\u201eEsu ir b\u016bsiu vis\u0173 pirma skaitytoja\u201c<\/p>\n\n\n\n
Danaj\u0117 Sioziou (Danae Sioziou, \u0394\u03b1\u03bd\u03ac\u03b7 \u03a3\u03b9\u03c9\u03b6\u03af\u03bf\u03c5) gim\u0117 1987 m. Augo Karlsruh\u0117je, Vokietijoje, ir Kardicoje, Graikijoje. Studijavo angl\u0173 filologij\u0105, kult\u016bros vadyb\u0105 ir Europos istorij\u0105. \u0160iuo metu dirba ir gyvena At\u0117nuose. Su \u0161ia \u201ePoetinio Druskinink\u0173 rudens 2018\u201c vie\u0161nia kalbasi El\u017ebieta Banyt\u0117.<\/em><\/p>\n\n\n\n El\u017ebieta Banyt\u0117 (toliau \u2013 E. B.):<\/strong> Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 ma\u010diau humoristin\u0119 laid\u0105 \u201eSudegink scenarij\u0173\u201c, joje vienas i\u0161 epizod\u0173 buvo \u201eVokietija prie\u0161 Graikij\u0105\u201c. Tu gimusi Vokietijoje. Kaip manai, ar toks humoras, kai juokiamasi i\u0161 kult\u016brini\u0173 stereotip\u0173 (pavyzd\u017eiui, i\u0161 to, kad vokie\u010diai es\u0105 eina tik per \u017eali\u0105 \u0161vies\u0105, o graikai net nebando ie\u0161koti per\u0117jos), turi kokio nors pagrindo? Kaip supranti \u201egraik\u0173 mentalitet\u0105\u201c? Jeigu toks dalykas i\u0161ties egzistuoja, ar jis atsispindi tavo k\u016bryboje?<\/em><\/p>\n\n\n\n Danaj\u0117 Sioziou (toliau \u2013 D. S.):<\/strong> \u0160itos laidos anks\u010diau nebuvau ma\u010diusi, pasi\u017ei\u016br\u0117jau tik dabar. Labai nuli\u016bdau. Visai nejuokinga, humoras primityvus ir pigokas, toks, kuris nieko man kaip \u017ei\u016brovei nesi\u016blo, man\u0119s nepalinksmina ir nesuteikia erdv\u0117s m\u0105styti. Manau, stereotipai, laimei, neb\u016btinai pasitvirtina. Be to, jie t\u0117ra \u012frankis sukarikat\u016brinti taut\u0173 savitumus ir kult\u016bras ir, be viso kito, gali atverti duris pavojingiems rei\u0161kiniams, pavyzd\u017eiui, radikali\u0173 ir rasistini\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173 legalizavimui pilie\u010di\u0173 s\u0105mon\u0117je. Televizija \u2013 labai \u012ftaigi medija, tod\u0117l negaliu \u012f j\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti atlaid\u017eiai. \u017di\u016br\u0117jau daug laid\u0173, film\u0173, skai\u010diau knyg\u0173 ir straipsni\u0173 apie \u0161i\u0173 dviej\u0173 \u0161ali\u0173 ry\u0161ius. \u017dinoma, kad tautos turi istorin\u0119 tapatyb\u0119, bet ji sudaryta i\u0161 daug dedam\u0173j\u0173, o da\u017enai net ne vienos. Ta\u010diau \u017emoni\u0173 kasdienyb\u0117 nuolat kinta, tad gyvenimas negali b\u016bti paremtas stereotipais ir opozicijomis. Privalome \u012fsipareigoj\u0119 ginti trap\u0173 ir tikrai ne savaime suprantam\u0105 taikos ir demokratijos turt\u0105.