{"id":5285,"date":"2019-07-29T12:46:19","date_gmt":"2019-07-29T09:46:19","guid":{"rendered":"https:\/\/pdr.lt\/?p=5285"},"modified":"2026-09-07T21:09:58","modified_gmt":"2026-09-07T18:09:58","slug":"giedre-kazlauskaite-nekviesta-meile","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pdr.lt\/en\/giedre-kazlauskaite-nekviesta-meile\/","title":{"rendered":"Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117 \u201eNekviesta meil\u0117\u201c"},"content":{"rendered":"\n

Alvydas \u0160lepikas Mano t\u0117vas \u017e\u016bsta<\/em><\/strong>. V., Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykla, 2019, 173 p.<\/p>\n\n\n\n

Bijau rinktini\u0173 d\u0117l j\u0173 apimties, svorio, svarbos; atskir\u0173 knyg\u0173 konceptualumo i\u0161skydimo, poeto (ir savo!) jaunyst\u0117s praradimo. Visa, k\u0105 \u017emogus para\u0161\u0117, sumetama \u012f vien\u0105 katil\u0105. Bijau atpa\u017e\u012fstamumo \u2013 skaitau ir suprantu, kad tai pra\u0117j\u0119s laikas, nes gerai atsimenu, kur buvau, kai pirm\u0105kart perskai\u010diau vien\u0105 ar kit\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f. Baisu ir kelion\u0117s, kuri\u0105 mano galvoje atliko svetimos eilut\u0117s, interpretuojamos savo naudai. Geriausiai esu \u012fsiminus tuos Alvydo \u0160lepiko eil\u0117ra\u0161\u010dius, kuriuos jis publikuodavo \u201e\u0160iaur\u0117s At\u0117nuose\u201c \u2013 vieno eil\u0117ra\u0161\u010dio rubrikoje antrame puslapyje. Ten pirm\u0105kart perskai\u010diau eil\u0117ra\u0161\u010dius Mano t\u0117vas \u017e\u016bsta, Pamir\u0161au pasiimti sk\u0117t\u012f, Prakeiksmas (Poeto \u017dmonos monologas),<\/em> gal dar k\u0105 nors. O i\u0161 knygos \u201eTylos art\u0117jantis\u201c geriausiai atsimenu U\u017ekalb\u0117jim\u0105<\/em> (gal dar ir per PDR nuskamb\u0117jo, akustin\u0117 atmintis), Blunkan\u010di\u0105 fresk\u0105, Lost, lost, lost III, To be or not to be, mister Nostradamus?<\/em> Keista, kuo plonesn\u0117 ir ma\u017eesn\u0117 poezijos knyga, tuo ji man atrodo geresn\u0117 (neturiu \u0161iam prietarui joki\u0173 logini\u0173 argument\u0173).<\/p>\n\n\n\n

\u0160lepikas \u2013 \u017emogus orkestras; to ne\u017eino nebent tie, kurie n\u0117ra su juo asmeni\u0161kai susid\u016br\u0119. Proza, poezija, teatras, kinas, serialai. Net recenzij\u0173 yra ra\u0161\u0119s, kiek pamenu, da\u017eniausiai \u201eLiterat\u016broje ir mene\u201c. Pamenu, kart\u0105 papra\u0161\u0117 vieno eil\u0117ra\u0161\u010dio tuometiniam (koki\u0173 2005-\u0173j\u0173 met\u0173) \u201eLitmenio\u201c pirmam puslapiui. At\u0117jusi \u012f redakcij\u0105, aroganti\u0161kai mestel\u0117jau, es\u0105 \u0161ito laikra\u0161\u010dio neskaitau (jaunyst\u0117-kvailyst\u0117), o Alvydas ramiai tar\u0117: n\u0117ra \u010dia kuo did\u017eiuotis, kad tu jo neskaitai. Susig\u0117dau ir nuo to laiko tikrai nesigiriu, kad neskaitau leidini\u0173, kuriuose esu publikuojama, nes tada n\u0117ra prasm\u0117s ir publikuotis juose. Bet su \u0161ypsena prisimenu t\u0105 \u012fvyk\u012f, i\u0161 kokios jaunos literat\u0117s gavusi ambicing\u0105 pluo\u0161t\u0105 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 su priera\u0161u \u201egal \u012fd\u0117tum\u0117t \u012f savo \u017eurnal\u0105\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Rinktin\u0117 \u201eMano t\u0117vas \u017e\u016bsta\u201c \u012ftvirtina senamadi\u0161kai neoromantin\u012f autoriaus pasaul\u0117vaizd\u012f, kuriame vis dar visu rimtumu fig\u016bruoja tokie jau nieko nebesakantys \u012fvaizd\u017eiai kaip v\u0117jas, lietus, kraujas, pauk\u0161\u010diai, m\u0117nulis ir pan. Nema\u017eai eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, atrodo, para\u0161yti mamai ar bent jau \u0161eimos nari\u0173 motyvais (Sapn\u0173 ornitologija<\/em> p. 19, Tylinti moteris<\/em> p. 107, Lop\u0161in\u0117 motinai<\/em> p. 109 ir kt.). Miegantys (\u017euv\u0119, mir\u0119) vaikai \u2013 taip pat \u0160lepikui b\u016bdingas vaizdinys: \u201eak, \u0161aukia mi\u0161ke pasiklyd\u0119s vaikas \/ raktai bjauriai \u017evanga mano ki\u0161en\u0117je \/ atsiliepk nepaliaujamai skauda gird\u0117jim\u0105 \/ verkia \u017eyd\u0117dama vy\u0161nios salos (Verksmas mirusiam vaikui<\/em>, p. 157). Skausmas negali b\u016bti racionalus, tod\u0117l jam i\u0161reik\u0161ti pinamos alogi\u0161kos jungtys, oksimoronai, aliteracijos, u\u017ekalb\u0117jim\u0173 refrenai:<\/p>\n\n\n\n

