{"id":5465,"date":"2026-09-03T08:30:09","date_gmt":"2026-09-03T05:30:09","guid":{"rendered":"https:\/\/pdr.lt\/?p=5465"},"modified":"2026-09-21T15:56:16","modified_gmt":"2026-09-21T12:56:16","slug":"poetinio-druskininku-rudens-viesnia-alicia-e-stallings-kartojimas-yra-pokycio-forma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/pdr.lt\/en\/poetinio-druskininku-rudens-viesnia-alicia-e-stallings-kartojimas-yra-pokycio-forma\/","title":{"rendered":"\u201ePoetinio Druskinink\u0173 rudens\u201c vie\u0161nia Alicia E. Stallings: \u201eKartojimas yra poky\u010dio forma\u201c"},"content":{"rendered":"\n

\u201eBuitis yra pasikartojantis procesas: prabudimas, pusry\u010di\u0173 gaminimas, skalbimas, ind\u0173 plovimas. Ta\u010diau b\u016btent i\u0161 to ir susideda m\u016bs\u0173 unikalus bei nepakartojamas gyvenimas.\u201c \u2013<\/strong> teigia \u017einoma poet\u0117, vert\u0117ja ir Oksfordo universiteto Poezijos profesor\u0117 Alicia E. Stallings. \u0160iame interviu kalbam\u0117s apie jos poetin\u012f pasaul\u012f, kuriame stiklin\u0117 ant stalo ar senovinis \u0161uns kapas \u012fgyja mitinio svorio. Aptariant \u0161i\u0173 met\u0173 festivalio tem\u0105 \u201ePoezijos ritualai\u201c, i\u0161ry\u0161k\u0117jo autor\u0117s po\u017ei\u016bris \u012f laiko t\u0117km\u0119, vertimo prigimt\u012f ir kartojimo gali\u0105, kasdienius m\u016bs\u0173 veiksmus ir pa\u010di\u0105 poezij\u0105 paver\u010dian\u010di\u0105 nekintamu, bet pokyt\u012f atverian\u010diu ritualu.<\/em><\/p>\n\n\n\n

1968 m. Dekeiteryje (JAV) gimusi Alicia E. Stalings D\u017eord\u017eijos universitete ir Oksfordo universiteto Lady Margaret Hall <\/em>koled\u017ee (JK) studijavo klasikin\u0119 filologij\u0105. Dirbo redaktore laikra\u0161tyje Atlanta Review<\/em>. Nuo 1999 m. gyvena At\u0117nuose. At\u0117n\u0173 centro (The Athens Centre<\/em>) poezijos program\u0173 direktor\u0117. Penki\u0173 poezijos rinkini\u0173 autor\u0117: Archaic Smile<\/em>\u00a0(Archajin\u0117 \u0161ypsena<\/em>, 1999),\u00a0Hapax\u00a0<\/em>(Hapaksas<\/em>, 2006),\u00a0Olives<\/em>\u00a0(Alyvmed\u017eiai<\/em>, 2012),\u00a0Like<\/em>\u00a0(Lyg<\/em>, 2018), This Afterlife<\/em>\u00a0(\u0160is gyvenimas po mirties<\/em>, 2022). I\u0161vert\u0117 Lukrecijaus ep\u0105 Apie daikt\u0173 prigimt\u012f<\/em>, Hesijodo Darbai ir dienos<\/em>, parodijin\u012f ep\u0105 Varli\u0173 ir peli\u0173 karas<\/em>. Apdovanota Williso Barnstone\u2019o premija u\u017e vertimus, Guggenheimo ir MacArthuro fond\u0173 stipendijomis, Pulitzerio premijos u\u017e poezij\u0105 finalinink\u0117, taip pat peln\u0117 Nacionalin\u0119 knyg\u0173 kritik\u0173 draugijos premij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Gim\u0117te Dekeiteryje, D\u017eord\u017eijos valstijoje (JAV), studijavote klasik\u0105 D\u017eord\u017eijos universitete ir Oksforde. \u012e \u201ePoetinio Druskinink\u0173 rudens\u201c festival\u012f atvyksite i\u0161 At\u0117n\u0173 \u2013 miesto, kuris daugiau nei du de\u0161imtme\u010dius yra j\u016bs\u0173 namai. Esate sakiusi: \u201eVaik\u0161tai Heraklito vardu pavadinta gatve, o tavo vaikas \u017eaidim\u0173 aik\u0161tel\u0117je \u017eaid\u017eia su Ksenofontu. J\u0173 vardai ir pasakojimai \u010dia tebesklando ore.