<\/p>\n\n\n\n Kai atsikraust\u0117me \u012f Graikij\u0105 \u2013 per v\u0117lai, kad gal\u0117\u010diau tapti tikra graike, ir per anksti, kad b\u016b\u010diau tiesiog vokiet\u0117 arba Graikijos vokiet\u0117, \u2013 nutiko \u0161tai kas. Buvo \u0161ven\u010diama Spalio 28-oji ir ka\u017ekoks vaikas, \u0161aipydamasis i\u0161 mano akcento, man liep\u0117 gr\u012f\u017eti \u012f savo t\u0117vyn\u0119 (tur\u0117damas omeny Vokietij\u0105), o a\u0161 \u0161iek tiek sutrikau ir atsakiau jam, kad \u010dia mano t\u0117vyn\u0117. Jis pa\u017evelg\u0117 \u012f mane klausian\u010diu \u017evilgsniu. \u0160i patirtis nebuvo traumuojanti, bet j\u0105 prisimenu. Kaip prisimenu ir dar\u017eelio aukl\u0117toj\u0105 Vokietijoje, kuri nuolat lygindavo emigrant\u0173 vaikus su vokietukais. Bet ten buvo dar viena moteris, kuri buvo gera mums visiems ir su kiekvienu pasisveikindavo jo kalba. Kai pirm\u0105kart atvykome \u012f Graikij\u0105, ma\u010diau joje alban\u0173 emigrantus, vis\u0105 dien\u0105 be pertraukos dirban\u010dius laukuose ir negaunan\u010dius valgyti, nedr\u012fstan\u010dius net \u017eod\u017eio pratarti. \u0160eimos moterys da\u017enai \u012fduodavo maisto, kad slapta jiems nune\u0161tume, nes buvome dar ma\u017ei ir m\u016bs\u0173 nesimat\u0117 tarp auk\u0161t\u0173 kukur\u016bz\u0173. Albanus atjaut\u0117me, nes ir patys \u0161eimose tur\u0117jome emigrant\u0173, be to, ankstesn\u0117s m\u016bs\u0173 kartos skurdo d\u0117l vokie\u010di\u0173 okupacijos ir pilietinio karo, kuris privert\u0117 kalnuose gyvenusi\u0105 mano gimin\u0117s dal\u012f persikraustyti.<\/p>\n\n\n\n Vaikyst\u0117je Graikij\u0105 tapatinau su rojumi, nes atva\u017eiuodavome tik vasaromis ir mano vaiki\u0161koms akims viskas atrodydavo tobula ir pilna toki\u0173 spalv\u0173, koki\u0173 Vokietijoje net negal\u0117jau \u012fsivaizduoti. Vien\u0105 dien\u0105 per tikybos pamok\u0105 s\u0117d\u0117jau tame pa\u010diame suole kaip ir D., vaikas, kurio \u0161eima buvo k\u0105 tik atsikraus\u010diusi i\u0161 Albanijos. Jo tikr\u0105j\u012f vard\u0105 \u017einojau tik a\u0161, nes nuo kit\u0173 jis sl\u0117p\u0117. Kai tikybos mokytojas paklaus\u0117, kas yra rojus, abudu su D. vienu balsu atsak\u0117me: \u201eGraikija!\u201c Klydome. Po keli\u0173 dien\u0173 j\u012f \u017eiauriai sumu\u0161\u0117 mokykloje, nes buvo svetimtautis. Man\u0119s nemu\u0161\u0117 ir jau\u010diausi, lyg b\u016bt\u0173 labai pasisek\u0119.<\/p>\n\n\n\n Manau, jeigu koks nors mentalitetas mano poezijoje ir matyti, tai \u2013 svetimojo mentalitetas, ta\u010diau per\u017eengiantis stereotipus. \u017dmogaus, kuris augo ir gyveno \u012fvairiose vietose, nors, mano atveju, i\u0161 dalies privilegijuoto. Mane \u0161iek tiek i\u0161rei\u0161kia \u0161i Camus citata: \u201eIr prie\u0161ingai, pasaulyje, kuriame \u016bmai i\u0161sisklaido iliuzijos ir \u0161viesos blyksniai, \u017emogus pasijunta svetimas. Toji tremtis \u2013 be prieglobs\u010dio, nes joje n\u0117ra prarastos t\u0117vyn\u0117s prisiminim\u0173 ar pa\u017ead\u0117tosios \u017eem\u0117s vilties.\u201c (Citata lietuvi\u0173 kalba i\u0161: Albert Camus, Sizifo mitas, i\u0161 pranc\u016bz\u0173 kalbos vert\u0117 Violeta Tauragien\u0117, Vilnius: Balt\u0173 lank\u0173 leidyba, 2007, p. 13.)