{"id":5317,"date":"2019-06-03T12:46:19","date_gmt":"2019-06-03T09:46:19","guid":{"rendered":"https:\/\/pdr.lt\/?p=5317"},"modified":"2026-09-08T12:24:16","modified_gmt":"2026-09-08T09:24:16","slug":"giedre-kazlauskaite-chimeros-nesudege","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pdr.lt\/en\/giedre-kazlauskaite-chimeros-nesudege\/","title":{"rendered":"Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117 \u201eChimeros nesudeg\u0117\u201c"},"content":{"rendered":"\n

Nauj\u0105 Elenos Karnauskait\u0117s poezijos knyg\u0105 nuo pat prad\u017ei\u0173 skai\u010diau \u012fsitraukusi, bet nelengvai; mintyse redagavau, gin\u010dijausi, m\u0105s\u010diau. Toks jau \u201emarudnas\u201c, kaip sako kaime, mano darbas \u2013 sakyti dalykus, kurie \u017emon\u0117ms nepatinka. Supratau, kad autorei b\u016bdinga intuityvi Juditos Va\u010di\u016bnait\u0117s tradicijos t\u0105sa, kuri man pasirod\u0117 per abstrakti: \u012fvaizd\u017eiai n\u0117riniuoti, bet stinga Vai\u010di\u016bnaitei b\u016bdingo reljefi\u0161kumo, trimat\u0117s dimensijos. Knygos prad\u017eioje glaustai i\u0161sakoma tokia Karnauskait\u0117s programa: \u201ekukliai niekam nestebint \/ pris\u0117dus prie stalo kampelio \/ ra\u0161yti eil\u0117ra\u0161t\u012f arba lai\u0161k\u0105 \u2013 \u2013 \u2013\u201c (p. 12). \u012edomu \u2013 tos pa\u010dios programos laik\u0117si Jane Austen, kuri labai sl\u0117p\u0117, kad ra\u0161o, o sl\u0117pti buvo nelengva, nes j\u0105 nuolat lankydavo sve\u010diai, juos tekdavo u\u017eimti. Esu skai\u010diusi, kad klasik\u0117 vis nutykindavo prie savo stalelio slap\u010diomis \u201epara\u0161yti\u201c. Atvirai to daryti neleido drovumas ir to meto moters pad\u0117tis \u2013 kult\u016briniai papro\u010diai, \u012fpareigojantys netur\u0117ti \u201evyri\u0161k\u0173\u201c ambicij\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Nuo t\u0173 papro\u010di\u0173 nelabai toli ir pab\u0117g\u0117ta \u2013 suskai\u010diuokime Karnauskait\u0117s kartos lietuvi\u0173 moteris poetes ir prozininkes. Nenuostabu, kad kuklumas (\u201eniekam nestebint\u201c) tokioje aplinkoje tampa i\u0161gyvenimo (tiksliau, i\u0161ra\u0161ymo<\/em>) strategija. Karnauskait\u0117s poezijoje tvirtinama nuostata, kad gyvenimas yra dovana, tod\u0117l dera d\u017eiaugtis bet kokiais \u201eniekeliais\u201c, kuriais gal ir nesid\u017eiaugta, bet jais d\u017eiaugtis, metams b\u0117gant, \u201egal\u0173 gale v\u0117l pasidaro malonu\u201c (Dovanos, <\/em>p. 22; Mergait\u0117, skriejanti ant dvira\u010dio,<\/em> p. 23). Mies\u010dioni\u0161kumo tame, atrodyt\u0173, irgi labai daug \u2013 tai geb\u0117jimas g\u0117r\u0117tis gra\u017eiais pavir\u0161iais. Kai viskas taip gra\u017eu, skaitytojai net norisi, kad bent kas nors b\u016bt\u0173 negra\u017eu \u2013 o n\u0117ra. Atsispiriama nuo banalyb\u0117s (Ryto impresija<\/em>, p. 24) \u2013 ra\u0161ymas itin atsargus, n\u0117ra nieko \u0161okiruojan\u010dio, nieko bjauraus, bet ir nieko \u012fdomaus. Nors i\u0161laikyta rafinuotumo pastanga, n\u0117ra ir paties rafinuotumo, tik vai\u010di\u016bnaiti\u0161kas jo at\u0161vaitas.<\/p>\n\n\n\n

