\u0105 apie knygas vertinu, bet \u012f poezij\u0105 \u017ei\u016briu atokiai. Poezija \u2013 gana didel\u0117 ambicija (lygiai taip pat kaip man, pavyzd\u017eiui, disertacija, romanas, smukioji proza), j\u0105 ra\u0161yti geriau sekasi, kaip \u010dia korekti\u0161kiau i\u0161sirei\u0161kus \u2013 tokiems daugma\u017e dykaduoniams. Eil\u0117ra\u0161\u010diui reikia tingumo, kuris paprastai rei\u0161kiasi kaip atitolimas nuo normalyb\u0117s. Tai nerei\u0161kia, kad literatai nedarb\u0161t\u016bs. Tai rei\u0161kia, kad \u012fprastai jie generuoja prasm\u0119 i\u0161 gana vidutini\u0161k\u0173 savo resurs\u0173 ir n\u0117ra suinteresuoti t\u0173 resurs\u0173 gilinimu, nes gerai ir taip. Kai perskaitau kok\u012f interviu su trisde\u0161imtme\u010diais (paskutinis \u2013 Linos Simutyt\u0117s su Povilu \u0160kl\u0117rium \u201eLiterat\u016broje ir mene\u201c literaturairmenas.lt<\/a>), su li\u016bdesiu suprantu, kad man j\u0173 k\u016bryba n\u0117ra \u012fdomi. Vis\u0173 pirma d\u0117l to, kad jie pernelyg ry\u0161kiai atspindi buvusi\u0105 mane, antra \u2013 i\u0161pa\u017eintinis interviu \u017eanras jau senokai virto meinstrymu<\/em> ne vien gyvenimo b\u016bdo, bet ir kult\u016briniuose leidiniuose (pati \u012f \u0161at\u0117nus<\/em> \u012fdedu pana\u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173, nes kit\u0173 n\u0117ra: dabar \u017emon\u0117s taip<\/em> kalba). Bet su Rud\u017eianskaite dar jokio pana\u0161aus interviu neskai\u010diau, tad jos autoryst\u0117 kol kas mane intriguoja.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u201eKita\u201c pasirod\u0117 kaip gana eklekti\u0161kas \u017eaidimas asmenin\u0117mis asociacijomis. Asociacijos kartais perd\u0117m abstrak\u010dios \u2013 skaitytojai tenka d\u0117liotis \u012fsivaizduojam\u0105 kolia\u017e\u0105, pvz.: \u201e[…] Dar negaliu i\u0161trinti i\u0161 atminties \/ Indeli\u0173 ant kuri\u0173 u\u017era\u0161yta \/ Cukrus Kava Arbata<\/em> \/ (kas juose i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra \/ supranti tik atidarius: \/ visai kaip m\u016bs\u0173 kilm\u0117 \/ i\u0161teka \u012fsipjovus) \/\/ \u017dalia bauginanti v\u0117sa \/ Primena paprast\u0105 geb\u0117jim\u0105 \/ Vaik\u0161\u010dioti savomis kojomis \/ (nei\u0161dr\u012fsome i\u0161mesti rament\u0173 \/ bijojome su(si)\u017eeisti) […]\u201c (p. 11) Tikiausiai kalbama apie mirt\u012f, praradim\u0105, bet tikslesni\u0173 detali\u0173 naratyvui n\u0117ra: nujau\u010diam\u0105 siu\u017eet\u0105 rekonstruoti turi skaitytoja(-s) \u2013 tokia jau jo(-s) u\u017eduotis. Toji abstrakcija, kaip paai\u0161k\u0117ja i\u0161 kito eil\u0117ra\u0161\u010dio, yra s\u0105moningai pasirinkta: \u201eAtsisakiau tik\u0117ti ap\u010diuopiamumu \/ Abstrakcija prie\u0161nuodis beprotybei\u201c (Urna<\/em> p. 15). \u0160i poezija n\u0117ra banali, nors ji apie still life<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Knygoje daug spalv\u0173, justi pastanga koncentruotis \u012f smulkias kasdienines detales, matyti ten ne\u012fprastyb\u0119, siurrelizm\u0105. Tam naudojamas oksimoronas: \u201eMes niekada \/ Nematysime sav\u0119s \/ Kitoje grimasoje \/\/ M\u016bs\u0173 veidrod\u017eiuose \/ Tobula \u0161vara \/ (jais nuslysta \/ baltas ramun\u0117s atod\u016bsis) \/\/ Atne\u0161i l\u0117k\u0161t\u0119 \/ Piln\u0105 prisirpusi\u0173 fleit\u0173 lie\u017euv\u0117li\u0173 \/ A\u0161 groju cukr\u0173 \/ Tu jo nem\u0117gsti […]\u201c (Mes niekada <\/em>p. 30) Autor\u0117 dialoguoja, ra\u0161o kreipiniu, adresatas T<\/em>u svarbus. Pasirenka disonuojan\u010dius \u012fvaizd\u017eius, kuriuos \u012f tekst\u0105 komponuoja i\u0161lavinta rega. Ne akustika, nors kalban\u010dioji, sprend\u017eiant i\u0161 realij\u0173, gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti muzikin\u012f i\u0161silavinim\u0105 \u2013 knygoje esama muzikini\u0173 \u012fvaizd\u017ei\u0173, ta\u010diau juos nurungia vizualika. Rud\u017eianskait\u0117s poezija \u012fdomi tuo, kad tekstai konstruojami ne\u012fprastai, i\u0161orinis paprastumas apgaulingas. Ir