<\/p>\n\n\n\n E. B.:<\/strong> Kai m\u0105stau apie graik\u0173 poezijos tradicij\u0105, galvoje i\u0161kyla daug poet\u0173, kurie gyveno graikakalbio pasaulio paribiuose. Kartais ironi\u0161kai pagalvoju, kad geriausi graik\u0173 poetai dorai nemok\u0117jo bendrin\u0117s graik\u0173 kalbos. Juokas juokais, bet jiems graik\u0173 kalba buvo tik viena i\u0161 daugelio. Geriausi pavyzd\u017eiai \u2013 Dionisijas Solomas, Konstantinas Kavafis ir Jorgas Seferis. O kaip tavo poetin\u0119 rai\u0161k\u0105 veikia vokie\u010di\u0173 ir kitos kalbos?<\/em><\/p>\n\n\n\n D. S.:<\/strong> \u012edomu, kad kas nors, \u0161viesme\u010dius nutol\u0119s nuo Solomo, Kavafio ir Seferio, taip galvoja. Beje, nors ir kaip juokinga, visada \u0161iek tiek supykstu, kad Graikija dar nepakankamai pagerb\u0117 poetes moteris, tod\u0117l visas pasaulis skaito Kanon\u0105, kur\u012f sudar\u0117 vyrai ir kuriame vien vyr\u0173 pavard\u0117s. Solomas ir Kavafis \u2013 atskiri atvejai. O Seferis juk nebuvo dvikalbis nuo vaikyst\u0117s. Taip, jis svarbus poetas, bet nepagr\u012fstai kritikavo Kavaf\u012f. Jo karta ir sudar\u0117 Graikijos poezijos bibliografij\u0105, kuri laikosi iki dabar. N\u0117 \u017eod\u017eio apie moteris, labai li\u016bdna.<\/p>\n\n\n\n S\u0105moningai pabr\u0117\u017eiu ly\u010di\u0173 vaidmenis, nes vadinamasis \u201egender bias\u201c Graikijoje labai stiprus. Jis kartu su tavo teisingai i\u0161keltu kalbos klausimu yra du svarbiausi mano tapsmo varikliai. Iki a\u0161tuoniolikos ra\u0161iau abiem kalbomis, nors nuo \u0161e\u0161iolikos pagrindine buvau pasirinkusi graik\u0173. Man pasisek\u0117, nes mano mama graik\u0117, tod\u0117l nuolat j\u0105 gird\u0117jau. Manau, man tr\u016bksta tam tikro emocinio ry\u0161io su graik\u0173 kalba, j\u012f bandau kompensuoti skaitydama ir kurdama pati. Ko gero, kalbin\u0117s strukt\u016bros mano galvoje negr\u012f\u017etamai paveiktos vokie\u010di\u0173 kalbos, o pagrindiniai po\u017eymiai \u2013 ilgi sakini\u0173 periodai ir darybinis \u017eod\u017ei\u0173 plasti\u0161kumas. Graik\u0173 kalba man dovanojo ritm\u0105 ir i\u0161samesn\u012f kalbos strukt\u016bros supratim\u0105, o \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 pasakos ir legendos i\u0161laisvino fantazij\u0105 ir atv\u0117r\u0117 susi\u017eav\u0117jim\u0105 paradoksais. Studijavau angl\u0173 filologij\u0105 ir istorij\u0105, o tai savo ruo\u017etu kultivavo mano polink\u012f pasakoti istorijas.<\/p>\n\n\n\n Esu ir b\u016bsiu vis\u0173 pirma skaitytoja. Dvikalbyst\u0117 \u2013 ir dovana, ir nelaim\u0117. Ko gero, problema d\u0117styti mintis mane past\u016bm\u0117jo prie knyg\u0173. Kai atvykome \u012f Graikij\u0105, graiki\u0161kai \u0161nek\u0117jau apypras\u010diai, nors tai \u2013 mano \u0161eimos kalba ir man ji patiko. Visa tai i\u0161virto \u012f situacij\u0105, kad bendravimas ilg\u0105 laik\u0105 buvo tap\u0119s vertimo i\u0161\u0161\u016bkiu. Tai koregavo mano skaitymo \u012fpro\u010dius. Man patiko siaubo pasakojimai, nuotykiai, pasakos ir lyrika.