{"id":5301,"date":"2019-06-10T12:46:19","date_gmt":"2019-06-10T09:46:19","guid":{"rendered":"https:\/\/pdr.lt\/?p=5301"},"modified":"2026-09-07T21:15:36","modified_gmt":"2026-09-07T18:15:36","slug":"giedre-kazlauskaite-vidutinio-nuotolio-begimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pdr.lt\/en\/giedre-kazlauskaite-vidutinio-nuotolio-begimas\/","title":{"rendered":"Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117 \u201eVidutinio nuotolio b\u0117gimas\u201c"},"content":{"rendered":"

Ais\u010dio \u017dekevi\u010diaus, nors jis \u0161\u012f t\u0105 ra\u0161\u0117\/vert\u0117 ir \u012f \u201e\u0160iaur\u0117s At\u0117nus\u201c, pavard\u0119 tvir\u010diau \u012fsid\u0117m\u0117jau po pokalbio su Jurga Tumasonyte \u201eLiterat\u016broje ir mene\u201c 2016 m. Tada jis pasak\u0117: \u201ePer artimiausius dvejus metus planuoju pagaliau i\u0161leisti pirm\u0105j\u0105 poezijos knyg\u0105\u201c (literaturairmenas.lt<\/a>). Pagalvojau \u2013 na ir ambicijos, bet susig\u0117dusi prisiminiau, kad nebe \u201emano laikai\u201c ir t\u0105 planuoti yra gan nat\u016bralu. Plano \u012fsp\u016bdis neapleido ir skaitant \u201eMaraton\u0105\u201c \u2013 toks \u201eteisingas\u201c, korekti\u0161kas kalb\u0117jimas. Labai racionalus, duend\u0117s<\/em> net tr\u016bksta (nors gerai \u017einoma, kas ji yra) \u2013 pernelyg logi\u0161ki konstruktai. Nuobodokas, nes joks \u2013 nei pernelyg atviras, nei atvirai neteisingas \u2013 prie\u0161ingai, pats save apskai\u010diav\u0119s. Paradoksalu, nes toje pa\u010dioje knygoje ir \u201eapskai\u010diavimas\u201c ir \u201ei\u0161skai\u010diavimas\u201c lengvai kritikuojami, bet kaip svetimos, \u201emasi\u0173\u201c savyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto kaip stiprioji knygos savyb\u0117 veikia simpati\u0161kas nepretenzingumas: \u201eantropoceno eros pabaigoje \/ tikrai patir\u010diai \/ darom\u0117s per baik\u0161t\u016bs \/ pernelyg mink\u0161tak\u016bniai \/\/ gal pagaliau suvok\u0117me: \/ net patys sau \/ mes klaikiai \/ klaikiai nuobod\u016bs\u201c (antropoceno bliuzas<\/em>, p. 14). M\u0105stoma ne vien apie save, bet ir panorami\u0161kai: \u201eka\u017ein kaip m\u016bs\u0173 kart\u0105 reg\u0117s istorikai \/\/ kaip pirm\u0105j\u0105 nebeskyrusi\u0105 \/ tikrov\u0117s nuo fikcijos \/ ne apie magi\u0161k\u0105j\u012f relizm\u0105 \u010dia) \/ ir god\u017eiai panirusi\u0105 \u012f neatrastus \/ virtualiosios realyb\u0117s pasaulius\u201c (2017: kosmin\u0117 odis\u0117ja<\/em>, p. 34). \u201eMes\u201c fig\u016bruoja kaip nuo \u201ea\u0161\u201c pernelyg nenutol\u0119s darinys, nemanifestuojama \u201eautsaiderio\u201c poza. Vaik\u0173 karas ir visuotin\u0117 mobilizacija \u012fgyja paralel\u0119 (kare kaip kieme<\/em>, p. 7-9), yra \u0161iek tiek erotikos (erotinis<\/em>, p. 16), mirties \u2013 komi\u0161ku rakursu (dance macabre<\/em>, p. 23), rimo ir ironijos, nors neypatingai autenti\u0161kos (dievas yra astronautas<\/em>, p. 11) ir vert\u0117jo patirties, kuri autoriui padeda (lost in translation<\/em>, p. 15). Neignoruojamos socialin\u0117s temos \u2013 \u201eviena \u012fterpta raid\u0117 \/ ir valytojai saldaini\u0173 fabrike \/ virs valgytojais \/ gal net valdytojais\u201c (motyvacinis<\/em>, p. 26), kai kur net \u012fdedant slengo (demokratija<\/em>, p. 44). Kai kada konstatuojamos banalokos aksiomos (od\u0117 nelaimingai s\u0105monei<\/em>, p. 47), bet, jei atvirai, savo eil\u0117ra\u0161\u010diuose juk ir a\u0161 tuo pa\u010diu u\u017esiimu (gal \u010dia net dialogas?..). Kaip i\u0161skirtinis generacij\u0105 formav\u0119s rei\u0161kinys apm\u0105stoma virtualyb\u0117 \u201enar\u0161au vadinasi esu \/\/ bent egzistuoju\u201c (safe mode<\/em>, p. 54) ir narsiai skelbiama galutin\u0117 metafizikos mirtis: \u201etiek tei\u0161tarsiu: \/ grei\u010diau jau marsas bus parduotas \/ ufonautams \/ nei metafizika \/ sugr\u012f\u0161 literat\u016bron\u201c (ain\u2018t no grave<\/em>, p. 30-31). Dar pa\u017ei\u016br\u0117sim.<\/p>\n\n\n\n