\u201c Ta\u010diau v\u0117liau min\u0117jote, kad gyvenant Graikijoje mitai jums tapo ma\u017eiau mitologi\u0161ki. Ar gyvenimas At\u0117nuose nuo Antikos i\u0161 ties\u0173 nutraukia mitologin\u012f \u0161yd\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Saky\u010diau, kad dabar kur kas labiau suvokiu diachronij\u0105 \u2013 \u012fvairius praeities sluoksnius ir dabart\u012f, egzistuojan\u010dius vienu metu. Pastebiu ir tai, kaip netik\u0117tais b\u016bdais persidengia mitologija ir istorija. Lyg tarp tarpukario ir neoklasicistini\u0173 pastat\u0173 bei nauj\u0173 vie\u0161bu\u010di\u0173 pastoli\u0173 nuolatos i\u0161vystum Partenon\u0105.<\/p>\n\n\n\n

J\u016bs\u0173 literat\u016brin\u0117 biografija apr\u0117pia kelias kult\u016brines erdves: Amerik\u0105, Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105 ir Graikij\u0105. Esate Oksfordo Poezijos profesor\u0117, ta\u010diau pabr\u0117\u017eiate, kad svarbu kalb\u0117ti ne tik apie anglakalb\u0119 poezij\u0105, bet ir apie vertimus, klasikin\u0119 bei \u0161iuolaikin\u0119 graik\u0173 poezij\u0105 ir kitas literat\u016bros tradicijas. Pastaruoju metu Europoje vis daugiau d\u0117mesio skiriama ma\u017eesni\u0173 kalb\u0173 ir literat\u016br\u0173 matomumui. Ar gyvenimas tarp skirting\u0173 literat\u016brini\u0173 kult\u016br\u0173 pakeit\u0117 j\u016bs\u0173 supratim\u0105, kas apskritai sudaro \u201epoezijos tradicij\u0105\u201c?\u00a0<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Be abejon\u0117s. Ties\u0105 sakant, anglakalb\u0117s poezijos tradicija nuo seno pl\u0117tojosi d\u0117l vertim\u0173. Be vertim\u0173 neb\u016bt\u0173 nei jambinio pentametro, nei sonet\u0173, nei balt\u0173j\u0173 eili\u0173, nei poezijos proza. Turb\u016bt n\u0117 vienas kitas poetas XX am\u017eiaus pabaigos ir XXI am\u017eiaus prad\u017eios anglakalb\u0117je poezijoje nepadar\u0117 tokios \u012ftakos ir nesulauk\u0117 tiek sek\u0117j\u0173 kaip Kavafis.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Kai galvoju apie skaitytoj\u0173 auditorij\u0105 ir ma\u017eesnes kalbas, prisimenu Sapfo. Ji ra\u0161\u0117 auditorijai, kuri\u0105 sudar\u0117… na, kiek gi? Keli t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173 saloje? O dabar jos k\u016bryba skaitoma kalbomis, kuri\u0173 jos laikais n\u0117 nebuvo. Taigi anglakalb\u0117 poezija, atsiribojusi nuo vertim\u0173, kit\u0173 tradicij\u0173 ir kit\u0173 kalb\u0173, b\u016bt\u0173 pasmerkta s\u0105stingiui.<\/p>\n\n\n\n