<\/p>\n\n\n\n Graiki\u0161ka poezija man trenk\u0117 per galv\u0105 kartu su voki\u0161ka, bet pirmosios sm\u016bgis buvo stipresnis. Pirm\u0105 kart\u0105 skaitydama eil\u0117ra\u0161t\u012f, kuris man patiko, jau\u010diausi, lyg i\u0161ei\u010diau i\u0161 savo k\u016bno ir i\u0161skris\u010diau \u012f kosmos\u0105: tiesiogine prasme kuriam laikui buvau save praradusi. Daugiau niekada taip nebesijau\u010diau. Prad\u0117jau skaityti, kad gal\u0117\u010diau apie \u0161i\u0105 patirt\u012f tiksliai kalb\u0117ti, ir galiausiai u\u017ebaigiau ra\u0161ydama, ar bent jau manydama, kad tai sugebu.<\/p>\n\n\n\n \u0160iandien ra\u0161au graiki\u0161kai, bet sapnuoju ir keikiuosi dviem kalbom. Kartais man patinka kurti eil\u0117ra\u0161\u010dius ir dainas angli\u0161kai. Bet \u012fsimyl\u0117ti ir kultivuoti pasirinkau graik\u0173 kalb\u0105. Tai kalba, kuria praktikuojuosi kurti poezij\u0105, ir kalba, kuri taikliausiai palie\u010dia jausmus.<\/p>\n\n\n\n E. B.:<\/strong> Kalbant apie poetines \u012ftakas \u2013 kurios svarbiausios? Ir dar: koki\u0105 \u012ftak\u0105 \u012fvairios tavo veiklos daro tekstams?<\/em><\/p>\n\n\n\n D. S.:<\/strong> Pirmasis mano stipriai pam\u0117gtas graik\u0173 poetas buvo Nikas Engonopoulas, jo kalba ir stilius i\u0161laisvino nuo baim\u0117s kalb\u0117ti tik taisyklingai ir parod\u0117, kad kiekvienas kalboje gali tverti naujus pasaulius; Paulis Celanas mane i\u0161mok\u0117, kad galiu susikurti sav\u0173 \u017eod\u017ei\u0173; min\u0117tasis Solomas padovanojo kalbos magij\u0105 \u2013 jausm\u0105, kad gali visi\u0161kai susilieti su jo tekstais. Amerikiet\u0117s poet\u0117s i\u0161 studentavimo laik\u0173 man leido jaustis labai dr\u0105siai, nors tokia nebuvau, ir \u012frod\u0117, kad meistryst\u0117 neturi lyties.<\/p>\n\n\n\n Studijavau u\u017esienio kalbas, kad gal\u0117\u010diau skaityti kaip \u012fmanoma daugiau literat\u016bros. Nuo 2009 iki 2011 met\u0173 buvau literat\u016brinio \u017eurnalo \u201eTeflon\u201c redakcijos kolegijos nar\u0117 ir, be viso kito, jam ver\u010diau andegraundin\u0119 vokie\u010di\u0173 poezij\u0105, afroamerikie\u010di\u0173 poe\u010di\u0173 tekstus ir aborigen\u0173 poezij\u0105. Asmenin\u0117je bibliotekoje daugiausiai turiu klasikin\u0117s ir postmodernios literat\u016bros u\u017esienio kalbomis: amerikie\u010di\u0173, rus\u0173, vokie\u010di\u0173, dar nema\u017eai vadinamosios \u201epostkolonializmo literat\u016bros\u201c.<\/p>\n\n\n\n Perskaitau daugum\u0105 dabar i\u0161leid\u017eiam\u0173 graik\u0173 poezijos rinkini\u0173, taip pat stengiuosi \u012fsigilinti \u012f kanoninius veikalus, kuriuos skai\u010diau tik sporadi\u0161kai ir pavir\u0161utini\u0161kai \u2013 galb\u016bt d\u0117l to, kad jie taip pristatomi. Taip pat mokausi vertinti knygas deiman\u010diukus, savo laiku nesulaukusius deramo d\u0117mesio ir nepakankamai \u012fvertintus, bet, nepaisant to, leidusius i\u0161tisoms kartoms skaitytoj\u0173 ir ra\u0161ytoj\u0173 i\u0161laisvinti k\u016brybin\u012f potencial\u0105. Man atrodo, kad Graikijoje skaitom\u0173 knyg\u0173 s\u0105ra\u0161ai itin nei\u0161baigti ir skyl\u0117ti. Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 susidom\u0117jau Balkanais, bet paskutin\u0117s knygos, kurias skai\u010diau, yra Justynos Bargielskos, Heros Lindsay Bird ir Oceano Vuongo.<\/p>\n\n\n\n Kita meno r\u016b\u0161is, kuri man padar\u0117 did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105, yra dail\u0117, bet dabar nenoriu to ai\u0161kinti.<\/p>\n\n\n\n E. B.:<\/strong> Tuomet standartinis klausimas. Kokias knygas i\u0161 visos tos galyb\u0117s pasiimtum \u012f negyvenam\u0105 sal\u0105?<\/em><\/p>\n\n\n\n D. S.:<\/strong> \u012e negyvenam\u0105 sal\u0105 knyg\u0173 visai neim\u010diau. Pasiim\u010diau mylim\u0105j\u012f ir turb\u016bt degtuk\u0173, vyno, ra\u0161alo ir popieriaus.<\/p>\n\n\n\n E. B.:<\/strong> Gerai, paklausiu kitaip. Kok\u012f svetim\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f nor\u0117tum b\u016bti para\u0161iusi?<\/em><\/p>\n\n\n\n D. S.:<\/strong> Tai \u2013 Marijos Polydouri \u201eTik tod\u0117l, kad myl\u0117jau tave\u201c, Sylvios Plath \u201eMad girl\u2018s lovesong\u201c (liet. \u201ePami\u0161usios mergait\u0117s meil\u0117s eil\u0117ra\u0161tis\u201c), Lucilles Clifton \u201eWhere are the women\u201c (liet. \u201eKurgi moterys\u201c), Nik\u0117s Revekos Papageorgeiou \u201eB\u016bna vienaragi\u0173\u201c, Niko Karouzo \u201eSapno santrumpa\u201c, Paulinos Marvin \u201eUkrainieti\u0161ka istorija\u201c, Paulio Celano \u201eMoters \u0161e\u0161\u0117lyje daina\u201c, Niko Engonopoulo \u201eBolivaras\u201c, Joni Mitchell \u201eCactus Tree\u201c (liet. \u201eKaktusas\u201c), Lorenzo Mavilio \u201eFaliras\u201c ir daug kit\u0173; \u0161iaip jau esu labai pavydi eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, bet susi\u017eav\u0117jimas stipresnis u\u017e pavyd\u0105.<\/p>\n\n\n\n E. B.:<\/strong> Tavo knyga vadinasi \u201eNaudingi vaik\u0173 \u017eaidima\u201c. Kod\u0117l? Kokius \u017eaidimus \u017eaidi su skaitytoju?<\/em><\/p>\n\n\n\n D. S.:<\/strong> \u201eNaudingi vaik\u0173 \u017eaidimai\u201c yra knyga, kuri i\u0161augo i\u0161 \u017eaidimo id\u0117jos ir atmosferos. \u017daidime yra ne tik vaizduot\u0117s bei proto, bet ir k\u016bni\u0161kumo bei ritmo. Tai \u2013 ir poetin\u0117 metafora, ir \u017eaidimo veiksmas bei atmosfera, kuri\u0105 pa\u017e\u012fstame i\u0161 vaikyst\u0117s. Vienaip ar kitaip \u0161i\u0105 tem\u0105 paliet\u0117 labai daug poet\u0173 ir prozinink\u0173, \u012f kuriuos \u0161i knyga gr\u0119\u017eiasi ir su kuriais kalbasi. Pavyzd\u017eiui, knygos architektonika: ji padalinta \u012f keturis skyrius-erdves. Trij\u0173 i\u0161 j\u0173 pavadinimai atkeliauja i\u0161 Walterio Benjamino veikal\u0173 ir prisiminim\u0173. Pats W. Benjaminas, be kita ko, buvo