tas dvilypumas, kurio niekaip nepagauni i\u0161kart: \u201eSpalvoti vabalai \/ Vaik\u0161to balkono tur\u0117klu \/ Jie tokie ry\u0161k\u016bs \/ Kad ro\u017e\u0117s nuleid\u017eia galvas \/\/ Esu juodas tarakonas \/ \u012e kurio nugar\u0105 \/ Saul\u0117 \u012fr\u0117m\u0117 smili\u0173 […]\u201c (p. 52). Ra\u0161oma ne i\u0161 antropocentrini\u0173 pozicij\u0173, pasirenkamas atipinis rakursas \u2013 tuo Rud\u017eianskait\u0117 artima Vaivai Grainytei, tik be tokios ry\u0161kios avangardistin\u0117s pretenzijos. Grainyt\u0117s tekstai kiek glaustesni, tikslesni, a\u0161tresn\u0117mis briaunomis. \u201eKitoje\u201c nesibaidoma \u0161ablonini\u0173 poezijos \u012fvaizd\u017ei\u0173 \u2013 toki\u0173 kaip angelas ar m\u0117nulis (\u017eod\u017eiu, mano pa\u010di\u0173 \u201emylimiausi\u0173\u201c). Kalban\u010dioji kartais \u0161iek tiek prie\u0161tarauja savo pa\u010dios vertybinei sistemai: \u201e\u012e teras\u0105 \/ Ka\u017ekas \u012fleido \/ Rup\u016b\u017e\u0119 \u2013 \/ K\u016bnas aplipo \/ Mus\u0117m\u201c (Baim\u0117 <\/em>p. 62) \u2013 ir ko \u010dia bijoti rup\u016b\u017e\u0117s, jei nebijai b\u016bti tarakonu? Bent poroj viet\u0173 minima klaustrofobija, bet psichologizavimo, o taip pat ir i\u0161pa\u017ein\u010diavimo, laimei, visai n\u0117ra. Geriausi eil\u0117ra\u0161\u010diai, mano akimis, yra J\u016bros kriaukl\u0117<\/em> (p. 14), Kas ryt\u0105… (<\/em>p. 29), Vienas paskui kit\u0105<\/em>… (p. 45).<\/p>\n\n\n\n

Perskai\u010diusi susim\u0105s\u010diau, kas yra poezija. Buvau \u012fpratusi manyti, kad tai ka\u017ekas, kas neatitinka reikalavimo, kad knyga b\u016bt\u0173 i\u0161leista. Pvz., Tomo Petrulio. Ji turi b\u016bti ka\u017ekuo nepana\u0161i \u012f statistin\u0119, \u201ei\u0161kristi\u201c i\u0161 bendro vaizdo. Rankra\u0161t\u012f leidyklos turi stumdyti vienuolika ar daugiau met\u0173 (pana\u0161iai, kaip Dainos Opolskait\u0117s noveles), reikalauti j\u012f perra\u0161yti, taisyti pagal komercinius leidyklos ar bent hermeti\u0161kus keli\u0173 literat\u0173 poreikius. Pasirodo, tai mano i\u0161sankstin\u0117 nuostata, nes b\u016bna ir kitaip. Taip pat \u012fsitikinau, kad eil\u0117ra\u0161tis br\u0117\u017eia ai\u0161ki\u0105 linij\u0105 \u2013 tai kaip pie\u0161imas. Ji gali b\u016bti absurdi\u0161ka, kreivoka, kvailoka \u2013 bet ver\u010diau jau dr\u0105si linija, ne atsargus \u0161trichavimas \u201ekaip reikia\u201c. (Lyginu ra\u0161ym\u0105 su pie\u0161imu, nes \u0161i vizualizacija man artima). Eil\u0117ra\u0161tis yra tas kalbos erdv\u0117s lopin\u0117lis, kuriame, prie\u0161ingai negu dar\u017ee, ne parodoma, kaip gra\u017eiai \u012fmanoma sukasti lysves, bet \u0161is tas prane\u0161ama. Rud\u017eianskait\u0117s knygoje tas prane\u0161imas ne taip jau lengvai i\u0161\u0161ifruojamas \u2013 \u010dia n\u0117ra ai\u0161kiai matomo konflikto su pasauliu, agresijos, nuoskaud\u0173. Bet i\u0161lieka nuostaba juo, gro\u017e\u0117jimasis netobulumu. Atsisakymas \u017evelgti tipiniais rakursais. Ir taip, kalban\u010dioji tikrai yra Kita<\/em> (nors \u0161is \u017eodis jau banalus).<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ieva Rud\u017eianskait\u0117 Kita. K., V\u0161\u012e \u201eKauko laiptai\u201d, 2019, 78 p. Perskai\u010diusi susim\u0105s\u010diau, kas yra poezija. Buvau \u012fpratusi manyti, kad tai<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":5271,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5269","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5269","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5269"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5269\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5273,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5269\/revisions\/5273"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5271"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5269"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5269"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5269"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}