Ir pati esate ne tik \u017einoma poet\u0117, bet ir vert\u0117ja. I\u0161vert\u0117te Lukrecijaus ep\u0105 \u201eApie daikt\u0173 prigimt\u012f\u201c, Hesiodo \u201eDarbus ir dienas\u201c, \u201eVarli\u0173 ir peli\u0173 kar\u0105\u201c. Kalb\u0117dama apie Hesiod\u0105 esate sakiusi, kad jo pasaulis jums atrodo steb\u0117tinai artimas, nes sezoniniai darbai, bendruomen\u0117s \u0161vent\u0117s, alkis arba pauk\u0161\u010di\u0173 migracija teb\u0117ra m\u016bs\u0173 \u201egyvojoje atmintyje; dalis to tebevyksta ir dabar.\u201c Min\u0117jote, kad rimas vertime padeda ne tik i\u0161laikyti poeti\u0161kum\u0105, bet ir nudailinti eilutes, o kai kurios rimo poros pa\u010dios pasufleruoja eil\u0117ra\u0161\u010dio tem\u0105. Ar versdama dar prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105 para\u0161yt\u0105 tekst\u0105 jau\u010diat\u0117s labiau kaip vert\u0117ja, privalanti autoriaus bals\u0105 i\u0161saugoti, ar kaip poet\u0117, t\u0105 bals\u0105 nei\u0161vengiamai perkurianti?\u00a0<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tai be galo \u012fdomi ir plati tema. Manau, vienas i\u0161 vertimo aspekt\u0173 yra tai, kiek kart\u0173 k\u016brinys prie\u0161 tau jau buvo i\u0161verstas. Jei jis jau turi kelis vertimus (saky\u010diau \u2013 kuo daugiau, tuo geriau), \u010dia tinka \u012fvairiausi sprendimai. Ta\u010diau jei, tarkime, esi pirmasis \u017emogus, ver\u010diantis eil\u0117ra\u0161t\u012f \u012f nauj\u0105 kalb\u0105, tenka prisiimti didesn\u0119 atsakomyb\u0119, kad nei\u0161kraipytum originalo. Kita vertus, i\u0161tikimyb\u0117 gali b\u016bti \u012fvairi: ne tik pa\u017eodin\u0117, bet ir formali. Eil\u0117ra\u0161t\u012f, para\u0161yt\u0105 grie\u017eta eil\u0117dara, i\u0161vertus laisvuoju stiliumi, galima perteikti pa\u017eod\u017eiui, \u017eodis \u017eodin, ta\u010diau platesniu mastu visi\u0161kai i\u0161kreipti original\u0105.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Sutinku su Kennethu Rexrothu, sakiusiu, kad vertimas mus i\u0161laisvina nuo m\u016bs\u0173 am\u017einink\u0173. Jis taip pat mus i\u0161laisvina nuo m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 asmenyb\u0117s. Kartais vertim\u0105 palyginu su lytiniu dauginimusi: vertime esama ir vert\u0117jo DNR, ir originalo DNR. Vertimas n\u0117ra klonas \u2013 veikiau naujas k\u016brinys, turintis veikti pagal savo paties d\u0117snius.<\/p>\n\n\n\n

\u201ePoetinio Druskinink\u0173 rudens\u201c almanache publikuotame j\u016bs\u0173 eil\u0117ra\u0161tyje \u201ePirmoji meil\u0117: viktorina\u201c Persefon\u0117s istorija virsta viktorina. \u0160alia, regis, \u012fprasto pasiva\u017ein\u0117jimo, vakarien\u0117s, taur\u0117s vyno ir ne\u0161vari\u0173 peili\u0173 kriaukl\u0117je atsiveria skaistyb\u0117s praradimas, prievarta, pagrobimas, motinos gedulas, o paskutinis atsakymas: \u201ee. visa, kas buvo i\u0161vardyta\u201c <\/strong>(vert\u0117 Kornelijus Platelis)<\/em><\/strong>. Dar 2002 m. sak\u0117te: \u201en\u0117ra vienintel\u0117s mito versijos\u201c ir kad klasikiniai autoriai mitus suvok\u0117 ne vien kaip \u201ei\u0161kaltus akmenyje\u201c. Ar toks mito lankstumas leid\u017eia kalb\u0117ti apie patirtis, kurioms dabartin\u0117 perspektyva