pasak\u0173 rink\u0117jas, kone anatomi\u0161kai tiksliai i\u0161man\u0117 vaikyst\u0117s etapus, nuolat god\u017eiai skait\u0117 ir tyr\u0117 poezij\u0105. Taip atsirado trys skyriai: \u201eZoologijos sodas\u201c, \u201eKripta\u201c ir \u201eKriminalistikos muziejus\u201c. Paskui prid\u0117jau paskutin\u012f \u2013 \u201eParkas\u201c. \u0160is skyrius yra netikras i\u0161\u0117jimas, kuris i\u0161 esm\u0117s tave v\u0117l parveda \u012f prad\u017eios ta\u0161k\u0105, o ten \u017eaidimas v\u0117l prasideda, tik taisykl\u0117s jau kitos. Skyriai prasideda keturiomis trumpomis fraz\u0117mis, pasakytomis kalbantis tamsoje, kurios rei\u0161kia, kad knygos erdv\u0117s ir nuorod\u0173 tinklas yra kur kas platesnis negu i\u0161kart pastebima.<\/p>\n\n\n\n Mane domina s\u0105veikos, k\u016bni\u0161kumas, sakytinio ir u\u017era\u0161yto \u017eod\u017eio santykis poezijoje. Taip pat svarstau, kaip kuriamos, apibr\u0117\u017eiamos ir i\u0161ple\u010diamos \u012fvairios socialin\u0117s erdv\u0117s. Apskritai literat\u016bros ir konkre\u010diai poezijos vaidmuo jas kuriant man lieka ir klausimas, ir i\u0161\u0161\u016bkis. Dar vienas dalykas, apie kur\u012f daug m\u0105stau, \u2013 kaip sukuriama poezija, kuri sieka b\u016bti ir originali, ir techni\u0161ka. Toks mano pagrindinis siekis \u0161ioje knygoje.<\/p>\n\n\n\n Mano atveju nauji eil\u0117ra\u0161\u010diai ateina ne\u0161ini kempin\u0117mis taisykl\u0117ms nutrinti, trok\u0161tantys gyventi, su daug kit\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, geriau ar blogiau apvir\u0161kint\u0173 j\u0173 pilvuose. Kartais kiek susibrai\u017e\u0119, bet tik d\u0117l to, kad daug \u0161\u0117lo. Vieni stiebiasi \u012f dang\u0173, kiti lenda \u012f \u017eem\u0119. Pati tvirtai tikiu, kad, kaip ra\u0161iau knygoje, gyvenimas tada v\u0117l i\u0161tinka: kai j\u012f pa\u010diumpa eil\u0117ra\u0161tis.<\/p>\n\n\n\n E. B.:<\/strong> Keturi tavo eil\u0117ra\u0161\u010diai publikuoti antologijoje \u201eTaupymo priemon\u0117s\u201c (\u201eAusterity Measures\u201c, sudarytoja by Karen Van Dyck, i\u0161leido Penguin, 2016). Kaip manai, ar u\u017esienyje dabar daug domimasi Graikijos meninink\u0173 s\u0105j\u016bd\u017eiais ir kod\u0117l?<\/em><\/p>\n\n\n\n D. S.:<\/strong> Antologija \u201eTaupymo priemon\u0117s\u201c i\u0161\u0117jo per pat\u012f kriz\u0117s pik\u0105 ir taip su\u017eadino dar stipresn\u012f tarptautin\u012f susidom\u0117jim\u0105 tuo, kas vyksta Europoje ir Graikijoje. Mano nuomone, dabartin\u0117 Vakar\u0173 pasaulio kriz\u0117 \u2013 kad ir kokie dideli jame skirtumai \u2013 yra vis\u0173 pirma tapatyb\u0117s kriz\u0117, o Graikija atsid\u016br\u0117 epicentre, tod\u0117l atspindi problem\u0173 gyl\u012f ir mast\u0105. Pastaraisiais metais paa\u0161tr\u0117jusi kriz\u0117, pab\u0117g\u0117li\u0173 ir nelegali\u0173 migrant\u0173 gausa l\u0117m\u0117 tai, kad daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 kar\u010diai viskuo nusivyl\u0117. Kai visi ken\u010dia, o bendra atmosfera siaubinga, tada ken\u010dia ir kalba, sak\u0117 Orwellas. Sutinku su juo.