{"id":5339,"date":"2019-05-21T12:46:19","date_gmt":"2019-05-21T09:46:19","guid":{"rendered":"https:\/\/pdr.lt\/?p=5339"},"modified":"2026-09-08T12:12:11","modified_gmt":"2026-09-08T09:12:11","slug":"giedre-kazlauskaite-kazkas-kune-uzdega-viena-kerte","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pdr.lt\/en\/giedre-kazlauskaite-kazkas-kune-uzdega-viena-kerte\/","title":{"rendered":"Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117 \u201eKa\u017ekas k\u016bne u\u017edega vien\u0105 kert\u0119\u201c"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Naujos Jurgitos Jasponyt\u0117s knygos laukiau nuo tada, kai i\u0161girdau autor\u0119 skaitan\u010di\u0105 <em>Poezijos pavasario\u20182018<\/em> atidaryme \u2013 naujieji tekstai pasirod\u0117 \u012fdom\u016bs, tvirti, brand\u016bs (\u017einau, \u0161is \u017eodis juokingas, bet kuriuo kitu i\u0161reik\u0161ti autoriaus galimybi\u0173 i\u0161sipildym\u0105?). Prad\u0117jusi skaityti supratau, kad kalbos lakoni\u0161kumu ji pana\u0161\u0117ja \u012f Mari\u0173 Burok\u0105 (visai nekeista, j\u0173 biografijos susipynusios), tik kiek nery\u017etingiau u\u017esib\u016bna eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 pabaigose, negali \u016bmai nutraukti teksto b\u016bsenos. Naujoji knyga gan puo\u0161ni \u2013 turiu omenyje Viktorijos Daniliauskait\u0117s grafik\u0105, bet ne eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 autorei b\u016bding\u0105 kuklum\u0105 ir sant\u016brum\u0105. Gra\u017ei, fenomenologi\u0161ka Aido Mar\u010d\u0117no anotacija galiniame vir\u0161elyje, bet, ties\u0105 sakant, pasidariau tokia \u012f\u017e\u016bli (visk\u0105 skaitydama redaguoju, mintyse braukau), kad paredaguo\u010diau ir j\u0105 \u2013 brauk\u010diau paskutin\u0119 pastraip\u0105 (nuo \u201eSurizikuosiu&#8230;\u201c). Geras pavadinimas, sujungiantis abu miesto vart\u0173 pavadinimus \u2013 A\u0161trieji ir Au\u0161ros.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-6977b838\">Visi Jasponyt\u0117s tekstai datuojami, nurodoma para\u0161ymo vieta \u2013 veikiausiai i\u0161rei\u0161kint prisiri\u0161im\u0105 prie erdv\u0117laikio, eil\u0117ra\u0161\u010dio ai\u0161kinimo kaip buvimo konkre\u010dioje topografijoje. Autorei (ir lyrinei kalb\u0117tojai) tai svarbu, nes ji reziduoja tarp sostin\u0117s ir regiono. \u012e datavimus visada \u017ei\u016br\u0117jau skepti\u0161kai, netgi nihilisti\u0161kai \u2013 sakydavau, kad literat\u016bri\u0161kai reik\u0161mingos tik Vinco Mykolai\u010dio-Putino datos \u2013 i\u0161 j\u0173 ai\u0161ku, ar sonetai jau ra\u0161yti Irenai Kostkevi\u010di\u016btei, ar dar ne. Vis\u0173 kit\u0173 datavimas n\u0117ra \u012fdomus (kol kas). \u201eVartai Au\u0161trieji\u201c pradedami nuo biografijos: \u010dia veikia diedukas, bobut\u0117, prosenelis, prosenel\u0117, \u0161eimos istorija. Reti \u017eod\u017eiai, retos prot\u0117vi\u0173 profesijos (u\u017ekalb\u0117jimai, \u017eoliavimai, gyva\u010di\u0173 vardavimas). Ramus, ekologi\u0161kas santykis su pasauliu; net jei gali pasirodyti ironi\u0161ka, ironijos \u010dia n\u0117ra, autorei ji neb\u016bdinga: \u201eJau seniai pajutau at\u0161ilim\u0105 \/ ledynus arktyje tirpstant \/ kiek met\u0173 bulviakasis \/ jau ne spal\u012f (kai babcei gim\u0117 mama) \/ bet rugpj\u016bt\u012f (kai