dar nesuteikia tinkamo atstumo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Mitai n\u0117ra \u0160ventasis Ra\u0161tas, jie lankst\u016bs ir kintantys. Taip, jie gali b\u016bti vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 pa\u017evelgti \u012f tam tikr\u0105 patirt\u012f i\u0161 atstumo. Antikos mitai, beje, da\u017enai gana buiti\u0161ki, pasakojantys apie \u0161eimas. Tod\u0117l manau, kad jie gali labai praversti kalbant apie \u012ftampas dabartin\u0117se \u0161eimose. Taip pat esu didel\u0117 kanon\u0173 bei tradicini\u0173 form\u0173 gerb\u0117ja \u2013 \u012fskaitant ir standartines mitines istorijas, \u2013 nes tam tikra forma leid\u017eia paminti susiformavusius l\u016bkes\u010dius. Ta\u010diau tiesiog perra\u0161yti mit\u0105 nieko nejau\u010diant ar \u201enenaujinant\u201c, mano manymu, yra pats ne\u012fdomiausias dalykas, k\u0105 su juo galima nuveikti.<\/p>\n\n\n\n

J\u016bs\u0173 poezijoje humoras da\u017enai egzistuoja \u0161alia siaubo. Eil\u0117ra\u0161tis \u201ePirmoji meil\u0117: viktorina\u201c yra \u017eaismingas jau vien d\u0117l viktorinos formato, ta\u010diau jame i\u0161kyla smurtas. Eil\u0117ra\u0161tyje \u201eHadas sutinka savo nuotak\u0105\u201c \u0161is metodas dar ry\u0161kesnis: Hadas mandagiai ved\u017eioja Persefon\u0119 po jos naujuosius namus, kalba apie karalienei deram\u0105 rimtum\u0105, o mirties \u017eenklus pastebi kone kaip buitines detales. Galiausiai jo pasteb\u0117jimas, kad Persefon\u0117s rankoje \u201eka\u017ekas dar per stipriai pulsuoja\u201c, atskleid\u017eia tikr\u0105j\u0105 situacijos prasm\u0119. Ar humoras jums pasitarnauja kaip b\u016bdas tragedij\u0105 paversti dar labiau trikdan\u010dia, akivaizd\u017eia?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u012edomu tai, kad eil\u0117ra\u0161\u010dius, kurie man pa\u010diai atrodo juokingi, kiti \u017emon\u0117s kartais \u012fvardija trikdan\u010diais, ir atvirk\u0161\u010diai. Manau, kad humoras ir siaubas turi kur kas daugiau bendro, nei galb\u016bt atrodo i\u0161 pirmo \u017evilgsnio. Tai v\u0117lgi susij\u0119 su kanonais, l\u016bkes\u010diais ir tuo, kaip jie i\u0161pildomi arba paminami. Tiek humoras, tiek siaubas i\u0161 ties\u0173 yra griaunantys \u012fprastas normas (subversyv\u016bs). Tod\u0117l manau, kad tiksliausias atsakymas taip pat b\u016bt\u0173: \u201evisa, kas buvo i\u0161vardyta\u201c. Tai ir b\u016bdas priart\u0117ti prie tragedijos, ir b\u016bdas padaryti j\u0105 dar labiau trikdan\u010di\u0105 bei matom\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Min\u0117tame eil\u0117ra\u0161tyje Hadas vaizduojamas tarsi r\u016bpestingas vyras, ypatingai besistengiantis, kad jo nuotaka jaust\u0173si patogiai. Ta\u010diau jo vai\u0161ingumas ir r\u016bpestis galop tampa g\u0105sdinantys. Ar ra\u0161ydama \u0161\u012f eil\u0117ra\u0161t\u012f m\u0105st\u0117te apie tai, kaip ribos tarp meil\u0117s, r\u016bpes\u010dio ir kontrol\u0117s kartais gali b\u016bti nepastebimos?