M\u0117lynas m\u0117nulis tau kakt\u0105 nulai\u017e\u0117
taika tavo kraujui<\/p>\n\n\n\n

Malda teka tavo rank\u0173 \u0161akom
taika tavo guoliui<\/p>\n\n\n\n

I\u0161\u0117d\u0117 akis tau \u0161viesos \u017ev\u0117ris
taika tavo tamsai […]<\/p>\n\n\n\n

(\u017duv\u0119s vaikas<\/em>, p. 106)<\/p>\n\n\n\n

Neoromantizm\u0105 min\u0117jau neatsitiktinai \u2013 knygoje \u0161m\u0117steli ir Balys Sruoga (Balys Sruoga gr\u012f\u017eta \u012f pokario Vilni\u0173<\/em>, p. 114), ir voki\u0161kojo stiliaus imitacija: \u201emerginos jaunos ir gra\u017eios \/ senis esu j\u0173 stirn\u0173 kojoms \/ gervi\u0173 kr\u016btin\u0117ms \u2013 \/ jos mano motinos dukros\u201c (Pasivaik\u0161\u010diojimas. F. Schillerio parafraz\u0117,<\/em> p. 100). O vienas eil\u0117ra\u0161tis apskritai datuojamas 1887 m. bir\u017eelio 12 d. (XIX am\u017eius, kai man buvo \u0161e\u0161iolika<\/em>, p. 123) Autorius \u0161ioje knygoje, jeigu neleistinai tapatintume j\u012f su lyriniu herojumi, atsiskleid\u017eia kaip sentimentalus, jausmingas, ma\u017eiau, negu gyvenime, cini\u0161kas \u2013 ne tas pats, kuris gali visus juokinti, pasakodamas komi\u0161kas istorijas u\u017estal\u0117je. Vis d\u0117lto nonsenso poetikos yra, ir ne taip jau ma\u017eai:<\/p>\n\n\n\n

mano dukrel\u0117 vir\u0117 kisieli\u0173
raudon\u0105 ir klamp\u0173:
plaukiam dabar visi
sald\u017eiam ir linksmam laike<\/p>\n\n\n\n

laukai tapo ro\u017einiai ir
v\u0117jas nusteb\u0119s tyli:
v\u0117jo burna u\u017espringus
dukrel\u0117s kisieliaus pilna<\/p>\n\n\n\n

karv\u0117s sumi\u0161\u0119 \u017ei\u016bri
mirk\u010dioja misi\u0173 blakstienom
humoro nesupranta:
ro\u017ein\u0117 Lietuva! [\u2026]<\/p>\n\n\n\n