Prisiminiau pirm\u0105j\u0105 Karnauskait\u0117s poezijos knyg\u0105 \u201eBried\u0117 j\u016broje\u201c (V., Vaga, 1990), kuri\u0105 pra\u0117jusi\u0105 vasar\u0105 radau regiono bibliotekos \u201enura\u0161yt\u0173\u201c knyg\u0173 lentynoje \u2013 buvo galima pasiimti, tad ir pasi\u0117miau. Tuomet pasibais\u0117jau, kaip lengvai nura\u0161omos knygos, ta\u010diau neseniai vienoje konferencijoje, skirtoje leid\u0117jams, i\u0161girdau dar \u0161iurpesn\u012f fakt\u0105: jeigu knyga bibliotekoje 5 metus n\u0117ra skaitoma, ji keliauja \u012f biokur\u0105 (\u012fsivaizduoju, kiek kart\u0173 jau tur\u0117\u010diau b\u016bti kremuota, nes prie poezijos knyg\u0173, jei autoriai nepersistengia socialiniuose tinkluose, tikrai niekas nesiver\u017eia). Toje pirmojoje knygel\u0117je Karnauskait\u0117 jau susiformavusi kaip poet\u0117: \u201eMiegan\u010diose chimerose\u201c pernelyg nenutolta nei nuo formos, nei nuo elegi\u0161k\u0173 motyv\u0173, nei nuo tem\u0173. Tiesa, atsirado burb\u0117jimo ant visoki\u0173 iPod\u0173 ir iPad\u0173 (B\u016bti ar atrodyti<\/em>, p. 35) \u2013 be reikalo, nes jaunimas ir internete daug da\u017eniau b\u016bna, negu atrodo, o burb\u0117jimas b\u016bdingas vyresniajai kartai: moralizavimo, kad ir \u0161velnaus, poezijai nereikia. Nostalgija tegu lieka, jeigu ji dar turi kur pl\u0117stis. Meil\u0117s daug, bet ji nekonkreti. Meil\u0117s objektas taip ir lieka skaitytojai visai nepa\u017einus, tik kaip kalb\u0117tojos jausm\u0173 \u0161e\u0161\u0117lis. Susidariau \u012fsp\u016bd\u012f, kad jis galb\u016bt u\u017esienietis, nes i\u0161siskiriama oro uostuose ir \u201epus\u0117s to k\u0105 sakai nesuprantu \/ kitos pus\u0117s nenoriu suprasti\u201c (Pokalbis<\/em>, p. 49). \u201e[…] mergait\u0117 oro uoste pardavin\u0117ja ro\u017ees \/ ka\u017ek\u0105 tau sako paimi vien\u0105 pauostai \/ bekvap\u0117 dar tebematau tavo nugaros \/ kont\u016br\u0105 tavo lietpal\u010dio spalv\u0105 (Atsisveikinimas<\/em>, p. 47) \u2013 ka\u017ekoks nebe\u012fmanomas \u0161iems laikams dramatizmas ir romantika. Epigrafai irgi pernelyg dramati\u0161ki, dviprasmi\u0161ki (gali prane\u0161ti visai k\u0105 kita, negu autor\u0117 steigia eil\u0117ra\u0161\u010diu; prasilenkia ironija), manau, galima b\u016bt\u0173 i\u0161siversti ir be j\u0173 (\u201eHamletas\u201c, liaudies i\u0161mintis \u2013 p. 35, p. 45).<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117<\/p>\n\n\n\n

\u012edomiausia knygoje \u2013 subjekt\u0117s savasties patyrimas, sav\u0119s kaip poet\u0117s refleksijos, da\u017enai neatskiriamos nuo ontologini\u0173. \u0160ie eil\u0117ra\u0161\u010diai man atrodo tikrai \u012fdom\u016bs ir geri. \u201e\u0160ventosios pakrant\u0117m labiausiai \/ vengdavau ne atsitiktini\u0173 \/ klaid\u017eiotoj\u0173, ne, tik baug\u0161taus \/ \u017ev\u0117relio \u017evilgsnio atsispindin\u010dio \/ nurimusiam vandeny\u201c (Apie