{"id":5350,"date":"2019-04-29T12:46:19","date_gmt":"2019-04-29T09:46:19","guid":{"rendered":"https:\/\/pdr.lt\/?p=5350"},"modified":"2026-09-08T10:29:23","modified_gmt":"2026-09-08T07:29:23","slug":"giedre-kazlauskaite-berniukas-su-degtukais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pdr.lt\/en\/giedre-kazlauskaite-berniukas-su-degtukais\/","title":{"rendered":"Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117 \u201eBerniukas su degtukais\u201c"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Mantas Tolo\u010dka <em>Popierin\u0117<\/em><\/strong><em>.<\/em> Eil\u0117ra\u0161\u010diai. V., Naujasis \u017didinys-Aidai, 2019. 82 p.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-4aa3afc1\">Debiutas \u201eNaujojo \u017didinio-Aid\u0173\u201c brolijoje \u2013 <em>ecce poeta<\/em>. Kaip ir pridera tokiai mokyklai, poetikos atramomis tampa klasikin\u0117 tradicija, sklandus rimavimas, pastangos ra\u0161yti sonet\u0105 \u2013 viskas taip, kaip ir turi b\u016bti toje konservatyvioje citadel\u0117je, kurioje Mantas Tolo\u010dka rei\u0161kiasi kaip \u012fdomus knyg\u0173 recenzentas. Mindaugas Nastaravi\u010dius galinio vir\u0161elio pagyrimuose ra\u0161o: \u201eKiekvienoje kartoje tarp de\u0161im\u010di\u0173 poe\u010di\u0173 ir poet\u0173 randasi keli, netrok\u0161tantys (kol kas) nieko paneigti, pranokti, pamokyti. Poezija jiems neprasideda ir nesibaigia jais pa\u010diais.\u201c Ramiau, broly\u010diai. V<strong>i<\/strong>si poetai \u2013 narcizai. Eil\u0117ra\u0161\u010diai yra akivaizd\u017eiausias \u012frodymas, kad jie turi save ir kad tas j\u0173 \u201ea\u0161\u201c jiems brangesnis u\u017e visk\u0105 pasaulyje. I\u0161im\u010di\u0173 neb\u016bna. Apgailestauju, jei nuvyliau.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-468b765d\">Juolab, nuo pat pirmojo eil\u0117ra\u0161\u010dio, kuriuo kreipiamasi \u012f t\u0117v\u0105, siekiama \u012ftvirtinti poeto tapatyb\u0119: \u201eA\u0161 esu pakeleivis, \/ Ir nor\u0117\u010diau keliauti i\u0161 \u010dia. \/ Kartais sapnuoju, kad esu \u017evejys \/ Arba poetas, \/ Bet kaskart nubundu ties kontrast\u0173 riba \/ \u012e \u0161i\u0105 atspind\u017ei\u0173 karalyst\u0119.\u201c (p. 10) Antrame eil\u0117ra\u0161tyje, su kreipiniu \u012f motin\u0105, pakartojama: \u201eIr puslap\u0117lio lange, \/ Matyti tik tai, kad esu poetas, \/ Kad por\u0105 t\u016bkstantme\u010di\u0173 ra\u0161iau \u0161it\u0105 lai\u0161k\u0105, \/ Kol paskutin\u012f kablel\u012f pad\u0117jo tavo ranka. [\u2026] A\u0161 esu poetas \/ ir nor\u0117\u010diau nutyl\u0117ti ka\u017ek\u0105.\u201c (p. 11) Ir tre\u010diame eil\u0117ra\u0161tyje, su kreipiniu \u012f mylim\u0105j\u0105, atkakliai tvirtinama: \u201eIr tada a\u0161 nubusiu, \/ Ir b\u016bsiu poetas. \/ Bet \u017evynai suteps kiekvien\u0105 puslap\u012f \/ Ir \u017einai, kad \u010dia tau, kad apie tave.\u201c (p. 14) I\u0161vardintoji trejyb\u0117 neatsitiktin\u0117 \u2013 jie yra svarbieji asmenys, vienaip ar kitaip konstruojantys kalban\u010diojo tapatyb\u0119; j\u0173 pra\u0161oma atleisti. Tai lyri\u0161kas triptikas, kuriuo i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kalbinamas skaitytojas, suved\u017eiotas Alfonso Nykos-Nili\u016bno stiliaus pasa\u017eais\u00a0 (\u201epriebalsi\u0173 grumstas ir balsi\u0173 dirva\u201c) bei Tomui Venclovai b\u016bdingais \u012fvaizd\u017eiais (p\u016bga, sniegas, \u017eenklai, popierius) \u2013 pastarojo epigrafas knyg\u0105 ir pradeda.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-13917e48\">Popierin\u0117 \u2013 tai ne internete, ne virtuali, ne balsas. Materiali, nelabai tvari. \u0160varios s\u0105mon\u0117s, tu\u0161\u010dio lapo metafora. Paulius Norvila yra i\u0161leid\u0119s knyg\u0105 pana\u0161iai skamban\u010diu pavadinimu \u201eBuitin\u0117\u201c (2014). Knygos vardas, bet b\u016bdvardis. Popieriaus leitmotyvas i\u0161moningai kartojasi pavadinimui pagr\u012fsti. Dar vienas itin kalb\u0117tojo pam\u0117gtas \u012fvaizdis, degtukai (p. 23, p. 25; taip pat ir \u017eiebtuv\u0117lis, cigaret\u0117s, bet \u0161itie banalesni), paver\u010dia j\u012f savoti\u0161ku berniuku su degtukais, simboliniu padeg\u0117ju, prisimenant Anderseno pasak\u0105. Degtuk\u0173 ir popieriaus santykis ypa\u010d dramati\u0161kas, tad gal ir planuotas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-3ac24e4c\">Intuityviai i\u0161pa\u017e\u012fstamas poezijos netaisyklingumas (p. 48) ir ra\u0161ymo disciplina \u201ereikia pabaigti eil\u0117ra\u0161t\u012f\u201c (p. 61). Apie ra\u0161ym\u0105, kaip