(mano dukrel\u0117 vir\u0117 kisieli\u0173… <\/em>p. 95)<\/p>\n\n\n\n

\u0160iame ir kituose pana\u0161iuose \u0160lepiko tekstuose akivaizdus Sigito Gedos pam\u0117gtas ra\u0161ymo principas, absurdo \u017eaismas, nesir\u016bpinant semantin\u0117mis gelm\u0117mis. \u010cia svarbus sensityvinis \u017eod\u017eio ir tikrov\u0117s ry\u0161ys, vaiki\u0161kos vaizduot\u0117s estetika: \u201eb\u016bna eil\u0117ra\u0161\u010diai kaip egl\u0117s \/ b\u016bna eil\u0117ra\u0161\u010diai kai ber\u017eai \/ yra toki\u0173 kaip ramun\u0117l\u0117s \/ man patinka tie kur primena \u010diobrelius \/ jeigu juos u\u017epiltum verdan\u010diu vandeniu \/ skonis j\u0173 b\u016bt\u0173 toks kaip \u010diobreli\u0173\u201c (b\u016bna eil\u0117ra\u0161\u010diai kaip egl\u0117s…<\/em> p. 97). Kai kurie tekstai eksperimentin\u0117s formos (p. 139-141), vizualiai primena rytie\u010di\u0173 ra\u0161menis. Gal net ir pats rytieti\u0161kas dzenas<\/em>, jeigu j\u012f suprasime kaip polink\u012f \u012f lakoni\u0161kum\u0105 ir, i\u0161 dalies, dzin<\/em> nuostat\u0105, autoriui nesvetimas. Nors d\u0117l dzin<\/em> neb\u016b\u010diau tokia tikra, nes autenti\u0161kiausieji \u0160lepiko eil\u0117ra\u0161\u010diai, pvz., Leningradas. 1990 m. lapkritis<\/em> (p. 18) i\u0161laiko labai rimtas, ni\u016brias, nuo\u0161ird\u017eias ir neretai dramati\u0161kas pozicijas. Dar keis\u010diau, kai pereinama \u012f mums nepriprast\u0105 siurrealistin\u0119 manier\u0105, pvz.: \u201e[…] ir u\u017e an\u0173 lang\u0173 nieko n\u0117ra \/ tik \u010dir\u0161kiantis televizorius \/ u\u017esidega \/ r\u0117kianti diktor\u0117s galva […] \u017eiurki\u0173 valandos greitai b\u0117ga \/ dyla dantys kruvindami gele\u017e\u012f \/ nebuvo niekad daugiau prasm\u0117s \/ laisv\u0117je negu nelaisv\u0117je \u2013 \/ taip i\u0161sisprend\u017eia galvos\u016bkis \/ tingini\u0173 naudai \/\/ medaus statin\u0117se parakas \/ ir deganti moters galva \/ rieda rieda \/ artyn\u201c (Naujausios \u017einios<\/em>, p. 158) Tas siurrealizmas maloniai pa\u017eadina nuo romantini\u0173 \u012fvaizd\u017ei\u0173 kartot\u0117s sn\u016bstel\u0117jusi\u0105 skaitytoj\u0105; \u012fsiver\u017eia \u012f knyg\u0105 kaip kokia nekviesta meil\u0117 i\u0161 \u0160lepiko statyto serialo. Keista, negal\u0117\u010diau pavadinti \u0160lepiko savo<\/em> poetu, bet kai kurie jo eil\u0117ra\u0161\u010diai tikrai man svarb\u016bs, nuo nieko nenusi\u017ei\u016br\u0117ti, esminiai. Kita vertus, jis niekam n\u0117ra savas<\/em>, nes pats apsibr\u0117\u017eia kaip \u201eSvetim\u0173\u201c grup\u0117s narys. Meil\u0117, tarp kitko, yra viena svarbiausi\u0173 \u0161ios knygos tem\u0173, net jei maskuojama po at\u0161iauraus pasaulio g\u0117la.<\/p>\n\n\n\n

\u0160lepiko eil\u0117ra\u0161\u010diui b\u016bdingas naratyvo, jeigu toks yra, re\u017eisavimas, suteikiantis tekstui ry\u0161kaus reljefi\u0161kumo ir dramaturgin\u0117s \u012ftampos (pvz., Prakeiksmas<\/em>, p. 163). Banalu t\u0105 konstatuoti, turint omenyje, kad autorius ir yra re\u017eisierius, bet to nematyti taip pat b\u016bt\u0173 neapdairu. Kaip ir Sigito Gedos \u012ftakos: \u201e[…] I\u0161kreipta tavo burna, v\u0117jas saujoje, laikantis \/\/ miegan\u010dias pupeles, Azijos maldininkus, \/\/ kasdien\u012f nuovargio spirit\u0105. \/\/ Muse, kraujo vabale, prekystali\u0173 atmintie, \/\/ kruvinasis skerdienos sekmadienis garuoja \/\/ i\u0161 pra\u017eiotos burnos. Tu ramus. Tu ramus. Tu \u2013 ramyb\u0117. […]\u201c (Policininkas \u017ei\u016bri \u012f turgaus pauk\u0161\u010dius<\/em>, p. 162). Laisv\u0173 asociacij\u0173 kolia\u017eo principu \u0161is pasa\u017eas primena Gedos \u201eEil\u0117ra\u0161t\u012f Dionizui Po\u0161kai\u201c. Tokia poezija sietina su svaiguliu, \u012fvaizd\u017ei\u0173 rib\u0173 i\u0161skydimu, alogizmais, kurie visgi klasifikuojami, \u0161liejami pus\u0161e\u0161\u0117liais, pirmenyb\u0119 teikiant romantiniam negatyvizmui. Stiliaus po\u017ei\u016briu \u0160lepikas nepralenkia Gedos, net su juo nerungtyniauja. Bet ir neie\u0161ko kito ra\u0161ymo b\u016bdo, n\u0117ra atviras naujiems skersv\u0117jams, lieka i\u0161tikimas savo jaunystei, kai vis dar mok\u0117si i\u0161 autoritet\u0173. Rinktin\u0119 redagavo Aidas Mar\u010d\u0117nas, bet paliko kelias korekt\u016bros klaideles (p. 95, p. 123).<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Alvydas \u0160lepikas Mano t\u0117vas \u017e\u016bsta. V., Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykla, 2019, 173 p. \u0160lepiko eil\u0117ra\u0161\u010diui b\u016bdingas naratyvo, jeigu toks yra,<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5288,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5285","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5285","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5285"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5285\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5296,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5285\/revisions\/5296"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5288"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5285"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5285"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5285"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}