Nerijus Cibulskas: PDR yra ryškus, magiškas ritualas

Kelintais metais festivalyje dalyvauta pirmąkart? Koks jis buvo?

Pirmasis kartas nutiko 2011-ais metais. Buvo, tarkim, džiugus. Prisimenu, kad labai nudžiugino nemokama kava „Dainavoje“. Taip džiaugiausi, kad per trumpą laiką išgėriau berods 7 puodelius. Paskui ne taip džiugu buvo širdžiai. Laimei, kažkas suveikė validolio.

Kas yra PDR?

Kiekvienas PDR yra ryškus, magiškas ritualas. Žmonės, bendravimas, apsvaigimas. Sezono pabaiga, paankstintos Naujųjų metų išvakarės.

Smagiausias nuotykis / įvykis / nutikimas.

Kas nutinka PDR’e – lieka PDR’e.

Keisčiausios girdėtos nuogirdos apie festivalį.

Kad žmonės šiame festivalyje susiburia į kažkokias keistas gaujas, „stalų chebras“.

Labiausiai per šiuos metus įsiminęs festivalio poetas,-ė / eilėraštis (o gal keli)

2017 metų svečias, poetas Ryan Van Winkle iš Jungtinės Karalystės.

Festivalis veikia „pasidaryk pats“ principu – poetai dažnai čia ką nors daro. Ko teko imtis per dalyvavimo festivalyje metus?

Teko ir dalyvauti poezijos skaitymuose, ir juos vesti. Gera jaudulio dozė, visos širdelės bemat išgaruoja.

Trisdešimt metų – ar čia daug festivaliui?

Beveik mano bendraamžis. Labai nedaug.

Paburkime: kas toliau? Ar išliks(ime)?

Tereikia vieno paprasto burto. Visi nuoširdžiai – bent trupučiu, kuo galime – prisidėkime prie festivalio gyvenimo, tada nebejotinai išliks(ime).