Tomas Venclova gimė 1937 m. Klaipėdoje. Poetas, eseistas, literatūrologas, vertėjas. 1954–1960 m. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Dirbo Istorijos institute, dėstė Vilniaus universitete, 1966 m. jame įsteigė semiotikų būrelį. 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. 1977 m. Czesławo Miłoszo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą JAV; už disidentinę veiklą jam buvo atimta SSRS pilietybė. 1980–2012 m. dirbo Jeilio universitete, 1985 m. ten apsigynė filosofijos daktaro laipsnį. Slavų (rusų ir lenkų) literatūros profesorius, nuo 2012 m. profesorius emeritas. 2019 m. grįžo į Vilnių. Vilniaus, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos, Liublino, Krokuvos, Torunės, Gdansko, Getingeno universitetų Garbės daktaras, Vilniaus miesto Garbės pilietis. Pelnė Vilenicos festivalio (Slovėnija) tarptautinę literatūros premiją (1990), Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją (2000), Jotvingių premiją (2005), Poezijos pavasario laureatas (2017). Daugiau kaip dvidešimties poezijos, literatūros kritikos, literatūrinės ir politinės publicistikos knygų, taip pat rašytojų biografijų bei knygų apie Vilnių autorius. Jo eilėraščių ir eseistikos versta į anglų, vokiečių, italų, švedų, rusų, lenkų, vengrų, kinų ir kitas kalbas. Tarp jų – ir Czesławo Miłoszo į lenkų bei Josifo Brodskio į rusų kalbą versti eilėraščiai.