{"id":5280,"date":"2019-08-06T12:46:19","date_gmt":"2019-08-06T09:46:19","guid":{"rendered":"https:\/\/pdr.lt\/?p=5280"},"modified":"2026-09-07T20:52:19","modified_gmt":"2026-09-07T17:52:19","slug":"giedre-kazlauskaite-regiono-zmogus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pdr.lt\/en\/giedre-kazlauskaite-regiono-zmogus\/","title":{"rendered":"Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117 \u201eRegiono \u017emogus\u201c"},"content":{"rendered":"\n

Lukas Miknevi\u010dius U\u017e v\u0117jo tu\u0161\u010dia<\/em><\/strong>. Rimuoti ir nerimuoti eil\u0117ra\u0161\u010diai. V., Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykla, 2019, 71 p.<\/p>\n\n\n\n

Regionuose mano \u0161ird\u012f suspaud\u017eia li\u016bdesys. Gal d\u0117l visa ko nykimo, daikt\u0173 ir rei\u0161kini\u0173 irimo, apleistumo, tu\u0161t\u0117jimo, merd\u0117jimo. Lukas Miknevi\u010dius, studij\u0173 bendramokslis, gyven\u0119s tai \u0161en, tai ten (Lyduv\u0117nai, Panev\u0117\u017eys, Vilnius, Marijampol\u0117), regionus mato visai kitaip \u2013 jaukiau.<\/p>\n\n\n\n

Miknevi\u010diaus poezija (kaip, beje, ir pats autorius) nepretenzinga. Lyginant kad ir su Mariaus Povilo Elijo Martynenko eil\u0117ra\u0161\u010diais \u2013 Miknevi\u010dius daug subtilesnis, neapakintas \u017einomumo ar \u0161lov\u0117s. Tiesa, ir senamadi\u0161kesnis, i\u0161tikimas klasikinei literat\u016bros tradicijai, net rimuotoms formoms. Regiono \u017emogus, bet ne provincialus. Jautrus, niuansuotas. Ta\u010diau, tenka pripa\u017einti, pernyk\u0161tis poezijos pk <\/em>laim\u0117tojas Dovydas Grajauskas buvo ry\u0161kesnis \u2013 ra\u0161ydamas jis labiau literat\u016brina<\/em>. Miknevi\u010dius link\u0119s kliautis gyvenimi\u0161ka patirtimi, nuo\u0161irdumu. Ir tai \u012ftikina, bet to gali neu\u017etekti. Pvz., eil\u0117ra\u0161tyje Paneriai:<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u0160tai \u017eem\u0117 \u012fmirkus krauju.
\u0160tai beveik dar u\u017euod\u017eiamas
dvokas degan\u010di\u0173 k\u016bn\u0173.
\u0160tai Rachel\u0117s l\u0117l\u0117,
\u0161tai Jok\u016bbo medinis arkliukas.<\/p>\n\n\n\n

\u0160tai a\u0161 ant kra\u0161to vienos i\u0161 daugyb\u0117s
daugyb\u0117s daugyb\u0117s duobi\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Beveik abejingas,
\u012fjung\u0119s mies\u010dioni\u0161k\u0105 durni\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Dairausi po ruden\u0117jan\u010dios saul\u0117s
nutviekst\u0105 pu\u0161yn\u0105. U\u017e jo gele\u017einkelis,
u\u017e gele\u017einkelio \u2013 miestas.<\/p>\n\n\n\n

Tu\u0161\u010dias ir \u0161altas, Jok\u016bbai, tas miestas.
Tylios ir tamsios jo gatv\u0117s, Rachele.<\/p>\n\n\n\n