slap\u010diausias baimes<\/em>, p. 42) \u2013 projekcija \u012f save pa\u010di\u0105: gyv\u016bnams neb\u016bdingas Narcizo mitas, o \u017emon\u0117ms, deja, taip. Eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 kalban\u010dioji slepiasi ne vien tada, kai ra\u0161o, bet taip pat ir tada, kai serga (yra pa\u017eeid\u017eiama ir \u201enegra\u017ei\u201c): \u201e[…] pati viliuosi nesutikti \/ jokio pa\u017e\u012fstamo ar atpa\u017e\u012fstan\u010dio d\u0117vinti baltus \/ ligonin\u0117s mar\u0161kinius arba dar geriau treninguota […]\u201c (p. 50), nors tame pa\u010diame eil\u0117ra\u0161tyje Moter\u0173 palata<\/em> nusirengiama daug intymiau – dvasi\u0161kai. Pana\u0161i jausena siejama su ra\u0161ymu kaip poet\u0117s tapatyb\u0117s k\u016brimu: \u201e[…] kiekvien\u0105 syk\u012f prisiliesdama prie eil\u0117ra\u0161\u010dio \/ jau\u010diu neai\u0161ki\u0105 kalt\u0119 ir g\u0117d\u0105 \/ kad esu ne kaip visi \/ nor\u0117jau b\u016bti kaip dauguma \/ rengiausi dengiam\u0173j\u0173 spalv\u0173 drabu\u017eiais \/ sl\u0117piau k\u016bno formas ir lyt\u012f, kovojau su savo moteri\u0161kumu […]\u201c (p. 52) \u2013 dokumentika apie moters poet\u0117s buvim\u0105 toje kartoje, kurioje beveik n\u0117ra poe\u010di\u0173, vien poetai. Beje, kalban\u010dioji nes\u0105moningai tarsi ir \u017eino i\u0161eit\u012f: \u201e[…] nei vyno nei muzikos renginio vinis \/ de\u0161imt balt\u0173 baland\u017ei\u0173 (sak\u0117 neduoti \/ j\u0173 svetimiems) ka\u017ekokiu b\u016bdu gavau \/ vien\u0105 lygiai ties mano smiliumi \/ pagreitintai dau\u017e\u0117si pauk\u0161\u010dio \u0161irdel\u0117 \/ maniau reikia pam\u0117t\u0117ti kad skrist\u0173 \/ tarsi kok\u012f popierin\u012f l\u0117ktuv\u0117l\u012f \/ bet u\u017etenka tik atgniau\u017eti delnus \/ ir pakyla \u010dia pauk\u0161\u010diui o \u017emon\u0117s \/ da\u017eniausiai net nesupranta \/ kada delnai atgniau\u017eti\u201c (Parodos atidarymas<\/em>, p. 54) Delnai atgniau\u017eti, miela Elena (\u010dia apie poezij\u0105, ne apie likim\u0105 ar santykius). Galima ir dr\u0105siai ra\u0161yti, nereikia saugoti gra\u017eios ir kuklios, sant\u016brios, rafinuotos moters \u012fvaizd\u017eio.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Knygos pavadinimas ir skyri\u0173 pavadinimai \u2013 tarsi jokie (nery\u0161k\u016bs, bly\u0161k\u016bs, abstrakt\u016bs, apie niek\u0105). Net jei atpa\u017e\u012fstama kult\u016brin\u0117 Pary\u017eiaus katedros chimer\u0173 asociacija, kuri\u0105 lyg ir patvirtina eil\u0117ra\u0161tis Ryto misterija<\/em> (p. 68). Eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 subjekt\u0119 kankina nemiga (bent 3-4 eil\u0117ra\u0161\u010diuose apie tai u\u017esimenama), vadinasi \u2013 ir mirties baim\u0117. Susig\u016b\u017eimas, sulindimas \u012f savo kiaut\u0105 (\u016b\u017eaujant rudenio v\u0117troms<\/em>, p. 127) \u2013 li\u016bdna daugelio moter\u0173 i\u0161gyvenimo strategija. Kartais atrodo, kad mirties baim\u0117 persipina ir su sen\u0117jimo baime (mano miest\u0105 i\u0161pusto \u012fsisiaut\u0117jantys\u2026<\/em> p. 129). Nejaugi sen\u0117jim\u0105 taip sunku i\u0161gyventi?.. Negra\u017eioms moterims turb\u016bt lengviau.<\/p>\n\n\n\n