Knyga gyva, \u201esu krauju\u201c, nes joje \u012fsikomponuoja ir asmenin\u0117 ligos patirtis; tiesa, ne\u012fkyriai, neekscentri\u0161kai. Fiksuojami ne tiek \u201ea\u0161\u201c judesiai, kiek stebimi kiti, induktyviu b\u016bdu ai\u0161kinamasi ontologin\u0117 s\u0105ranga:<\/p>\n\n\n\n

ligonin\u0117je praleistam m\u0117nesiui
nejau\u010diu jokios nostalgijos<\/p>\n\n\n\n

ir vis d\u0117lto teigti es\u0105
\u0161is laikas man\u0119s nieko nei\u0161mok\u0119s
b\u016bt\u0173 \u012f\u017e\u016blu ir klaidinga<\/p>\n\n\n\n

dabar jau \u017einau kad gyvieji
numir\u0117liai kur kas pana\u0161esni \u012f \u017emones
negu rodoma siaubo filmuose<\/p>\n\n\n\n

joki\u0173 perkreipt\u0173 grimas\u0173
jokio ry\u0161kaus makia\u017eo
gal tik truput\u012f vangesni u\u017e kitus
\u0161iek tiek labiau i\u0161bal\u0119<\/p>\n\n\n\n

vienintelis i\u0161ties \u0161iurp\u0105 keliantis dalykas
j\u0173 elgsenoj \u2013<\/p>\n\n\n\n

absoliuti tyla kurioje
\u0161ie suveja savo sapnus
ir atsiminimus \u012f marg\u0105 kamuol\u012f<\/p>\n\n\n\n

prie\u0161 i\u0161tirpdami tro\u0161kiame palatos ore<\/p>\n\n\n\n

(n.18.5<\/em>, p. 28-29)<\/p>\n\n\n\n

Nors tai itin pa\u017eeid\u017eiama ir jautru, linkiu neu\u017esib\u016bti temoje. Gintaras Bleizgys jau kelintoje knygoje kartoja s\u0117d\u0117jimo kal\u0117jime ir motinos mirties motyvus (kurie savaime yra labai \u012fdom\u016bs, patirtiniai, bet juk aplinkui esama ir kit\u0173). Regis, subjektui patinka galvoti apie Apokalips\u0119, tokiu b\u016bdu atsitolinant nuo nuosav\u0173 tragedij\u0173 (trys faktai apie pasaulio pabaig\u0105<\/em>, p. 66) \u2013 labai geras metodas. Pagarba, kad nepakli\u016bvama \u012f verk\u0161lenimo ir savigailos pinkles. Vietoj to kabinamasi \u012f absurdizmus, kartais kone akip\u0117\u0161i\u0161kai: \u201ekad autobusas atvyks laiku \/ traukinys nenu\u0161oks nuo b\u0117gi\u0173 \/ o tualetinis nepasibaigs \/ fini\u0161o tiesiojoje \/ kur net stipriausio azarto vedamas \/ nedr\u012fstu eiti va bank\u201c (takiosios patirties kritika<\/em>, p. 43). Programiniame eil\u0117ra\u0161tyje maratonas<\/em> (p. 37) vadinamoji laiko dvasia i\u0161gyvenama kaip bendruomeninis, ne asmeninis unikumas: \u201esiekiant i\u0161laikyti trajektorij\u0105 \/ tolyn ir tolyn nuo sav\u0119s \/ reikalingas nuolatinis budrumas \/ ir valia neklausin\u0117ti \/\/ pavarg\u0119 ir melancholi\u0161ki \/ mes b\u0117gam nors niekas \/ seniai nebesiveja\u201c. Nors maratone, kiek \u012fsivaizduoju, net jei b\u0117gama su minia, visuomet esi viena(-s); \u0161iame i\u0161tverm\u0117s \u017eanre pasitaiko ir netik\u0117t\u0173 mir\u010di\u0173. Visgi knyga, bent jau skaitymo po\u017ei\u016briu, n\u0117ra maratonas: tai vidutinio nuotolio b\u0117gimas. Neperkrauta, neu\u017etempta, lakoni\u0161ka, taupu. Bet man suprantama, k\u0105 autorius nori prane\u0161ti, galiu su tuo tapatintis (pl\u0117\u0161ymosi metafizika<\/em>, p. 68-69).<\/p>\n\n\n\n

