Tekstai

„Kas rašo mano eilėraštį?“
– klausime šių metų festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“, kuris šiemet ateis jau trisdešimtąjį kartą. Iki spalio mėnesio dar didžioji metų dalis, tačiau poezijos ir pokalbių apie poeziją netrūks čia, šiame puslapyje. Skaitykite!

Trečiadienis, 08 Rugpjūtis 2018

Dovilė Kuzminskaitė

Dovilė Kuzminskaitė Dovilė Kuzminskaitė

Visi mes esame triukšmas. Esame dūzgiantys, amžinai tiksintys vidiniais mechanizmais, šlamantys, sąveikaujantys su savimi, su kitais, tykiai išsikraunantys arba sprogstantys tarsi uždelsto veikimo bombos. Neršiame, naršome, nirštame.

 

Poezija yra triukšmas. Jai įniršis nebūtinas, kaip ir įniršiui nebūtina poezija. Visgi tekstu galima pykti, jis gali būti iššauktas, „prisiprašytas“, iškupėjęs iš vidaus, nukreiptas į ką nors tarsi ginklas, net jeigu tas kas nors – neapčiuopiamas, neidentifikuojamas, arba esi tu pats, rašantysis. Poezija gali būti nokautas arba peilis į nugarą. Eilėraštis gali niršti, šniokšti, nusinešti drauge su savo srove arba ramiai (at)spindėti.

Nes poezija, kad ir kokia ji bebūtų, rašoma iš nerimo.

Nes tekstai būna ir tekstais būnasi.

Nes nėra nereaktyvių eilėraščių.

MŪSŲ PARTNERIAI

 

Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos kutūros ministerija
EU: Creative Europe
Versopolis
Dainava