Be j\u016bs\u0173.<\/p>\n\n\n\n

(p. 45)<\/p>\n\n\n\n

B\u016bt\u0173 gra\u017eus paprastas eil\u0117ra\u0161tis, bet brauk\u010diau visk\u0105 nusentimentalinan\u010di\u0105 paskutin\u0119 eilut\u0119 \u2013 \u201eBe j\u016bs\u0173\u201c. Nu\u017eudyti \u017eyd\u0173 vaikai, lik\u0119 j\u0173 \u017eaislai \u2013 mases jaudina tokie dalykai, net ir ne itin jautriems \u017eadina emocijas, tod\u0117l jomis itin lengva manipuliuoti (turiu omenyje \u2013 sugraudinti, paveikti; be naudos sau). Imi \u017evelgti \u012f tai \u012ftariai \u2013 o gal \u0160oa temoje esama ne toki\u0173 abstrak\u010di\u0173 \u012fvaizd\u017ei\u0173, kiek labiau specifini\u0173 jausm\u0173, tikslesni\u0173 fakt\u0173, detali\u0173?.. Yra pana\u0161us Ilz\u0117s Butkut\u0117s eil\u0117ra\u0161tis Lop\u0161in\u0117 Rachelei. T\u0117\u010dio ra\u0161telis (1943)<\/em>: \u201eSusirink l\u0117les, \/ Rachele, \/ suguldyk \/ \u012f ve\u017eimait\u012f \/ ir u\u017emerk \/ visoms akis. […]\u201c. Net vardas ir motyvai tie patys! Gra\u017e\u016bs ir \u201eregiono\u201c eil\u0117ra\u0161\u010diai (Su meile i\u0161 Suvalkijos<\/em> p. 10, Marijampol\u0117 <\/em>p. 11, Basanavi\u010diaus mokykl\u0117l\u0117<\/em> p. 14 ir kt.). Autorius \u012f strofas \u012fspraud\u017eia politik\u0173 pavardes \u2013 Karbausk\u012f, Uspaskich\u0105, bet po 20 met\u0173 nelabai kas i\u0161 skaitytoj\u0173 \u017einos, kas \u010dia per persona\u017eai. Politik\u0173 personalijos sukuria ironi\u0161k\u0105 efekt\u0105, ta\u010diau trumpam \u2013 \u017eurnalisto \u012fdirbis ki\u0161a koj\u0105, ironija virsta banalybe: \u201eKol\u016bkius profesorius \/ Griov\u0117 prie\u0161 laik\u0105 ilgesn\u012f \/ Nei trauk\u0117 valstyb\u0117 prie keturv\u0117jinink\u0173\u201c (Pasirinkimai<\/em>, p. 48).<\/p>\n\n\n\n

Skyriaus Miestelio dienora\u0161\u010diai<\/em> motyvai \u2013 \u0161uns ved\u017eiojimas, \u017evejyba, atsainus gro\u017e\u0117jimasis provincijos ki\u010du ir gyventoj\u0173 elgsenos ypatyb\u0117mis. Vis d\u0117lto santykis su regionu \u0161iltas, \u012f marginalokus rei\u0161kinius \u017evelgiama \u0161velniai, nesibjaurint, nesmerkiant, neniekinant, ir tas atviras santykis \u2013 stiprioji Miknevi\u010diaus knygos dalis. Nuo pat prad\u017ei\u0173 lyrinis veik\u0117jas prisistato kaip pralaim\u0117tojas: \u201eRadijui grojant ABBA \/ \u201eThe Winner Takes It All.\u201c \/\/ Ne\u017einau, k\u0105 jie ten pasiima. \/\/ Niekada nebuvau nugal\u0117tojas.\u201c (Adventas<\/em>, p. 9), bet ne\u012ftikina, kad jis toks tikrai yra. Prie\u0161ingai \u2013 sudaro s\u0117kmingo, sveiko, privilegijuoto \u017emogaus \u012fsp\u016bd\u012f \u2013 gali sau leisti s\u0117d\u0117ti bare, ra\u0161yti ir m\u0105styti apie b\u016bt\u012f, vargu ar dirba juodus darbus; \u017evejoja irgi veikiausiai d\u0117l malonumo, o ne d\u0117l piet\u0173. \u00a0<\/p>\n\n\n\n

Vienas ry\u0161kiausi\u0173 \u0161ios knygos bruo\u017e\u0173 \u2013 apsimestinis naivizmas, tiksliausiai i\u0161pildytas eil\u0117ra\u0161\u010diuose Lyduv\u0117nai<\/em> (p. 46) ir Be\u017ed\u017eion\u0117l\u0117<\/em> (p. 58). \u201eApsimestiniu\u201c j\u012f vadinu d\u0117l to, kad kalb\u0117tojas simuliuoja es\u0105s \u201ema\u017eo protelio\u201c, bet toji simuliacija yra visai smagi ir poeti\u0161ka. Lyduv\u0117nuose<\/em> dar ir socialiniu po\u017ei\u016briu jautri \u2013 primena Marcelijaus Martinai\u010dio eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 kvailelius, severiutes, onules. Autorius nesibodi popkult\u016bros \u017eenkl\u0173, pvz., \u201eSimpson\u0173\u201c, nors tuo pat metu meld\u017eiasi auk\u0161tajai kult\u016brai, epigrafuose cituoja literat\u016bros klasikus. Kartais tas santykis atrodo kaip ne itin malonus keliaklups\u010diavimas prie\u0161 autoritetus: \u201e\u0161\u012fryt mir\u0117 geriausias \/ lietuvi\u0173 poetas \/ paskutin\u0119 giesm\u0119 giedojo \/ tamsi\u0105 lapkri\u010dio nakt\u012f \/ atsipra\u0161\u0117 u\u017e savo nuod\u0117mes \/ ir poezij\u0105 […]\u201c (p. 57) Esama \u0161ioje poezijoje tam tikro perspausto dramatizmo, perd\u0117to k\u016brybos garbinimo (jau, regis, nebeb\u016bdingo jaunesniajai kartai). Nors mane asmeni\u0161kai itin prad\u017eiugino programinis eil\u0117ra\u0161tis:<\/p>\n\n\n\n

