{"id":5371,"date":"2019-01-14T12:46:19","date_gmt":"2019-01-14T09:46:19","guid":{"rendered":"https:\/\/pdr.lt\/?p=5371"},"modified":"2026-09-08T12:26:00","modified_gmt":"2026-09-08T09:26:00","slug":"giedre-kazlauskaite-krumpliaratis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pdr.lt\/en\/giedre-kazlauskaite-krumpliaratis\/","title":{"rendered":"Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117 \u201eKrumpliaratis\u201c"},"content":{"rendered":"\n

Mindaugas Nastaravi\u010dius. Bendratis. Vieno eil\u0117ra\u0161\u010dio istorija<\/em>.<\/strong> V.: 2018, 58 p.<\/p>\n\n\n\n

Balta ir skaidri, plona poezijos knyga i\u0161kart kelia \u012ftarim\u0105. (Esu \u012ftari bet kokioms \u012fmantryb\u0117ms.) Kod\u0117l vienas puslapis tu\u0161\u010dias, u\u017epildyta tik de\u0161inioji arba kairioji (jei skaitai nuo galo) pus\u0117? Kod\u0117l pavadinimas ra\u0161omas galiniame vir\u0161elyje, nors \u010dia pat esama ir bibliografini\u0173 duomen\u0173? Reikt\u0173 suprasti, kad knyg\u0105 galima skaityti \u017eydi\u0161kai, nuo pabaigos (tada atsiranda net Parulskio epigrafas). Pats autorius per pristatym\u0105 \u201eSalione\u201c (2018 12 28) vis d\u0117lto perskait\u0117 j\u0105 \u012fprastiniu b\u016bdu. Gal abu \u0161ie skaitymo b\u016bdai tur\u0117t\u0173 s\u0105veikauti kaip minoras ir ma\u017eoras? Knyga skirta \u017emonai (paskyrimas atrandamas, skaitant \u012fprastine tvarka), kas tur\u0117t\u0173 rodyti teising\u0105 santyk\u012f su realybe \u2013 vyrai m\u0117gsta skirti knygas didesniems autoritetams, mirusiems draugams, \u017eod\u017eiu, bet kam, kas tik kuo labiau nutol\u0119s nuo tikrov\u0117s ir su pa\u010diu autorium reikal\u0173 nebeturi.<\/p>\n\n\n\n

Tai epin\u0117 poezija, knyga-pasakojimas. Galima b\u016bt\u0173 vadinti poema, bet kadangi pats autorius taip nevadina, \u017eanro patais\u0173 primesti nereik\u0117t\u0173. Virginija Cibarausk\u0117 yra ra\u0161iusi apie lietuvi\u0173 poet\u0173 nei\u0161brendam\u0105 santyk\u012f su (da\u017eniausiai mirusiais) t\u0117vais. Sentimentalumas t\u0117vui m\u016bs\u0173 kult\u016broje i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra gana keistas \u2013 i\u0161pa\u017e\u012fstami jausmai, artimi santykiui su Dievu. Sielvarto eil\u0117ra\u0161\u010dius po t\u0117vo mirties yra ra\u0161\u0119s Aidas Mar\u010d\u0117nas, o Sigitas Parulskis \u2013 net garsi\u0105j\u0105 es\u0117, kuri akimoju, kitaip sakant, i\u0161kart po laidotuvi\u0173 buvo i\u0161spausdinta \u201e\u0160iaur\u0117s At\u0117nuose\u201d. Mindaugo Nastaravi\u010diaus knygoje tas santykis redukuojamas ligi buiti\u0161kesn\u0117s bendryst\u0117s (\u201enusigerk ten kartu su manimi \/ vienas\u201c p. 5), bet gedulo eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 nei\u0161vengiama \u2013 vis d\u0117lto jie neatrodo patys stipriausi (gal d\u0117l to, kad pati tema jau nemenkai vyresni\u0173j\u0173 eksploatuota). Greta egzistuoja ir mamos \u012fvaizdis, bet jis gan komi\u0161kas: \u201edabar atsiklaupk ir sukalb\u0117k de\u0161imt sveikamarij\u0173 \/ ir dar k\u0105 nors \u2013 sako mama\u201c (p. 9). T\u0117vas, kaip tenka susigaudyti i\u0161 kolia\u017eo detali\u0173, nebuvo \u0161ventasis, bet turi \u0161velnaus drovumo \u2013 pvz., jis sako: \u201ear \u017einai, kad tavo motinai dovanojau \u201e\u0160ilel\u012f\u201c? \/\/ didel\u012f, spalvot\u0105 \u2013 b\u016btinai apie tai para\u0161yk \/ bent vien\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f \/\/ kur man\u0119s neb\u016bt\u0173\u201d (p. 11). Toks imperatyvas primena \u017emogaus, kuris jau\u010diasi nebegra\u017eus, nenor\u0105 b\u016bti fotografuojamam, o \u201e\u0160ilelis\u201c virsta gimimo ir egzistencijos simboliu. Beje, artimieji gan imperatyviai reguliuoja, k\u0105 ra\u0161yti, matyt, nujausdami autoriaus polink\u012f \u012f autobiografi\u0161kum\u0105 (\u201ed\u017eiaugiesi, kad apie t\u0117v\u0105 para\u0161iau \/ tik vien\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f\u201c p. 56). Jie nor\u0117t\u0173 kontroliuoti savo portretus jo knygose, neatrodyti \u201enegra\u017e\u016bs\u201c, nors pats autorius lyg ty\u010dia vaizduoja \u017emon\u0105 \u201esusiv\u0117lusi\u0105\u201c. Visgi \u017emona, tiksliau sakant, jos poetinis \u012fvaizdis \u2013 labai nuovoki, pa\u017e\u012fsta savo vyr\u0105 tikrai geriau u\u017e miest\u0105 ir yra jo at\u017evilgiu gan ironi\u0161ka (eil\u0117ra\u0161tis p. 56). Orf\u0117jo (eil\u0117ra\u0161tis p. 58) min\u0117ti nereik\u0117jo; tir\u0161toje Orfiados rikiuot\u0117je jau \u017eygiuoja Parulskis ir Vaiseta. De\u0161imtajame pr\u0117jusio am\u017eiaus de\u0161imtmetyje Martinai\u010dio b\u016brelio dalyviai, tuo metu jauni literatai, konstatavo, kad angelas virto bevilti\u0161kai nuvalkiotu lietuvi\u0173 poezijos \u012fvaizd\u017eiu. Regis, t\u0105 pat\u012f \u0161iandien privalu pasakyti apie Orf\u0117j\u0105, ir ne vien poezijoje.<\/p>\n\n\n\n