mamai gimiau a\u0161 pati)\u201c (<em>Apie rug\u012f ir bulves. At\u0161ilimas<\/em>, p. 56). Da\u017enas eil\u0117ra\u0161\u010dio pavadinimas turi paai\u0161kinim\u0105, kurio \u0161iaip ne\u017eino\u010diau (pvz., k\u0105 rei\u0161kia \u201epaskandos\u201c). Toliau rutuliojamos pirmojoje autor\u0117s knygoje \u201e\u0160altup\u0117\u201c \u012ftvirtintos nuostatos: motinyst\u0117 yra \u0161venta, kaip ir namai (s\u0105saja i\u0161ai\u0161kinama <em>\u017dem\u0117s \u0161uliniai. Namuos<\/em>, p. 21; motinyst\u0119 sakralizuoja ir <em>\u017diedimas<\/em>, p. 135).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-0310d279\">Nuo\u0161ird\u017ei\u0105 simptij\u0105 kelia Jasponyt\u0117s nepretenzingumas, poetams \u0161iaip jau neb\u016bdingas atsisakymas jaustis pasaulio centru: \u201enemanau \/ jog tur\u0117\u010diau \u017einoti kit\u0173 mintis \/ jau savosiose \/ u\u017etektinai susipainioju \/ vargiai gal\u0117\u010diau \/ ne\u0161iotis j\u0173 \/ daugiau \/ nei turiu [&#8230;] sako \/ tik kreivos ir silpnos \/ \u012fkapi\u0173 si\u016bl\u0117s \/ ten pavirsta \u012f tiesias ir tvirtas\u201c (<em>Trejos valktys<\/em>, p. 26-27). Taip pat ir silpnumas, netobulumas artikuliuojamas kaip vidin\u0117 stipryb\u0117: \u201eKai nebenoriu niekam \u012frodyti \/ kokia stipri esu \/ kokia stipri tada a\u0161 b\u016bnu \/ vis artinuos dievop \/ vis rimstu\u201c (p. 140). Rei\u0161kiamas nat\u016bralus, tikrai ne dirbtinis d\u0117kingumas u\u017e kraujo perdavim\u0105, gimin\u0117s t\u0105s\u0105 (<em>D\u0117kingumas. Ir \u0161aka atitinka \u0161akn\u012f<\/em>, p. 31), tampantis svarbia etine pozicija. Nes d\u0117kojimas atveria pasaul\u012f. Reprezentaciniame (su knygos pavadinimu susijusiame) eil\u0117ra\u0161tyje <em>A(u)\u0161trieji. \u0160ukel\u0117s<\/em> (p. 108) ne tik pristatoma miesto istorija (beje, gera m\u012fsl\u0117s metafora, vis\u0173 penki\u0173 miesto vart\u0173 palyginimas su pir\u0161tine), bet ir i\u0161rei\u0161kiamos nuosavyb\u0117s nesigvie\u0161ian\u010dios nuostatos: \u201enet k\u0105 myliu \/ man nepriklauso\u201c (p. 113). Eil\u0117ra\u0161\u010diuose kalbama apie atleidimo svarb\u0105 (p. 139), suvokiama \u201ekad esu verta \/ k\u0105 gaunu\u201c (p. 136). Tokia laikysena \u0161iandieniniame poezijos kontekste yra tokia reta, kad apstulbina nuo\u0161irdumu. Kalban\u010dioji tikrai netrok\u0161ta k\u0105 nors valdyti, kontroliuoti; neturi visagalyb\u0117s ambicijos, kad viskas nuo jos priklausyt\u0173: \u201e[&#8230;] namuos \/ su pe\u010diais pasisl\u0117pusiais \/ u\u017e apdailos metafor\u0173 \/ pagaliau prisipa\u017e\u012fstu \/ kad \/ laisv\u0117s bijojau \/ daug labiau \/ negu nelaisv\u0117s\u201c (<em>Kiaunel\u0117. Gud\u0173 g.<\/em>, p. 98). Prie\u0161ingai, ji trok\u0161ta rutinos kaip saugumo mechanizmo ir prisiima ekologin\u0119 atsakomyb\u0119 \u2013 n\u0117ra linkusi vartoti, i\u0161naudoti, eksplotuoti. Veikia saugos, konservavimo instinktas \u2013 bent kalboje i\u0161laikyti \u0161eimos papro\u010dius, senovinius \u017eod\u017eius, ma\u017eo miestelio etnografij\u0105 (<em>Kino teatras \u201eR\u016bta\u201c<\/em>, p. 79).