Pavyzd\u017eiui, Neringa Butnori\u016bt\u0117 anketoje sako itin svarbius dalykus, tik klausimas, ar juos girdi tie, kuriems jie skirti: \u201ePoezijoje tarsi daug\u0117ja turinio, kur\u012f galiu dr\u0105siau rekomenduoti kitiems, bet senka rai\u0161kos priemon\u0117s. Jos pratina m\u0105styti ir reaguoti pompasti\u0161kai, be pustoni\u0173, pasikliauti schema. K\u0105 jau kalb\u0117ti, kad suvokimas apie \u0161ok\u0105 ir dr\u0105s\u0105 \u2013 vis dar mokykli\u0161kas, toks feisbukinis, i\u0161 naujo lietuvi\u0173 atradin\u0117jamas ratas. Tai koreguoja poezijos prasm\u0117s status\u0105 ir yra patogu vidutinyb\u0117ms.\u201c (p. 13-14) O poetai kartoja lyg pap\u016bgos, kad n\u0117ra literat\u016bros kritikos, nors toji pati Neringa ra\u0161o skvarbias, nuodugnias, nebanalias analitines recenzijas. Tad ar jie j\u0105 skaito?.. Gal\u0117t\u0173 u\u017esiprenumeruoti bent jau kok\u012f \u201eLitmen\u012f\u201c profilaktikai, nes egzistuoja d\u0117snis \u2013 kai susimoki (o ne gauni nemokamai), ai\u0161kiau matai. \u201e\u0160i situacija susijusi su vienpusiu po\u017ei\u016briu \u012f literat\u016bros kritik\u0105 \u2013 jos autorius tarsi yra nuolat atskaitingas tarnas, u\u017etar\u0117jas, diplomatas (nelygu, kokios aplinkyb\u0117s), svo\u010di\u0173 ratelio narys, na, toks nuo daugelio priklausomas asmuo, kuris tur\u0117t\u0173 visk\u0105 priimti asmeni\u0161kiau arba \u201elydekai paliepus\u201c. Kai kritika tapo vie\u0161\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173 dalimi, i\u0161skydo literat\u016bros kriterijai: ma\u017eiau ai\u0161ku, kas yra kokybi\u0161kas tekstas, kur yra literat\u016bros objekto ribos. Gaila, kad pamatuotai kriti\u0161kas tekstas vis dar yra priimamas kaip ekscesas.\u201c (p. 14) Ka\u017ein, ar perskait\u0117 \u0161iuos \u017eod\u017eius Aivaras Veiknys ar Deividas Prei\u0161egalavi\u010dius, feisbuke i\u0161rei\u0161k\u0119 nepasitenkinim\u0105 almanacho ne\u012fdomumu ir prasta sklaida? Kita vertus, ar tikrai sklaida yra did\u017eiausia problema, jei net \u012f rankas patekusios knygos sakiniai adresato nepasiekia? Kas b\u016bt\u0173, jei almanachas atsidurt\u0173 t\u016bkstan\u010dio \u017emoni\u0173 rankose, bet, nieko jiems neprane\u0161\u0119s (beje, tai ne almanacho, o t\u0173 \u017emoni\u0173<\/em> problema), keliaut\u0173 \u012f makulat\u016br\u0105? Ar tai neb\u016bt\u0173 vis\u0173 m\u016bs\u0173 darbo u\u017e gra\u0161ius arba u\u017e dyk\u0105 i\u0161niekinimas?<\/p>\n\n\n\n Paradoksas, suprantama, ne tas, kad kritika prasta, o kad poetai jos neskaito. Kam jiems?.. Nebent kas nors ra\u0161o apie juos, tada jau galima ir par\u0117kauti, ir kum\u0161\u010diais padau\u017eyti \u012f ekran\u0105. N\u0117ra ne kritikos, o poet\u0173 kritin\u0117s recepcijos \u2013 geb\u0117jimo adekva\u010diai t\u0105 kritik\u0105 priimti. Tada ji pavadinama \u201enetalentinga\u201c. Bet kod\u0117l patys poetai jos nera\u0161o? Juk para\u0161yt\u0173 talentingiau, nes geriau, anot j\u0173 pa\u010di\u0173, i\u0161mano poezij\u0105. Kod\u0117l susir\u016bpin\u0119 tik savimi, nejau nebijo sudrakon\u0117ti