\u201eBendratyje\u201c i\u0161 esm\u0117s kalbama apie rib\u0105 tarp mirties ir gimimo, netekties ir gyvyb\u0117s prad\u0117jimo. Netik\u0117tai paai\u0161k\u0117ja, kad pavadinimas rei\u0161kia ne vien veiksma\u017eod\u017eio form\u0105, bet ir be\u00f1drrat\u012f (eil\u0117ra\u0161tis p. 27), kur\u012f galima \u012fsivaizduoti pana\u0161iai, kaip dvira\u010dio krumpliarat\u012f ar dvynius ratus. Tame eil\u0117ra\u0161tyje kiek pary\u0161kinamas t\u0117vo, kaip Dievo, provaizdis, nors ir nelabai \u012ftikinamas: \u201etik neki\u0161k nag\u0173 \u012f stipinus, neliesk mano instrument\u0173 \/ tiesiog \u017ei\u016br\u0117k ir mokykis \/ atsiklaup\u0119s […] kl\u016bpiu \u0161alia jo ir mokausi \/ kl\u016bpiu \u0161alia ir stebiu\u201c (p. 27). Atrodo, nuo tokio provaizd\u017eio s\u0105moningai bandoma atsiriboti: \u201et\u0117ve mano, kurs nesi danguje \/ nes k\u0105 tik palikome \u017eem\u0117je\u201c (p. 31). Radijo laidoje \u201eLiterat\u016bros akira\u010diai\u201c (http:\/\/www.lrt.lt\/mediateka\/irasas\/1013709844\/literaturos-akiraciai-2019-01-06-16-30#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=1513000<\/a>) Mindaugas mini, kad galimyb\u0117 suvokti savo t\u0117vus kaip \u017emones (o ne vien kaip t\u0117vus\/pusdievius\/superego – gk<\/em>) atsiranda, kai patys tampame t\u0117vais. Vis d\u0117lto tiesmuk\u0173 religini\u0173 asociacij\u0173 man buvo kiek per daug (\u201ekart\u0105 jis atsine\u0161\u0117 plaktuk\u0105, sauj\u0105 vini\u0173, i\u0161ties\u0117 man \/ ir tar\u0117 \u2013 daryk, k\u0105 tik nori, – ir \u0161ypsom\u0117s, mylim viens kit\u0105 \/\/ i\u0161sirink\u0119s gra\u017eiausi\u0105 nam\u0173 sien\u0105, vanoju j\u0105 plaktuku \/ ir prikalu tavo senel\u012f, kad jis i\u0161gyvent\u0173\u201c p. 44). Paskutin\u0117 eilut\u0117 neb\u016btina, skaitytojas pats susigaudys; arba reik\u0117jo prane\u0161ti kok\u012f kit\u0105 atradim\u0105. Kan\u010dia turi daug pavidal\u0173, krik\u0161\u010dioni\u0161ki archetipai jau pernelyg d\u0117v\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