esmin\u0119 sav\u0119s organizavimo dal\u012f, u\u017esimenama vos ne kas antrame tekste. Nieko nuostabaus, pirmose knygose tai taip da\u017enai sau kartojama, kad ir kiti neju\u010dia \u012ftiki. Gan naratyviniame (knygoje tai kone i\u0161imtis, leid\u017eianti sau ir \u0161iek tiek slengo) eil\u0117ra\u0161tyje \u201eDail\u0117s pamokos\u201c, kuriame kalbama \u0161iaip jau apie pie\u0161im\u0105, net du kartus minimi eil\u0117ra\u0161\u010diai, tarsi tai b\u016bt\u0173 pati autoriaus lemtis. O juk dar \u012fmanoma nebera\u0161yti! Spjauti \u012f visk\u0105 ir gyventi garbingai, kaip Saulius Tomas Kondrotas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-956a5c72\">\u201ePopierin\u0117je\u201c eksperimentuojama \u012fvairiomis poetikos formomis, tarsi siekiant \u012frodyti, kad jos tikrai i\u0161moktos, \u012fvaldytos. Eil\u0117ra\u0161tis \u201epavadinimas yra karamelin\u0117 \u017eiurk\u0117\u201c (p. 32) ritmikos po\u017ei\u016briu itin primena Au\u0161ros Kazili\u016bnait\u0117s tekst\u0105 \u201em\u0117nulis yra tablet\u0117\u201c, gal net gal\u0117t\u0173 b\u016bti jo pasti\u0161u. Mane, kaip skaitytoj\u0105, maloniai nuteik\u0117 intymumo, sentimentalumo \u017eenklai (kartais naivoki, tyri), ne vien tu\u0161\u010dias meistri\u0161kumas; sprogin\u0117janti erotika (tokia ir turi b\u016bti jauno poeto knyga!). Pavyzd\u017eiui, gra\u017ei strofa: \u201ejauna architekt\u0117 neturi nam\u0173 \/ jauna architekt\u0117 neatskiria miest\u0173 \/ tik r\u016bko toliau lyg k\u016br\u0117jas j\u0105 liest\u0173 \/ vienintele savo jusle \u2013 pie\u0161tuku\u201c (p. 42). Bet i\u0161 esm\u0117s eiliavimas yra pinkl\u0117s \u2013 gresia u\u017esi\u017eaisti gra\u017eiais pavir\u0161iais arba banalyb\u0117mis. Pavyzd\u017eiui \u2013 dievui\/t\u0117vui (p. 68),\u00a0 t\u0117vyn\u0117\/Mnemozin\u0117 (p. 69); visi antikiniai asmenvard\u017eiai \u0161iandien jau labai pavojingi d\u0117v\u0117tumu. O \u017eod\u012f \u201epasaulis\u201c autoriui der\u0117t\u0173 bent laikinai sau u\u017esidrausti, nors kalbantysis ir giriasi \u201ecenz\u016bros a\u0161 v\u0117liau i\u0161mokau pats\u201c (p. 72). Brolyb\u0117s principus liudija eil\u0117ra\u0161tis bi\u010diuliui (p. 70), kurio numanomas adresatas, kaip sp\u0117ju, padirb\u0117j\u0119s knygos redaktoriumi, ar tik nebus palik\u0119s korekt\u016bros klaid\u0173 (da\u017eniausiai ant gal\u016bni\u0173 balsi\u0173 tr\u016bksta nosini\u0173 \u2013 p. 69, p. 75).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-wd-paragraph wd-b5b683c4\">Knyg\u0105 u\u017ebaigia ir \u012fr\u0117mina ciklas apie \u0161achmat\u0173 fig\u016bras &#8211; \u201eLangeliai\u201c. Jeigu prasid\u0117jo pakyl\u0117tu kreipimusi \u012f t\u0117v\u0105 ir kitus artimuosius, baigiasi tokiu kiek groteski\u0161ku \u0161eimos nari\u0173 subordincijos farsu. Autoriaus sant\u016brumas, \u017einojimas, ko reikia \u201egerai literat\u016brai\u201c, estetinis rafinuotumas ar bandymas j\u012f imituoti kartais neleid\u017eia jo eil\u0117ra\u0161\u010diams laisvai kv\u0117puoti. Bet apskritai tai tikrai \u012fdomus debiutas, net nerandu analogij\u0173 savo kartoje. Visi tro\u0161kome b\u016bti poetais, bet kitaip, formos po\u017ei\u016briu nemok\u0161i\u0161kiau.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">-Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117-<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image\"><img decoding=\"async\" src=\"https:\/\/eezmedia.com\/client\/pdr-oldie\/images\/texts\/Tekstai_Berniukas_su_degtukais_large.jpg\" alt=\"Tekstai Berniukas su degtukais large\"\/><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Mantas Tolo\u010dka Popierin\u0117. Eil\u0117ra\u0161\u010diai. V., Naujasis \u017didinys-Aidai, 2019. 82 p. -Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117-<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5352,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5350","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5350","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5350"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5350\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5353,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5350\/revisions\/5353"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5352"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5350"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5350"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5350"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}