Kartais autorius neatsispiria pagundai eksponuoti, k\u0105 \u017eino (tiksliau, cituojamu atveju \u2013 kokio kino mat\u0119s) \u2013 \u201eiriuos lyg per sapn\u0105 lyg girtas taip tr\u016bksta j\u0117g\u0173 ir kartu \/\/ taip tyku tarsi jarmuscho filme tyla ir med\u017ei\u0173 o\u0161imas \/\/ ir sykiu dar rusena viltis kad ghost dog\u2018as esu \/ nes n\u0117 kiek nevilioja viljamo bleiko likimas\u201c (aplink pasaul\u012f per 80 dien\u0173<\/em>, p. 40-41), bet poezija n\u0117ra \u017einojimas; man patiko, kad jei rimuojama \u2013 tai lengvab\u016bdi\u0161kai, atsainiai (i\u0161gelb\u0117k mus<\/em>, p. 58). Egzistuoja \u017eaidimas kalba, bet netechni\u0161kas, nedrebant i\u0161 fonetinio sklandumo keliamo estetinio pasim\u0117gavimo (lau\u017eymas<\/em>, p. 60). \u0160velniai eksperimentuojama forma, bent jau grafiniu tekst\u0173 i\u0161d\u0117stymu; radikalumo vengiama. Skaitant ap\u0117m\u0117 \u012fsp\u016bdis, kad autorius nor\u0117t\u0173 filosofuoti eil\u0117ra\u0161\u010diais \u2013 bet n\u0117ra tokios filosofijos, kuri laikyt\u0173 lygsvar\u0105 kartu su poetine forma (\u017eymiausias t\u0173 \u017eanr\u0173 difuzijos pavyzdys, Frydricho Nietzsch\u0117s \u201e\u0160tai taip Zaratustra kalb\u0117jo\u201c nelaikomas poezija). Ir poezijos n\u0117ra, jei tai \u2013 tik glaustas b\u016bdas formuluoti id\u0117jas. Netikiu, kad tarpdisciplininiai u\u017emojai prikelt\u0173 metafizik\u0105 i\u0161 mirusi\u0173j\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Studij\u0173 metais filolog\u0173 barake<\/em> per atsitiktin\u012f \u201e\u0160ilelio\u201c transliuojam\u0105 C kategorijos film\u0105 nugirdau fraz\u0119 \u201esu manimi pakli\u016bsi \u012f istorij\u0105\u201c. I\u0161tar\u0117 amerikietis \u2013 taip apsid\u017eiaugiau, kad u\u017esira\u0161iau t\u0105 \u0161\u016bk\u012f ant bendrabu\u010dio kambario sienos. \u012edomu, kad po tiek met\u0173 jis man rezonuoja su Ais\u010dio \u017dekevi\u010diaus \u201e\u012eeisiu istorijon ar ne \/ bet bent jau b\u016bsiu paband\u0119s\u201c (autobiografinis<\/em>, p. 74-75), tik, \u017einoma, jo subjektas daug nuosaikesnis ir geriau orientuojasi Visatos parametruose. Paskutiniame rinkinio eil\u0117ra\u0161tyje epilogas<\/em> (p. 77) tarsi bandoma save \u012fkomponuoti \u201enuostabi\u0173j\u0173 l\u016bzeri\u0173\u201c, o ne laim\u0117toj\u0173 pus\u0117je \u2013 teigiant prasm\u0119 silpnume. Bet ar tikrai \u0161ie du vaidmenys yra opozicijos?<\/p>\n\n\n\n

Aistis \u017dekevi\u010dius Maratonas.<\/em> <\/strong>V., Slinktys, 2019. 80 p.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ais\u010dio \u017dekevi\u010diaus, nors jis \u0161\u012f t\u0105 ra\u0161\u0117\/vert\u0117 ir \u012f \u201e\u0160iaur\u0117s At\u0117nus\u201c, pavard\u0119 tvir\u010diau \u012fsid\u0117m\u0117jau po pokalbio su Jurga Tumasonyte \u201eLiterat\u016broje<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5303,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5301","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5301","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5301"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5301\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5305,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5301\/revisions\/5305"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5303"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5301"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5301"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5301"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}