<\/strong>Tai labai senas eil\u0117ra\u0161tis. Para\u0161iau j\u012f b\u016bdama vos keliasde\u0161imties (dvide\u0161imties su trupu\u010diu). Manau, kad j\u012f i\u0161 dalies \u012fkv\u0117p\u0117 \u0161iurpus Roberto Browningo eil\u0117ra\u0161tis \u201eMano paskutinioji hercogien\u0117\u201c (My Last Duchess<\/em>). Kita vertus, jis gim\u0117 i\u0161 noro para\u0161yti eil\u0117ra\u0161t\u012f i\u0161 skriaud\u0117jo \/ smurtautojo, kuris nesuvokia es\u0105s \u201eblogiukas\u201c, perspektyvos. Taigi tai i\u0161 dalies buvo \u017evilgsnio ta\u0161ko (perspektyvos) eksperimentas. Tam tikra prasme ra\u0161yti i\u0161 Persefon\u0117s perspektyvos man atrod\u0117 lengviau, tod\u0117l nor\u0117jau mesti sau i\u0161\u0161\u016bk\u012f. Ma\u017ea to, tuo metu buvau k\u0105 tik i\u0161tr\u016bkusi i\u0161 destruktyvi\u0173 santyki\u0173 \u2013 taigi neabejoju, kad ir tai gl\u016bdi eil\u0117ra\u0161\u010dio fone.<\/p>\n\n\n\n

Viename interviu, kalb\u0117dama apie savo eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 form\u0105, sak\u0117te: \u201eLaisvosios eil\u0117s problemati\u0161kos. Man nepavyksta u\u017e j\u0173 u\u017esikabinti\u201c. Form\u0105 t\u0105syk apib\u016bdinote kaip pavir\u0161i\u0173, kuriame galima rasti \u201eatram\u0173 rankoms ir kojoms\u201c. Taip min\u0117jote, kad kartais eil\u0117ra\u0161tis pradeda \u201era\u0161ytis pats\u201c viena forma, o v\u0117liau paai\u0161k\u0117ja, kad jam reikia visai kitos. Eil\u0117ra\u0161tyje \u201eDu\u017eena\u201c filosofin\u0117 mintis apie stiklo prigimt\u012f pama\u017eu tampa eil\u0117ra\u0161\u010diu apie abejingum\u0105: \u201eJi d\u016b\u017eta, nes \/ Ji numesta ir krenta, ir trenkias \u012f kiet\u0105 \/ Dugn\u0105, nes niekas jos nesugauna\u201c <\/strong>(vert\u0117 K. Platelis)<\/em><\/strong>. Ar forma jums yra tam tikra b\u016btinyb\u0117, svarbi min\u010diai, kad ji \u012fgaut\u0173 pagreit\u012f? Galb\u016bt visi\u0161ka laisv\u0117 ra\u0161ant neb\u016btinai yra tai, ko reikia eil\u0117ra\u0161\u010diui, kad jis atrast\u0173 savo \u201etikr\u0105j\u0105\u201c krypt\u012f?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Visi\u0161ka laisv\u0117 mane paraly\u017eiuoja. D\u0117l to man reikia kokios nors strukt\u016bros ar kanono, nuo kuri\u0173 gal\u0117\u010diau atsispirti. Manau, kad apribojimai, kad ir kaip paradoksaliai tai skamb\u0117t\u0173, i\u0161laisvina. Kai tam tikri sprendimai priimami tarsi savaime (kaip nutinka grie\u017etose formose), atsiveria galimyb\u0117s naujiems pasirinkimams. Pavyzd\u017eiui, savo rimo \u201ePresto manifeste\u201c ra\u0161iau, kad rimas i\u0161laisvina poet\u0105 nuo to, k\u0105 jis nori<\/em> pasakyti. Man labiau r\u016bpi tai, k\u0105 nori pasakyti pats eil\u0117ra\u0161tis. Rink\u010diausi jo klausytis, u\u017euot j\u012f perr\u0117kusi.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Eil\u0117ra\u0161\u010dio \u201eEmpatija\u201c subjektas sako: \u201eEmpatija ne kilnia\u0161ird\u0117, \/ Ji paiso sav\u0119s.