sugalvoju kok\u012f durn\u0105 sakin\u012f
paskui dar kelis durnesnius
pridedu
\u017ei\u016briu jau ir eil\u0117ra\u0161tis<\/p>\n\n\n\n

tada ne\u0161u kokiai mergaitei
ai\u0161ku velniams jai tas mano
eil\u0117ra\u0161tis
bet paskaito ir sako:
gra\u017eu<\/p>\n\n\n\n

taip ir atsiranda kontaktas<\/p>\n\n\n\n

paskui galvoju:
o \u0161\u016bd\u0105 ji supranta
u\u017esimaunu kelnes ir i\u0161einu
visas piktas<\/p>\n\n\n\n

toks tas mano poezijos menas
viskas vardan kontakto<\/p>\n\n\n\n

(Paauglyst\u0117s nei\u0161aug\u0119s poetas atranda veiksmingas priemones ir ra\u0161o \u201eArs Poetica\u201c<\/em>, p. 60)<\/p>\n\n\n\n

Labai geras, teisingas, nuo\u0161irdus dokumentas, i\u0161ei\u0161kiantis ra\u0161an\u010diosios vyrijos dalies psichologij\u0105. Bet \u0161ita i\u0161 sav\u0119s besijuokianti pozicija man mielesn\u0117 u\u017e atitr\u016bkim\u0105 nuo realyb\u0117s, kai ra\u0161oma, deja, ne kokiai ten mergaitei ir ne vardan eroso ambicijos patenkinimo, o \u012f pa\u010di\u0105 am\u017enyb\u0119. Pasisakyme apie k\u016bryb\u0105 ir save (www.lrt.lt\/naujienos\/kultura\/<\/a>) autorius mini dirbantis verslo \u017eurnalistu. \u012edomu ir keista, kad eil\u0117ra\u0161\u010diuose \u0161ios temos visai n\u0117ra \u2013 ne\u017eaid\u017eiama akcij\u0173 kardiogramomis, nesivaipoma i\u0161 skai\u010di\u0173 diktato, neironizuojamas ir nepoetizuojamas verslinink\u0173 gyvenimo b\u016bdas. Kitaip sakant, n\u0117ra ne tik jokio konflikto tarp darbo ir k\u016brybos, n\u0117ra ir i\u0161vis jokio santykio, vadinasi \u2013 gal \u0161i tema autoriui tiesiog nemiela, arba eliminuota ne savo noru, o kad niekas i\u0161 vadov\u0173 nebart\u0173? Bet juk b\u016bt\u0173 daug \u012fdomiau \u2013 poezijos knyga ne apie jausmus, o apie versl\u0105 ir laisv\u0105j\u0105 rink\u0105. Apie versl\u0105 kol kas dar niekas nepara\u0161\u0117, neturi kompetencij\u0173 (i\u0161skyrus nebent Gintar\u0105 Bleizg\u012f, bet labai abejoju, ar jis toki\u0105 poezij\u0105 ra\u0161yt\u0173).<\/p>\n\n\n\n

Knygos \u201eU\u017e v\u0117jo tu\u0161\u010dia\u201c privalumas \u2013 savoti\u0161kas lengvumas, eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 neu\u017egriozdinimas nereikalingais \u012fvaizd\u017eiais, neu\u017edepresinimas. Taip, autorius nekonstruoja nauj\u0173 id\u0117j\u0173, neskina kelio \u012fmantria kalba, bet su tekstu kaip jausmo rai\u0161kos u\u017edaviniu susitvarko gerai. Ir gal\u0117t\u0173 mesti melancholij\u0105 (su ja poezijoje jis tikrai ne pirmas), imti ra\u0161yti absurdistinius eil\u0117ra\u0161\u010dius apie paskolas ir pal\u016bkanas.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lukas Miknevi\u010dius U\u017e v\u0117jo tu\u0161\u010dia. Rimuoti ir nerimuoti eil\u0117ra\u0161\u010diai. V., Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykla, 2019, 71 p. Knygos \u201eU\u017e v\u0117jo<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5282,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5280","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5280","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5280"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5280\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5284,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5280\/revisions\/5284"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5282"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5280"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5280"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5280"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}