nuo tokio hermeti\u0161ko b\u016bvio? \u012etariu, kad egzistuoja ir dar viena prie\u017eastis \u2013 daugelis tiesiog n\u0117ra intelektualiai paj\u0117g\u016bs para\u0161yti recenzijos, tai per sud\u0117tingas \u017eanras. Kiti tingi, treti nepageidauja susipykti (neegzistuoja jokia kritika be pyk\u010dio<\/em>, ypa\u010d m\u016bs\u0173 akvariume). Kaip sako Dovil\u0117 Kuzminskait\u0117 – \u201eSiaurose bi\u010diuli\u0173 kult\u016brinink\u0173 grup\u0117se galima mind\u017eikuoti ir prie buto dur\u0173, ir prie \u012f\u0117jimo \u012f Luvr\u0105, ku\u017ed\u0117tis bei pir\u0161teliu rodyti \u012f kitus bi\u010diuli\u0173 ratelius.\u201c (p. 17) Irgi sako mums, o ne \u012f or\u0105, tad, kas turim ausis, klausykim\u0117s. Nors pana\u0161u, kad ausys u\u017egulusios nuo sav\u0119s reik\u0161mingumo. Adekva\u010diausiai i\u0161 poet\u0173 apie kritik\u0105 pasisako Mindaugas Nastaravi\u010dius: \u201eL\u016bkes\u010diai. \u0160tai kas autoriams sukelia daugiausia \u012ftamp\u0173. Nepagr\u012fsti l\u016bkes\u010diai, kad kiekviena mano knyga privalo b\u016bti pasteb\u0117ta, apra\u0161yta, apkalb\u0117ta. O jeigu kritikai tyli, vadinasi, kritik\u0173 neb\u0117ra, spauda i\u0161nyko ir apskritai art\u0117ja pasaulio pabaiga. Nes tasai \u201en\u0117ra k\u0105 skaityti\u201c da\u017enai rei\u0161kia, kad ten nera\u0161o apie mano knyg\u0105. O visi kiti? Netalentingi.\u201c (p. 158)<\/p>\n\n\n\n Skaitant susidariau \u012fsp\u016bd\u012f, kad visi poetai jautr\u016bs savo socialinei pad\u0117\u010diai: tas dirglumas neatsitiktinis ir neapeinamas. \u0160tai kaip Valdemaras Kukulas dienora\u0161tyje fiksuoja savo kasdienyb\u0119 (ra\u0161yta 1991 m.): \u201eVien\u0105 savaitgal\u012f \u2013 straipsnis apie Daujotyt\u0119, kit\u0105 \u2013 apie A. Greim\u0105, tre\u010di\u0105 \u2013 apie \u201ePoezijos pavasar\u012f\u201c, i\u0161tisai \u2013 viena po kitos \u2013 informa\u0161k\u0117s apie RS renginius, \u201eAleksandryn\u0105\u201c, \u201eMet\u0173\u201c anotacijos, klausimai poetams ir ne poetams, redagavimai, A. Tarkovskio, M. Berzinio vertimai ir \u2013 i\u0161tisom savait\u0117m \u2013 skaitymai. Kalnai knyg\u0173. Du kartus pasigerta \u2013 bet be prat\u0119sim\u0173! Ir baisiausia, kad tas \u012fnir\u0161is b\u016bti lit. proletaru kyla, regis, ne i\u0161 materialinio skurdo, o i\u0161 neapykantos dabar\u010diai, \u0161itai situacijai: atrodo, dabar kaip tik b\u016btina ra\u0161yti tai, ko niekam nereikia, versti, tai, u\u017e k\u0105 niekas nemok\u0117s n\u0117 kapeikos.\u201c (p. 151) Saky\u010diau, niekas nepasikeit\u0117 per trisde\u0161imt met\u0173, tik tiek, kad nebedr\u012fstame sakyti, jog ka\u017ekas kitas kaltas \u2013 ne, velkame t\u0105 jung\u0105 d\u0117l to, kad mums patiems<\/em> reikia. Kukulo dienora\u0161\u010dio fragmentai labai \u012fdom\u016bs ir sociologiniu po\u017ei\u016briu: detal\u0117mis apie jau primir\u0161t\u0105 laik\u0105. Kiti tekstai, skirti mirusi\u0173j\u0173 atminimui ar pa\u017eymint sukaktis, kiek erzina nevalingu garbinimu (nors s\u0105\u017einingai apra\u0161ytos \u012fvairios, taip pat ir neigiamos poet\u0173 savyb\u0117s). Pats \u017eanras gal kiek slidus \u2013 nes kai atsimenu mirus\u012fj\u012f, noriu nenoriu j\u012f kiek romantizuoju, teisinu \u2013 net kai n\u0117ra prie\u0161 k\u0105.