niekada nebuvau nutolusi labiau
nuo sav\u0119s negu dabar esu
nebesusivokiu nei kam nei kod\u0117l
nei kaip gyventi
niekada nebuvau labiau
priart\u0117jusi prie pa\u010dios esm\u0117s \u2013
baigiantis vasarai b\u016bti pl\u016bdena
tarp kit\u0173 toki\u0173 pat bevard\u017eio
tvenkinio pakra\u0161ty \u2013 kas kalba
apie didelius vandenis
grei\u010diausiai meluoja arba nesuvokia
kad visa kas t\u0117ra tik atsitiktinumas
arba Ka\u017ekieno \u017eaismas
\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 (niekada nebuvau nutolusi labiau…<\/em> p. 57)<\/p>\n\n\n\n

Teisinga, neekspansyvi pasaulio jausena, neb\u016bdinga poetams vyrams (tegu perskaito ir pasimoko). Nors poezijos u\u017evaldymu i\u0161siduodama kitaip: \u201e[…] kartais sapn\u0173 \/ laikas realesnis u\u017e tikrov\u0117s \/ nors irgi gerai ne\u017einai kas tai […]\u201c (Bandymai susitikti<\/em>, p. 66). Tai ir yra Narcizo mito realizacija \u2013 sav\u0119s tur\u0117jimas per sapnus, fantazijas, vidin\u012f sielos gyvenim\u0105. Beje, narcizai kaip g\u0117l\u0117s knygoje ne kart\u0105 minimi. Neatsitiktinis kalban\u010diosios santykis su svetimomis asmenuk\u0117mis (\u0161ios valandos…, 24 kadras<\/em>, p. 88-89): bet juk autor\u0117 daro t\u0105 pat\u012f \u2013 selfinasi<\/em>, tik \u017eod\u017eiais. Stebimasi beprasm\u0117mis kit\u0173 fotografijomis (\u0161iandien tuo pat metu…<\/em> p. 72) \u2013 bet kam tada eil\u0117ra\u0161tyje jas perfotografuoti?.. Per daug padrikai i\u0161m\u0117tytas chimer\u0173 \u012fvaizdis, gal norint pagr\u012fsti rinkinio pavadinim\u0105 (K\u016brybos paskirtis<\/em>, p. 76). Tame pa\u010diame tekste i\u0161pa\u017e\u012fstama nuolanki pozicija tikrai gali sutaikyti su pasauliu, jeigu turima omenyje auk\u0161tesnioji Visatos j\u0117ga (\u201ea\u0161 tik \u012frankis tavo rankoj\u201c) \u2013 bet lieka neai\u0161ku, tariama Dievo ar mylimojo at\u017evilgiu (veikiausiai \u0161ie du objektai kalban\u010diosios s\u0105mon\u0117je susilieja).<\/p>\n\n\n\n

Stiprieji eil\u0117ra\u0161\u010diai yra: Ekslibris<\/em> (p. 38), atsibundu suspausta \u0161irdim…<\/em> (p. 40; \u0161is lai\u0161kas gra\u017eus, tik labai jau nedr\u0105sus, kuklumo suver\u017etas), Silva rerum<\/em> (p. 53; tik pavadinimas ne \u2013 per ry\u0161ki literat\u016brin\u0117 asociacija), Vienos akimirkos mintis<\/em> (p. 94; pavadinimas blogas), Poet\u0117 ir perlas<\/em> (p. 104; nuostabus kaip tik egocentri\u0161kumu \u2013 tokia ir turi b\u016bti \u201enekukli\u201c poezija), \u017dod\u017eio \u012ftaiga<\/em> (p. 105), vakar paskutin\u0119 met\u0173 dien\u0105…<\/em> (p. 134). Silpnesni: vasaros vakar\u0105…<\/em> (p. 96 \u2013 banalyb\u0117). Yra tekst\u0173, kuriems tikt\u0173 pavadinimas \u201ejokiatekstis\u201c (analogija i\u0161 eil\u0117ra\u0161\u010dio Bevard\u0117 diena<\/em> (p. 100), kuriame