<\/p>\n\n\n\n Kriz\u0117mis visada domimasi, nes \u017emonijos likimas ka\u017ekiek bendras, o dauguma juk gyvena nepastoviomis, neu\u017etikrintomis s\u0105lygomis. Literat\u016bra gali mus veiksmingai sutelkti, bet svarbiausia, kad ji palaikyt\u0173 gyv\u0105 \u017emogaus dvasi\u0105 ir jo bals\u0105 \u2013 ne metafori\u0161kai, o tiesiogiai: juk knygos gelb\u0117ja gyvybes, kuria simbolin\u012f kapital\u0105 ir galiausiai socialin\u0119 erdv\u0119. Eil\u0117ra\u0161\u010diai, \u012ftraukti \u012f \u201eTaupymo priemones\u201c, para\u0161yti prie\u0161 10 met\u0173 ir priklauso pirmajam mano k\u016brybos laikotarpiui. Sudarytoja juos \u012f\u017evalgiai pasirinko galb\u016bt d\u0117l to, kad tais metais pasirod\u0117 ir \u201eNaudingi vaik\u0173 \u017eaidimai\u201c, o po to sek\u0119 mano tekst\u0173 vertimai \u012f kitas kalbas pakreip\u0117 mano kaip k\u016br\u0117jos s\u0105moningum\u0105 link platesni\u0173 socialini\u0173 kontekst\u0173.<\/p>\n\n\n\n Vertimas \u2013 visada dovana, tai antras knygos gyvenimas, dosnumo ir atvirumo gestas bei maginis u\u017ekalb\u0117jimas, nes atveria keli\u0105 veikalui i\u0161likti \u017einomam. Dar svarbiau, kad vertimas skatina vie\u0161ai kalb\u0117tis apie poezij\u0105 ir literat\u016br\u0105. Visa tai n\u0117ra nei paprasta, nei akivaizdu.<\/p>\n\n\n\n E. B.:<\/strong> Ar sutinki su kai kada pasigirstan\u010diomis nuomon\u0117mis, kad egzistuoja \u201ekriz\u0117s ra\u0161ytoj\u0173\u201c karta? Jeigu taip, kas j\u0105 apibr\u0117\u017eia? Ar pati jautiesi jai priklausanti?<\/em><\/p>\n\n\n\n D. S.:<\/strong> Man nelengva skirstyti kartomis, ir ne visada pasitikiu am\u017eiaus kriterijumi. Saky\u010diau, kad kartos supratimas \u2013 sykiu ir naudingas, ir komplikuotas \u2013 patenka \u012f literat\u016brologijos lauk\u0105. Kaip poet\u0117 nesijau\u010diu galinti kompetentingai svarstyti \u0161io dalyko, nes tai b\u016bt\u0173 noras priskirti save arba kitus tam tikroms grup\u0117ms, o ne literat\u016bros fenomeno aptarimas.<\/p>\n\n\n\n Menininkai, kuriais \u0161iandien \u017eaviuosi ir kuri\u0173 veikl\u0105 stebiu, kuria \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 men\u0105: jie prozininkai, poetai, dailininkai, \u0161ok\u0117jai, choreografai, skulptoriai, kino k\u016br\u0117jai, muzikantai. Ko gero, kiekvienas dabarties menininkas kuria savit\u0105 pasaul\u012f, kuriam daro \u012ftak\u0105 k\u016br\u0117jo asmenin\u0117 biografija ir visuomen\u0117, tod\u0117l kartais i\u0161sikristalizuoja tam tikros kolektyvin\u0117s nuotaikos, id\u0117jos, patirtys. Vakaruose d\u0117mesys da\u017enai sutelkiamas \u012f politinius, kinestetinius, performatyvius meno aspektus. Tai skleid\u017eiasi spektre nuo politinio \u012fsitraukimo iki pornografijos.