\u201c <\/strong>(vert\u0117 K. Platelis)<\/em><\/strong>. Esate min\u0117jusi, kad \u0161is k\u016brinys gim\u0117 i\u0161 ko\u0161mar\u0173, sukelt\u0173 prane\u0161im\u0173 apie Eg\u0117jo j\u016broje \u017e\u016bstan\u010dius migrantus, ir kad jums buvo svarbu nekalb\u0117ti kit\u0173 \u017eod\u017eiais, nes pati nebuvote j\u0173 patirties dalyv\u0117. Ar poezija apskritai yra eti\u0161kas b\u016bdas vaizduoti kito \u017emogaus kan\u010di\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Manau, kad \u012fsivaizduoti kit\u0173 patirtis gali b\u016bti svarbu, ta\u010diau privalome pripa\u017einti tai, ko i\u0161 ties\u0173 negalime \u017einoti. T\u0105 atstum\u0105 reikia \u012fsis\u0105moninti.<\/p>\n\n\n\n

Eil\u0117ra\u0161tyje \u201eSenovin\u0117 \u0161uns kapaviet\u0117, atrasta statant At\u0117n\u0173 metro\u201c statant metro atrastas \u0161uns kapas tampa kelion\u0117s \u012f pomirtin\u012f pasaul\u012f istorija. \u0160uo seka tuo pa\u010diu keliu, kuriuo \u017eygiavo \u017emones, karai ir nelaim\u0117s, o kelion\u0117s pabaigoje susitinka su Cerberiu: \u201eIr tada paskutin\u0117 \u012ftampos akimirka \u2013 nosimis susilie\u010dia \/ Vien\u0105, du, tris kartus su palaidu Cerberiu.\u201d <\/strong>(vert\u0117 K. Platelis)<\/em><\/strong> \u0160iame eil\u0117ra\u0161tyje mitas atveriamas ne per \u017emog\u0173, o per gyv\u016bn\u0105. Ar manote, kad gyv\u016bnai gali tapti tarpininkais tarp materialaus pasaulio ir to, k\u0105 vadiname mitiniu ar pomirtiniu pasauliu?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gyv\u016bnai ir j\u0173 kitoni\u0161kumas (o kartu \u2013 ir j\u0173 asmeni\u0161kumas) man labai svarb\u016bs. Manau, kad poetin\u0117 vaizduot\u0117 \u2013 da\u017enai gr\u012fsta poj\u016b\u010diais, itin empiri\u0161ka ir \u0161iek tiek ardanti \u012fprast\u0105 tvark\u0105 (prie\u0161ingai nei \u017emogaus protas) \u2013 turi daug bendro su tuo, kaip, mano \u012fsivaizdavimu, pasaul\u012f patiria \u0161uo, kat\u0117, pauk\u0161tis ar gyvat\u0117. Tas ap\u010diuopiamas, k\u016bni\u0161kas pomirtinis pasaulis, i\u0161kylantis daugelyje mano eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, prasideda dar nuo pat vaikyst\u0117s mane lydin\u010dio susi\u017eav\u0117jimo po\u017eemiais, pomirtiniais ir kitais pasauliais i\u0161 pasak\u0173, mit\u0173 bei istorij\u0173 (pvz. i\u0161 \u201eAlisos Stebukl\u0173 \u0161alyje\u201c). Pamenu, kaip pirm\u0105 kart\u0105 skai\u010diau Vergilijaus apra\u0161ym\u0105, kaip En\u0117jas \u012f\u017eengia \u012f Charono kelt\u0105 ir kaip purvas ima sunktis \u012f valt\u012f, nes En\u0117jas, prie\u0161ingai nei \u0161e\u0161\u0117liai, turi svor\u012f, ir prisimenu, kok\u012f jaudul\u012f tada patyriau.<\/p>\n\n\n\n

Eil\u0117ra\u0161tis \u201eMa\u0161inos gedi mirusi\u0173 \u017emoni\u0173\u201c yra \u012fsp\u016bdingas. \u017dmogaus mirtis jame patiriama i\u0161 ma\u0161in\u0173 perspektyvos. Ta\u010diau jos gedi ne abstrak\u010dios \u017emonijos, o konkretaus \u017emogaus buvimo \u0161alia: \u201ej\u0173 rank\u0173 grubi\u0173 \u0161ilumos\u201c, tepaluot\u0173 pir\u0161t\u0173, keiksm\u0173, remonto ir darbo, kur\u012f jiems paskirdavo \u017emon\u0117s. Net \u0161iurk\u0161tus elgesys \u010dia tampa artumo \u017eenklu: \u201eKai sugesdavom, spard\u0117 mus kaip \u0161unis, \/ Bet nesiskund\u0117m. Tyl\u0117jom dantis sukand\u0119 \u2013 \/ Laik\u0117m garbe \u0161unimis pasijusti andai, \/ \u0160ild\u0117 keiksmai, grubiai i\u0161tarti pro dantis.