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-b32e9253\">Folkloras Jasponyt\u0117s poezijoje siejamas su dokumentika \u2013 palie\u010diama partizan\u0173 tema (\u201e[&#8230;] likusios \u017eym\u0117s nam\u0173 \/ kur gyventa \/ apkasai mi\u0161kuose \u2013 mirtin\u0173 susi\u0161audym\u0173 \u017eenklas [&#8230;]\u201c, p. 71; \u201estribams toj egl\u0117je nu\u0161ovus s\u016bn\u0173 \/ kaimynas j\u0105 nukirto\u201c, p. 76). Tekst\u0173 pabaigose, kaip jau min\u0117jau, kartais u\u017esib\u016bvama i\u0161ra\u0161ytose b\u016bsenose \u2013 pvz. paskutin\u0117 eilut\u0117 \u201enebeskauda\u201c (p. 71) banali, nors emoci\u0161kai autorei ir svarbi. Fiksuojma \u0161eimos atmintis iki holokausto: \u201eProsenel\u0117s kelias \/ Zarasuos \/ dar\u017eoves parduoti \/ (mano kelias mokyklon) \u2013 \/ i\u0161 \u0160altup\u0117s \/ pakeliui \/ pas prekiaujan\u010di\u0105 skryb\u0117l\u0117m \u017eyd\u0173 \u0161eim\u0105 \u2013 \/ pe\u010di\u0173 u\u017ekurti \/ valgio i\u0161virt \/ \u0161altoj subatoj\u201c (<em>Subata<\/em>, p. 78). Eil\u0117ra\u0161tyje <em>Du kisieliai<\/em> (p. 38) \u012fsp\u016bd\u012f kuria raudona ir balta spalvos \u2013 kal\u0117din\u0117 spanguoli\u0173 ir avi\u017e\u0173 kisieli\u0173 asociacija, seneliams klausantis Amerikos balso. Jeigu mano pa\u010dios poezijoje santykis su t\u0117v\u0173 krauju, j\u0173 charakteri\u0173 paveldu konflikti\u0161kas, Jurgitos \u2013 taikus, pozityvus, nuolankus, d\u017eiaugsmingas: \u201e[&#8230;] kaip su motinos prot\u0117vi\u0173 linija \/ t\u0117vo kraujo spaudimo j\u0117ga \u2013 \/ kaip jie perne\u0161a erdv\u0119 \u2013 \/ \u012fdirbio pareig\u0173 ir likimo \u2013 \/ ramyb\u0119 \/ kur a\u0161 beb\u016b\u010diau \u2013 \/ lyg rankos laiky\u010diaus.\u201c (<em>Pavasar\u012f be Rojaus sod\u0173. Notrel\u0117s<\/em>, p. 89-90). Eil\u0117ra\u0161tis <em>Pilies vartuos<\/em> (p. 92) jautrus, bet naivokas: paskutin\u0119 strof\u0105 brauk\u010diau (nors tai ir prie\u0161tarauja autor\u0117s gailestingumui, i\u0161reik\u0161tam eil\u0117ra\u0161tyje <em>Mylimas mirtininke,<\/em> p. 29). Specifinis dualistinis Jasponyt\u0117s santykis su kaimu ir miestu \u2013 kalban\u010dioji tiksliai \u012fsivardina: \u201e[&#8230;] esu \/\u00a0 basa mieste \u012fsi\u0161aknijusi kaimiet\u0117\u201c (<em>Ses\u0117s ir seserys<\/em>, p. 106; teksto pabaigoje v\u0117lgi u\u017esikalbama \u2013 paskutin\u0117s strofos, mano akimis, nereikia). Atskiru ciklu gal\u0117tume laikyti eil\u0117ra\u0161\u010dius Vilniaus gatv\u0117ms ir vietoms \u012fdomiais pavadinimais (skyriuje \u201eVilnius nuo A\u0161triojo galo\u201c), nors veikiausiai jos \u017eymi kasdienin\u012f mar\u0161rut\u0105 i\u0161 darbo ir atgal. Kalban\u010dioji i\u0161pa\u017e\u012fsta meil\u0119 Vilniui (\u201emano kalba yra vaik\u0161\u010diojimas\u201c \u2013 <em>\u0116jimas<\/em>, p. 93), netgi vykusiai asocijuoja \u0161\u012f miest\u0105 su savo k\u016bnu (\u201e\u012esik\u016bnijimas. U\u017ekastos up\u0117s\u201c, p. 148), neeliminuojant upi\u0173 ir \u0161altini\u0173 \u2013 kaip k\u016bno skys\u010di\u0173. Esama ir gan naratyvini\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 (<em>A\u0161ar\u0173 pakaln\u0117s<\/em>, p. 118), tikrai ne prastesni\u0173 u\u017e \u201eb\u016bseninius\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-aa71d9b2\">Reik\u0161mingiausias knygoje man atrodo kalb\u0117jimas apie autenti\u0161kas patirtis, susijusias su lytimi kaip savastimi (<em>U\u017edegimai<\/em>, p. 146; <em>Motina<\/em>, p. 143) \u2013 labai intuityvi lyrika, apr\u0117pianti tik\u0117jim\u0105 ir moters k\u016bn\u0105, geism\u0105, gyvenimo, gimdymo instinkt\u0105: \u201eargi tik\u0117jimas gali b\u016bti \u017ev\u0117ris \/ mirtinai nukamuojantis k\u016bdik\u012f \/ motinos akyse \/ argi tik\u0117jimas gali b\u016bti tas \u017ev\u0117ris \/ kuris leid\u017eia be meil\u0117s \u012feiti \u012f moter\u012f \/ kad ir \u0161imt\u0105kart apsiplovus [&#8230;]\u201c (p. 144). Likimas priimamas kaip duotyb\u0117, su kuria tenka nemai\u0161taujant susitaikyti \u2013 \u201eniekada neskub\u0117jau u\u017eaugt \/ tik vaik\u0173 man reik\u0117jo anks\u010diau \/ bet at\u0117jo tada \/ kai reik\u0117jo mane u\u017eauginti\u201c (<em>I\u0161sipildymai<\/em>, p. 120). Vaik\u0173 tur\u0117jimas i\u0161gyvenamas kaip k\u016bryba, n\u0117ra jokio konflikto, pvz., tarp ra\u0161ymo ir buities, nes ir pati buitis yra k\u016bryba: \u201ePasodinu \u017eaisti vaik\u0105 \/ vien tam \/ kad n\u0117 vienas protas nebesukurt\u0173 \/ pragaro\u201c (p. 105) \u2013 \u017eaidimas prie\u0161pastatomas blogiui kaip k\u016brybos sinonimas. Paskutiniai trys knygos eil\u0117ra\u0161\u010diai stipr\u016bs, akusti\u0161kai vientisi (p. 156-159) \u2013 autor\u0117 gal\u0117t\u0173 ra\u0161yti ir vaikams. Neb\u016btinai eil\u0117ra\u0161\u010dius, gal pasakas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Jurgita Jasponyt\u0117 <em>Vartai Au\u0161trieji<\/em>.<\/strong> V., Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykla, 2019. 163 p.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"504\" height=\"800\" src=\"https:\/\/pdr.lt\/wp-content\/uploads\/2019\/05\/Tekstai_Kazkas_kune_uzdega_viena_kerte_large.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-5341\" srcset=\"https:\/\/pdr.lt\/wp-content\/uploads\/2019\/05\/Tekstai_Kazkas_kune_uzdega_viena_kerte_large.jpg 504w, https:\/\/pdr.lt\/wp-content\/uploads\/2019\/05\/Tekstai_Kazkas_kune_uzdega_viena_kerte_large-189x300.jpg 189w, https:\/\/pdr.lt\/wp-content\/uploads\/2019\/05\/Tekstai_Kazkas_kune_uzdega_viena_kerte_large-8x12.jpg 8w, https:\/\/pdr.lt\/wp-content\/uploads\/2019\/05\/Tekstai_Kazkas_kune_uzdega_viena_kerte_large-150x238.jpg 150w\" sizes=\"auto, (max-width: 504px) 100vw, 504px\" \/><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Naujos Jurgitos Jasponyt\u0117s knygos laukiau nuo tada, kai i\u0161girdau autor\u0119 skaitan\u010di\u0105 Poezijos pavasario\u20182018 atidaryme \u2013 naujieji tekstai pasirod\u0117 \u012fdom\u016bs, tvirti,<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":5421,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5339","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5339","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5339"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5339\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5343,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5339\/revisions\/5343"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5421"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5339"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5339"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5339"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}