<\/p>\n\n\n\n E. B.:<\/strong> \u0160i\u0173me\u010dio \u201ePoetinio Druskinink\u0173 rudens\u201c tema \u2013 \u201eTriuk\u0161mas ir \u012fnir\u0161is literat\u016broje\u201c. Ji pasiskolinta i\u0161 Williamo Faulknerio romano pavadinimo. Kokia tavo nuomon\u0117 apie \u201etriuk\u0161m\u0105 ir \u012fnir\u0161\u012f\u201c poezijoje? Ar daug toki\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 graik\u0173 tradicijoje?<\/em><\/p>\n\n\n\n D. S.:<\/strong> W. Faulkneriu \u017eaviuosi ir j\u012f skaitau \u2013 Dievuli, koks talentas, kokios id\u0117jos. Triuk\u0161mas ir \u012fnir\u0161is savyje ne\u0161asi gars\u0105, \u012ftamp\u0105, tod\u0117l dera prie muzikos, jusli\u0161kumo, j\u016bros ir meil\u0117s, ko gero, ir prie k\u016brybos. Nors a\u0161 ir toliau labiau tikiu prakaitu to, kuris dien\u0105 nakt\u012f tri\u016bsia gamykloje, negu triuk\u0161mu ir \u012fnir\u0161iu.<\/p>\n\n\n\n Poezij\u0105 reikia suprasti pla\u010diau negu \u201eprofesionali\u0173 ra\u0161in\u0117toj\u0173\u201c arba talenting\u0173 ir darb\u0161\u010di\u0173 poet\u0173 savirai\u0161kos b\u016bd\u0105, \u2013 ji gali i\u0161reik\u0161ti visus. Graikijoje poezija gali i\u0161reik\u0161ti bet kurio am\u017eiaus \u017emones. J\u0105 skaito ir dainuoja kartais kiek daugiau, kartais kiek ma\u017eiau, ir tai \u0161\u012f bei t\u0105 sako ne apie pa\u010di\u0105 poezij\u0105, o apie to meto sociopolitin\u0119 ir istorin\u0119 situacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n Netikiu, kad egzistuot\u0173 kokia atskira, savita \u201elaukini\u0161kos\u201c graik\u0173 poezijos tradicija. Ta\u010diau tikiu, kad kuo triuk\u0161mingesni eil\u0117ra\u0161\u010diai, tuo tvirtesn\u0117 juos ra\u0161anti ranka \u2013 kaip laukinio \u017eirgo \u0161uolis, kaip mylin\u010dios \u0161irdies b\u016bgnijimas, kaip karaliaus \u017eudik\u0173 beldimas \u012f duris, kaip saul\u0117s u\u017etemimas ir meteorit\u0173 lietus.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201eEsu ir b\u016bsiu vis\u0173 pirma skaitytoja\u201c Netikiu, kad egzistuot\u0173 kokia atskira, savita \u201elaukini\u0161kos\u201c graik\u0173 poezijos tradicija. Ta\u010diau tikiu, kad kuo<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":5403,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[70],"tags":[73],"class_list":["post-5401","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-apie-poetus-ir-knygas","tag-tik-lt"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5401","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5401"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5401\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5409,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5401\/revisions\/5409"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5403"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5401"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5401"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5401"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}