vartojamas \u017eodis \u201ejokiadienis\u201c) ir a\u0161, kaip pobjaur\u0117 redaktor\u0117, toki\u0173 \u012f knyg\u0105 neb\u016b\u010diau d\u0117jusi. Pvz., Vandens \u017eaidimai<\/em> (p. 106), s\u0117d\u0117jau ant ruden\u0117jan\u010dios…<\/em> (p. 120), Stebuklo laukimas<\/em> (p. 121), u\u017e tulp\u0117mis margint\u0173 u\u017euolaid\u0173…<\/em> (p. 128 \u2013 tiesiog kartojasi tai, kas jau buvo pasakyta), Neviltis<\/em> (p. 122). Psichologizm\u0173, intraversijos po\u017ei\u016briu \u012fdomesnis netik\u0117tai \u012fsiterpti \u012f kito gyvenim\u0105<\/em> (p. 123). Visa knyga yra tos \u201egyvenimo rudens\u201c temos meditacija (nerimas smelkiasi pro nulytus…<\/em> p. 124), bet, bent jau mano po\u017ei\u016briu, u\u017etempta. Eil\u0117ra\u0161tyje \u012ekalinta<\/em> (p. 113) egzistenci\u0161kai kabinamasi \u012f laikinum\u0105, b\u016bties gro\u017eio efemerij\u0105:<\/p>\n\n\n\n

a\u0161 esu dramblio kaulo bok\u0161te
a\u0161 esu tenai kur kv\u0117puoti galima
tyliai retai ir ritmingai apskai\u010diuojant
kiekvien\u0105 \u012fkv\u0117pim\u0105 ir i\u0161kv\u0117pim\u0105 nei daugiau
nei ma\u017eiau a\u0161 esu ten kur tu niekada
nenor\u0117tum b\u016bti nutolus pati nuo sav\u0119s
per \u0161viesme\u010dius ir vandenynus ne\u017einau
kiek \u0161ito buvimo bus duota nes vis\u0105laik
gird\u017eiu moir\u0105 u\u017e nugaros \u010deksint
avikirp\u0117m \u017eirkl\u0117m tai \u012fsp\u0117jimas tai
\u017eenklas neatsigr\u0119\u017eti b\u016bti dar tyliau
nepastebimiau b\u016bti \u017eole b\u016bti \u017eemiau
u\u017e \u017eol\u0119 \u2013 \u2013 \u2013\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Esteti\u0161ka, bet, mano manymu, neteisinga pozicija. I\u0161\u0117jus i\u0161 to dramblio kaulo bok\u0161to, tapt\u0173 daug lengviau gyventi. Ir nevalia b\u016bti \u017eemiau u\u017e \u017eol\u0119, tai slopina ra\u0161ym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Elena Karnauskait\u0117 Miegan\u010dios chimeros.<\/em><\/strong> Odil\u0117, 2019, 143 p.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nauj\u0105 Elenos Karnauskait\u0117s poezijos knyg\u0105 nuo pat prad\u017ei\u0173 skai\u010diau \u012fsitraukusi, bet nelengvai; mintyse redagavau, gin\u010dijausi, m\u0105s\u010diau. Toks jau \u201emarudnas\u201c, kaip<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":5319,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5317","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5317","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5317"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5317\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5323,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5317\/revisions\/5323"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5319"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5317"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5317"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5317"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}