<\/p>\n\n\n\n Gra\u017eus pats pirmasis almanache Agn\u0117s \u017dagrakalyt\u0117s eil\u0117ra\u0161tis (p. 9) apie kart\u0173 poreikius; temperamentingi, netipiniai ir jos atsakymai \u012f anketos klausimus (p. 67). Dar patiko abu Leonardo\u00a0 Gutausko tekstai (122-123), grafinis Benedikto Janu\u0161evi\u010diaus eil\u0117ra\u0161tis (p. 35): gaila, kad tik vienas toks; Rimas U\u017egiris (p. 143). Su did\u017eiuliu susidom\u0117jimu perskai\u010diau Gintaro Bleizgio atsiminimus apie Jon\u0105 Strielk\u016bn\u0105: nors ten apra\u0161omi kult\u016brinio lauko papro\u010diai (hierarchijos, patronalizavimas; ka\u017ekokios nera\u0161ytos brolijos, kuriai, laimei, nepriklausau, taisykl\u0117s) man visi\u0161kai nepriimtini, bet Bleizgys pasakoja tikrai smagiai, nors ir gan egzaltuotai. Kasparo Pociaus straipsn\u012f apie Mie\u017eelait\u012f sutikau gan skepti\u0161kai, ta\u010diau \u012fpus\u0117jusi skaityti \u012fvertinau t\u0105 fakt\u0105, kad j\u012f ra\u0161o \u017emogus, kaip \u010dia mandagiau i\u0161sirei\u0161kus, ne i\u0161 m\u016bs\u0173 akvariumo. Nepraleidau pro akis K\u0119stu\u010dio Navako anketos, kurioje jis teigia intuityvizm\u0105: \u201ePaleidai str\u0117l\u0119 \u012f dang\u0173 ir nesvarstyk, kur ji nukris, svarbu, kad paleidai. Mano kiek romantin\u0117 nuostata \u0161iuo klausimu remiasi tuo, kad poezija n\u0117ra svarstoma, apgalvojama ir para\u0161oma. Ji tiesiog atsitinka, tad yra ne para\u0161oma, o u\u017era\u0161oma, nuolat trankantis \u012f kalbos grotas, kiek naiviai tikintis, kad H. G. Gadameris nebuvo iki galo teisus.\u201c (p. 53) Visi\u0161kai sutinku, poezija n\u0117ra ratio<\/em> produktas. Bet tame pa\u010diame puslapyje nesutinku su juo, kai sako: \u201ePoezija susmulk\u0117jo. Jaunesniojoje kartoje daugyb\u0117 ger\u0173 poet\u0173, kurie man labai patinka, bet n\u0117ra nei vienos tokio lygio asmenyb\u0117s kaip D. Kajokas ar Antanas A. Jonynas. Net kaip A. Mar\u010d\u0117nas.\u201c U\u017etat, K\u0119stuti, yra toki\u0173 moter\u0173 poe\u010di\u0173, kokiomis tais j\u016bs\u0173 geraisiais jaunyst\u0117s laikais, kai \u017eol\u0117 buvo \u017ealesn\u0117, net nekvep\u0117jo: E. Karnauskait\u0117, Z. Ma\u017eeikait\u0117, N. Abrutyt\u0117, A. \u017dagrakalyt\u0117, A. Kazili\u016bnait\u0117, V. Grainyt\u0117, I. Valantinait\u0117, L. Buividavi\u010di\u016bt\u0117. Neseniai per \u201eLiterat\u016bros akira\u010dius\u201c klausiausi skirting\u0173 pokalbi\u0173 su, pvz., Mantu Tolo\u010dka ir su Greta Ambrazaite. Abu kalb\u0117jo apie savo vykusias pirm\u0105sias knygas, bet pasitik\u0117jimas savimi taip akivaizd\u017eiai skyr\u0117si, kad net r\u0117\u017e\u0117 aus\u012f. Galvojau, kod\u0117l. Ir buvo li\u016bdna.