\u201c (<\/strong>vert\u0117 K. Platelis<\/em><\/strong>) Ar \u0161is perspektyvos poslinkis jums yra b\u016bdas kvestionuoti m\u016bs\u0173 \u012fprot\u012f laikyti \u017emog\u0173 pasaulio centru, abejoti pa\u010dia antropocentrizmo id\u0117ja?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160is eil\u0117ra\u0161tis taip pat i\u0161 ankstyvesni\u0173j\u0173, ta\u010diau atrodo, kad jis itin gerai atliepia \u0161iandienos kontekst\u0105 \u2013 dirbtinio intelekto, robot\u0173 ir gr\u0117smi\u0173, kurias jie gali kelti \u017emogi\u0161kumui, tematik\u0105. Ta\u010diau ma\u0161inos kartu yra ir m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 k\u016briniai, tod\u0117l jose nei\u0161vengiamai \u201e\u012fsispaud\u017eia\u201c m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161kumas. Man patinka bandyti pa\u017evelgti \u012f pasaul\u012f u\u017e \u017emogaus matymo rib\u0173, nors suprantu, kad tai turb\u016bt ne\u012fmanoma.<\/p>\n\n\n\n

J\u016bs\u0173 poezijoje kasdieniai, net buitiniai elementai netik\u0117tai \u012fgyja mitinio svorio. 2023 m., kalb\u0117dama apie kasdienyb\u0119, sak\u0117te: \u201ekadangi esame mirtingi, kadangi galiausiai viskas pakib\u0119 ant plauko, [ir m\u016bs\u0173 gyvenimai] rei\u0161kiasi ka\u017eko universalaus bei svarbaus fone.\u201c Taip pat min\u0117jote, kad net paprastas \u017eod\u017ei\u0173 \u017eaismas gali veikti kaip \u201etam tikra atliepiam\u0105ja magija\u201c. Ar b\u016btent mirtingumas kasdienyb\u0119 ir paver\u010dia ritualu?\u00a0<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kartais kalbu apie tai, k\u0105 vadinu \u201emitine buitimi\u201c (mythodomestic<\/em>) \u2013 apie net pa\u010di\u0173 ma\u017eiausi\u0173, kasdieni\u0161kiausi\u0173 m\u016bs\u0173 veiksm\u0173 kosmologin\u012f mastel\u012f. Poezija yra b\u016bdas prie to prisiliesti. Buitis yra pasikartojantis procesas: prabudimas, pusry\u010di\u0173 gaminimas, skalbimas, ind\u0173 plovimas. Ta\u010diau b\u016btent i\u0161 to ir susideda m\u016bs\u0173 unikalus ir nepakartojamas gyvenimas. Manau, kad taip \u2013 pa\u010dios kasdieni\u0161kiausios, besikartojan\u010dios m\u016bs\u0173 gyvenimo dalys gali tapti ritualu, jei pripa\u017e\u012fstame, kad jos tiesiog sklidinos svarbos ir prasm\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Eil\u0117ra\u0161\u010dio \u201eDeg\u0117siai\u201c\u00a0 subjektas kartoja: \u201eNegr\u012f\u0161 tai. Suvokti tur\u0117si\u201c, o k\u016brin\u012f u\u017ebaigia eilute \u201eKas sudeg\u0117, tai jau deg\u0117siai\u201c. \u0160is kartojimas primena ne \u012ftikin\u0117jim\u0105, o savoti\u0161k\u0105 u\u017ekalb\u0117jim\u0105: kartojama net \u017einant, kad tai nieko nepakeis. \u012edomu, kad 2025 m. Oksfordo universitete skait\u0117te paskait\u0105 \u201eKartojimas yra poky\u010dio forma: netiesiogin\u0117 strategija poezijoje\u201c (<\/strong>Repetition is a Form of Change: An Oblique Strategy in Poetry<\/em><\/strong>). \u0160i\u0173 met\u0173 \u201ePoetinio Druskinink\u0173 rudens\u201c tema \u2013 \u201ePoezijos ritualai\u201c. Galb\u016bt poezijos ritualas n\u0117ra bandymas k\u0105 nors pakeisti, o grei\u010diau b\u016bdas susitaikyti su m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 ribotumu \u2013 su tuo, ko pakeisti ne\u012fmanoma?