Smurtas ma\u017eame miestelyje apra\u0161omas kaip visi\u0161kai normatyvus, \u012fprastas gari\u016bnme\u010dio bruo\u017eas. Visgi t\u0105 laikotarp\u012f sugebama poetizuoti, nors tai n\u0117ra pirmas atvejis lietuvi\u0173 literat\u016broje (keista, gari\u016bnmetis neaplenk\u0117 ir man\u0119s, bet neturiu jam tiek sentiment\u0173). Jo absurdui i\u0161eik\u0161ti itin tinka \u201eSanta Barbaros\u201c serialas (\u201eVerg\u0117 Izaura\u201c taip pat minima). Kaip parod\u0117 \u0161i\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 skaitymai PDR festivalyje, publika vertina \u201elinksminan\u010dius\u201c tekstus (su atpa\u017e\u012fstamomis gari\u016bnme\u010dio detal\u0117mis), ta\u010diau kaip visuma jie n\u0117ra komi\u0161ki, o atskleid\u017eia gyvyb\u0117s trapum\u0105 ir tragizm\u0105. Sportba\u010diai su lemput\u0117mis, elektros laidai ir srov\u0117s, transformatorin\u0117 \u2013 \u012fvaizd\u017eiai meistri\u0161kai persipina, kartojasi, i\u0161nyra kaip svarbiausias lyrikos atributas. Mindaugas Nastaravi\u010dius yra estetas \u2013 puikus stilistas, jau\u010dia saik\u0105, balansuodamas tarp racionalumo ir intuityvizmo. Net toks archetipinis veiksmas kaip kapo duob\u0117s kasimas i\u0161\u0161aukia prisiminim\u0105, kaip buvo kasama duob\u0117 krep\u0161inio stulpui \u2013 dramatizmas nugesinamas.<\/p>\n\n\n\n

Vienas gra\u017eiausi\u0173 knygos eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, p. 40, klausia \u201ekaip viskas bus, kaip \/ mes dabar gyvensime\u201c. Mir\u0117 t\u0117vas, laukiama gimsian\u010dio s\u016bnaus. Tie egzistenciniai krumpliara\u010diai susilie\u010dia, nes \u012fvykiai neprasilenkia laike. Pasitelkiant e\u017eio metafor\u0105, i\u0161pa\u017e\u012fstama baim\u0117 \u201enemok\u0117ti auginti\u201c. Per \u201eLiterat\u016bros akira\u010dius\u201c Mindaugas Nastaravi\u010dius kaip vien\u0105 svarbiausi\u0173 dalyk\u0173 gyvenime, \u201enors tai ir banalu\u201c, mini meil\u0119 \u2013 \u012fdomu, kad K\u0119stutis Navakas irgi yra ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus i\u0161pa\u017ein\u0119s viename radijo pokalbyje prie\u0161 por\u0105 met\u0173; tiksliai nepamenu, bet, rodos, j\u012f kalbino Agn\u0117 Kairi\u016bnait\u0117. Tad gal meil\u0117 n\u0117ra tokia jau banalyb\u0117, banal\u016bs tik m\u016bs\u0173 i\u0161mokti b\u016bdai j\u0105 reik\u0161ti?.. \u201eBendratyje\u201c daug autenti\u0161ka poetine kalba u\u017era\u0161ytos med\u017eiagos apie berniuko brendim\u0105, tapim\u0105 atsakingu s\u016bnumi, t\u0117vu. \u010cia veikia bent kelios binarin\u0117s opozicijos: kaimas\/miestas, gimdymo namai\/slaugos ligonin\u0117, namai\/vie\u0161butis ir kt. Akivaizdi pelen\u0173 ir \u017eem\u0117s paralel\u0117, ry\u0161k\u016bs paauglyst\u0117s aplink\u0105 chrakterizuojantys vaizdiniai, ai\u0161kiai artikuliuojami jausmai (o ne b\u016bsenos). Gyvenimas ir poezija taip persipina (nenoriu \u010dia v\u0117l ki\u0161ti \u017eod\u017eio \u201eautobiografi\u0161kumas\u201c), kad nebeai\u0161ku, kuris kur\u012f provokuoja \u2013 \u0161iaip ar taip, d\u017eiaugiuosi, kad tos ribos \u0161iandien jau yra apsitrynusios. Lietuvi\u0173 poezijoje Mindaugui Nastaravi\u010diui neb\u0117ra paskui k\u0105 sekti (sudie, poetiniai t\u0117vai). Stotel\u0117je prie stadiono \u201e\u0160ventieji barbarai\u201c atsilaik\u0117 ir dabar jau kiti seks paskui j\u012f.<\/p>\n\n\n\n

-Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117-<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mindaugas Nastaravi\u010dius. Bendratis. Vieno eil\u0117ra\u0161\u010dio istorija. V.: 2018, 58 p. -Giedr\u0117 Kazlauskait\u0117-<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":5373,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5371","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5371","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5371"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5371\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5374,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5371\/revisions\/5374"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5373"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5371"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5371"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5371"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}