<\/p>\n\n\n\n Dar keli \u017eod\u017eiai apie kompaktin\u0119 plok\u0161tel\u0119, kuri kiekvienais metais man yra brangiausia almanacho dalis. Sunku paai\u0161kinti, bet kai kurie lietuvi\u0173 autoriai mane yra pasiek\u0119 kaip tik balsu<\/em>, t. y. per CD \u2013 gal i\u0161 \u010dia tas prierai\u0161umas. Teko gird\u0117ti, kad tai esanti atgyvena ir der\u0117t\u0173 ie\u0161koti \u0161iuolaiki\u0161kesni\u0173 sprendim\u0173, tad ir liudiju, viena i\u0161 t\u016bkstan\u010dio \u2013 man gerai ir CD, video rinktin\u0117s ne\u017ei\u016br\u0117\u010diau. Nem\u0117gstu mikrofon\u0173 vaizdo, laikau j\u012f antiesteti\u0161ku. Skaitym\u0173 \u012fra\u0161us, ai\u0161ku, vertinu ir jais naudojuosi, bet j\u0173 klausausi, ne \u017ei\u016briu.<\/p>\n\n\n\n Almanacho kampelyje \u2013 emblema, buvusios \u201ePoezijos pavasario\u201c didyb\u0117s liku\u010diai. Varg\u0161as pauk\u0161telis, jis patyr\u0117 tiek ideologin\u0117s prievartos, kad \u0161iandien kai kuriuose kontekstuose atrodo kaip sovietme\u010dio karikat\u016bra. Poezijos pauk\u0161t\u0117 yra pra\u0117jusio laiko simbolis. Poetai nebeturi nieko bendra nei su pauk\u0161\u010diais, nei su \u0105\u017euolais. Kalba yra kraujas, radioaktyviosios atliekos, eteris, gleiv\u0117s, sidabras, pelenai, trotilas, a\u0161aros, kamuolio bilsmas prie\u0161 nakt\u012f, asfalto kvapas po lietaus. Eiliuotoms banalyb\u0117ms nebereikia lenktis, d\u0117v\u0117t\u0173 jausm\u0173 nebegalima atna\u0161auti. N\u0117ra jokios prasm\u0117s garbinti poezij\u0105 ar poetus, kai aplinkui skurstama, mir\u0161tama, naikinama. Tarp \u017emoni\u0173 nebegalioja jokios hierarchijos, jokie veidmaini\u0161ki titulai. Poezija yra radikalus b\u016bdas protestuoti prie\u0161 vartojim\u0105, militarizm\u0105, ekonomikos augim\u0105 \u2013 kalbos vartojimu. Eil\u0117ra\u0161\u010diai \u2013 tai \u0161\u016bviai, kuriais su\u017eeid\u017eiama (kitaip jie neturi prasm\u0117s).<\/p>\n\n\n\n Poezijos pavasaris\u20182019<\/em><\/strong>. Almanachas. Sudar\u0117 El\u017ebieta Banyt\u0117, Marius Burokas, Viktoras Rud\u017eianskas, Audinga Pelurityt\u0117, Vytas Dek\u0161nys (u\u017esienio poetai). V., Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 leidykla, 274 p.<\/p>\n\n\n\n Prie PDR almanacho nesu prisiri\u0161usi taip sentimentaliai, kaip prie \u201ePoezijos pavasario\u201c. Gal d\u0117l to, kad atsimenu tuos tomelius i\u0161 vaikyst\u0117s,<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5314,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5312","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5312","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5312"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5312\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5316,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5312\/revisions\/5316"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5314"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5312"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5312"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5312"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/pdr.lt\/wp-content\/uploads\/2019\/06\/Tekstai_Vargsas_paukstelis_large.jpg\")
<\/figure>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"