\u00a0<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Paprastai tariant, \u201eDeg\u0117siai\u201c yra vilanel\u0117 su tam tikrais nuokrypiais, tad pasikartojimai yra neatsiejama jos formos dalis. Kartojimas, \u017einoma, taip pat yra itin svarbus ritualo elementas.<\/p>\n\n\n\n

Mano mama sakydavo: jei k\u0105 nors kartu su vaiku padarai du kartus, tai jau tampa tradicija. Pavyzd\u017eiui, sausaini\u0173 kepimas per Kal\u0117das vien\u0105 kart\u0105 yra tiesiog ypatingas \u012fvykis; du kartus i\u0161 eil\u0117s \u2013 jau tradicija. Kartojimas n\u0117ra beprasmis. Man labai patinka herakli\u0161kas Brian Eno aforizmas: \u201eKartojimas yra poky\u010dio forma.\u201c Eilut\u0117, pa\u017eod\u017eiui pakartota v\u0117liau eil\u0117ra\u0161tyje, jau neb\u0117ra ta pati eilut\u0117, nes pra\u0117jo laiko, nes tu pats nebesi tas pats \u017emogus, nes pasikeit\u0117 kontekstas. Ta\u010diau b\u016btent kartojimas t\u0105 pokyt\u012f paver\u010dia matomu ir ap\u010diuopiamu. Ritualui da\u017enai reikia ypatingos kalbos, o poezijos \u0161aknys, ko gero, ir gl\u016bdi rituale. Apribojimai, kad ir kaip paradoksaliai skamb\u0117t\u0173, gali i\u0161laisvinti. Ritualas i\u0161 dalies susij\u0119s su visi\u0161ku buvimu \u010dia ir dabar besikartojan\u010dioje akimirkoje (nes \u201edabar\u201c kartojasi nuolat). Manau, kad poezija yra apie t\u0105 pat\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Interviu pareng\u0117 Lina Simutyt\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tarptautin\u012f literat\u016bros festival\u012f \u201ePoetinis Druskinink\u0173 ruduo 2026\u201c finansuoja<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

1968 m. Dekeiteryje (JAV) gimusi Alicia E. Stalings D\u017eord\u017eijos universitete ir Oksfordo universiteto Lady Margaret Hall koled\u017ee (JK) studijavo klasikin\u0119<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":5467,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[58,78],"tags":[],"class_list":["post-5465","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-interviu"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5465","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5465"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5465\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5468,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5465\/revisions\/5468"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5467"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5465"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5465"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/pdr.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5465"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}